Apie upę, kuri pastatė miestus

Įdomios parodos atidarymas vyko praėjusio penktadieno vakarą Rumšiškių kultūros centre. Buvo pristatytas pasakojimas apie Lietuvos upų tėvu vadinamą Nemuną. Ir šioje parodoje pasakojama apie Nemuno vidurupį, apie penkis jo pakrantėje esančius miestus. 

Pernai toks Lietuvos kultūros projektas apėme kitą Nemuno ruožą ir jo pakrantėse gyvenusius  žmones, laivininkus, sielių plukdymą ir kita. 

Upė visada darė poveikį žmonėms. Anksčiau Nemunu vyko intensyvi laivyba, žmonės keliavo, poilsiavo prie upės. Vyko ir kultūros mainai.  Nemuno vingiuose  pynėsi kelių tautų – lietuvių, lenkų, žydų, gudų, vokiečių –  kultūros ypatumai.

Projektą ir parodą pristatęs  dr.Justinas Kalinauskas sakė, kad nors pasikeitė žmonių gyvenimo būdas, dauguma krovinių dabar vežama sausumos keliais, upės reikšmė žmonėms išlieka svarbi. 

Šioje parodoje kalbama ir rodoma  penkių miestų istorija: Rumšiškių, Alytaus, Birštono, Merkinės ir Druskininkų. Paroda yra keliaujanti, projektą įgyvendinanti komanda pasirinko pradėti nuo Rumšiškių. Jų istorija kitokia, nes ties Rumšiškėmis Nemunas teka marių dugnu, o rumšiškiečiai jau gyvena Naujose Rumšiškėse. Kaimai, tokie kaip Užtakai, Vajakiškės, Vosyliškės  ir kiti liko tik gatvių pavadinimuose ir žmonių atmintyje. 

Apie tokį anksčiau svarbų amatą kaip sielių plukdymą papasakojo Rasa. Ji sakė, kad buvo atskiras gyvenimo būdas, darbas buvo pavojingas ir gerai apmokamas. 

Alytus buvo nedidelis miestelis, tačiau jis ėmė augti, plėstis. Prie to labai prisidėjo Nemunas ir juo vykdoma laivyba, prekyba. 

Birštonas yra ramus kurortas, šis miestas iki šiol išliko ramybės, sveikatos gerinimo, poilsio vieta. 

Merkinė garsėjo kaip karališkas miestas, ten apsistodavo kunigaikščiai ir kiti garbūs asmenys. 

Druskininkai taip pat kurortinis miestas, bet jis skiriasi nuo Birštono. Jame įvyks keliaujančios parodos uždarymas. 

O Rumšiškėse susirinkę senieji gyventojai dalinosi prisiminimais. Papasakojo, kokius turi prisiminimus iš vietos, kur kadaise tekėjo trys upės: Nedėja, Praviena ir Nemunas. Kai 1959 metais žmonės iš slėnio buvo iškeldinti dėl to, kad buvo užtvenkiamas Nemunas ir gimė marios, išliko istorijos senosiose Rumšiškėse  gyvenusius žmones, apie jų papročius. Iš senųjų Rumšiškių atkelta ir prie marių, miestelio pakraštyje stovi Rumšiškių bažnyčia ir koplyčia. Rumšiškės daugeliui Lietuvos žmonių dabar asocijuojasi su Etnografijos muziejumi. Šio muziejaus architektas Ruslanas Aranauskas pasidalijo įspūdžiais iš savo vaikystės, kaip mėgo irkluoti, kaip prie marių buvo numinti takeliai ir žmonės prie vandens leido laisvalaikį.  „Dabar kitas gyvenimo tempas, skardžiai apaugo karklais. Be to, suprastėjo vandens kokybė”, – sakė R.Aranauskas. Rumšiškių istorija dalinosi muziejininkas Vytautas Budvytis. Jis pasidžiaugė, kad naujame Kaišiadorių muziejuje bus eksponatų ir iš Rumšiškių. 
Tikri Rumšiškių istorijos saugotojai yra Vytautas ir Gintaras Markevičiai, dalyvavę parodos atidaryme bei įsijungę į diskusiją apie Nemuno formuojamą kraštovaizdį, vietos žmonių identitetą. 

Rumšiškių kultūros centro direktorė Modesta Kalinauskienė pasidžiaugė, kad paroda atkeliavo į Rumšiškes ir sakė, kad kultūros darbuotojai stengiasi kuo daugiau renginių susieti su mariomis, su Nemunu, kurio čia gyvenantys nemato, bet žino, kad jis plukdo vandenis pro miestelį. 
Nemunas išlieka svarbus, nors pasikeitė žmonės, jų gyvenimo būdas.  Paroda kviečia pažvelgti į nuolat besikeičiantį santykį su upe. 
Jei norite pamatyti šią įdomią parodą Rumšiškėse, paskubėkite, nes savaitės pabaigoje ji iškeliaus į Birštoną.   

„Atspindžių” inf. 

V. Šimkūnienės nuotr.