Norima įteisinti naują socialinę garantiją – 3 dienų atostogas dėl nėštumo netekties

(ELTA). Siūloma įteisinti 3 kalendorinių dienų atostogas ir išmoką moteriai bei jos sutuoktiniui ar partneriui dėl nėštumo netekties. Tokią naują socialinę garantiją siūloma taikyti tokiais atvejais, kai nėštumas nutrūksta nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai.  

Tai numatančius Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rūta Miliūtė kartu su kitais frakcijos kolegomis. 

Projektas numato, kad šios atostogos būtų suteikiamos darbuotojos prašymu ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos. Siekiant patvirtinti nėštumo netekties faktą darbdaviui reikėtų pateikti gydytojo pažymą. 

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmoka yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ji būtų mokama moteriai, kai nėštumas nutrūko nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai, taip pat jos sutuoktiniui ar partneriui.

Beje, teisę į nėštumo netekties išmoką siūloma užtikrinti visiems apdraustiesiems asmenims, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio.

Iniciatyvos autorė Seimo narė R. Miliūtė mano, kad įtvirtinus atostogas dėl nėštumo netekties ir išmoką, būtų pripažįstama, kad tai yra ne tik medicininis įvykis, bet ir reikšminga gyvenimo krizė, kuriai būtinas atsigavimo laikotarpis. 

„Siūlau sistemiškai užpildyti šiuo metu egzistuojančią teisinio reguliavimo spragą, nes nėštumo netekties atvejais socialinės garantijos apsiriboja laikino nedarbingumo institutu. Įtvirtinus naują tikslinių atostogų rūšį ir su ja susijusią socialinio draudimo išmoką, sudaromos prielaidos aiškiai ir proporcingai reaguoti į nėštumo netekties atvejį kaip įvykį, turintį ne tik medicininių, bet ir socialinių bei psichologinių pasekmių“, – sako R. Miliūtė. 

Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šiuo metu nenumato specialių socialinių garantijų nėštumo netekties (persileidimo) atvejais, nors ši patirtis, anot parlamentarės, turi reikšmingą emocinį, psichologinį poveikį šeimai ir neretai fizinių pasekmių moters sveikatai.

Kaip pastebi R. Miliūtė, praktikoje dažniausiai vienintelė galima priemonė yra laikinas nedarbingumas, kuris skiriamas vertinant asmens sveikatos būklę ir ne visada apima emocinio bei psichologinio atsigavimo poreikį, todėl nesudaro galimybių moteriai, ir juo labiau ir netekto vaiko tėvui gauti aiškiai apibrėžtą atokvėpio laiką.

„Tokia situacija neatitinka nei socialinio jautrumo principo, nei valstybės įsipareigojimų šeimos, sveikatos ir lygių galimybių politikos srityje. Persileidimas yra ne tik medicininis įvykis. Tai psichologiškai traumuojanti patirtis, turinti įtakos ir moteriai, ir vaiko tėvui“, – sako R. Miliūtė.

Jos teigimu, statistika rodo, kad 1 iš 4 nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai iki 22 savaitės. 

Pasirinktas laikotarpis nuo 11 iki 21 nėštumo savaitės imtinai, anot politikės, grindžiamas medicininiais kriterijais, kartu siekiant jį sistemiškai suderinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustatančiu atostogų ir socialinio draudimo išmokų suteikimo sąlygas nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atvejais. 

„Medicinos praktikoje laikoma, kad apie 11-ąją savaitę embriono vystymasis pereina į vaisiaus stadiją – vaisius jau turi susiformavusias pagrindines organų sistemas, tolimesnis vystymasis yra susijęs su jų brendimu ir funkciniu tobulėjimu. Dėl to nėštumas šiame etape paprastai yra labiau pažengęs, o jo nutrūkimas siejamas su reikšmingesnėmis fizinėmis pasekmėmis moters organizmui ir reikšmingesniu emociniu bei psichologiniu poveikiu“, – sako R. Miliūtė. 

Pasak jos, kartu šis laikotarpis sistemiškai atribojamas nuo vėlesnio nėštumo etapo (nuo 22 savaitės), nuo kurio galiojančiuose teisės aktuose nėštumo pasibaigimas laikomas gimdymu ir su juo siejamos kitos socialinės garantijos. 

„Todėl siūlomas reguliavimas užpildo spragą tarp ankstyvo nėštumo laikotarpio ir vėlesnių, jau reglamentuotų atvejų, užtikrindamas proporcingą, aiškiai apibrėžtą ir tikslinę socialinę apsaugą“, – sako parlamentarė.

Jos preliminariu vertinimu, siūlomo projekto įgyvendinimui gali prireikti apie 1-1,5 mln. eurų per metus. Tokią sumą Seimo narė nurodo darydama prielaidą, kad nėštumo netekties išmoką kasmet gautų apie 4 tūkst.-6 tūkst. asmenų (įskaitant moteris ir jų sutuoktinius ar partnerius).

Kitų šalių praktika 

Projektų autorė R. Miliūtė taip pat siekia suderinti Lietuvos teisinį reguliavimą su pažangia tarptautine praktika. Jos duomenimis, vis daugiau valstybių pripažįsta nėštumo netektį kaip savarankišką teisinį pagrindą atostogoms ir išmokoms, net jei gimdymas neįvyksta arba neįmanoma nustatyti vaisiaus lyties. 

Pavyzdžiui, Lenkijoje moterims suteikiamos sutrumpintos motinystės atostogos (iki 8 savaičių), kai jos pagimdo negyvą vaiką ar vaikas miršta iki 8 gyvenimo savaitės. Ši teisė taikoma ir persileidimo atveju, jeigu išduodamas gimimo liudijimas su prierašu apie negyvo vaiko gimimą.

Nuo 2023 m. Portugalijoje numatytos 3 dienų apmokamos atostogos abiem tėvams po ankstyvo persileidimo.

Kaip pavyzdį R. Miliūtė nurodo ir Belgiją, kuri nuo 2024 m. suteikia  2 dienų atostogas valstybės tarnyboje dirbančioms moterims ir jų partneriams po persileidimo iki 180 nėštumo dienų. 

Naujojoje Zelandijoje numatytos 3 dienų apmokamos atostogos po persileidimo moteriai ir jos partneriui.

„Šie pavyzdžiai rodo, kad persileidimas kitų šalių teisiniame reguliavime vertinamas ne vien kaip medicininis įvykis, bet ir kaip įvykis, turintis socialinių bei psichologinių pasekmių, kurioms numatomos atitinkamos socialinės garantijos“, – dokumento aiškinamajame rašte sako R. Miliūtė. 

Šiuo metu tokios garantijos nėra 

Pagal galiojančias Darbo kodekso nuostatas, nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo.

Gimus vaikui suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos. Tačiau šios atostogos netaikomos nėštumui nutrūkus iki 22 nėštumo savaitės.

Nėštumui nutrūkus tarp 11 ir 21 savaitės, gydytojas moteriai gali skirti laikiną nedarbingumą.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme taip pat nėra apibrėžta galimybė gauti išmoką nėštumui nutrūkus, kol vaisius nepasiekia 22 savaitės, t. y. kol gimdymas nelaikomas įvykusiu. Motinystės ir tėvystės išmokos mokamos tik tais atvejais, kai gimdymas įvyksta nuo 22 savaitės.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)