Miškuose paliktų padangų kaina: nuo žalos aplinkai iki baudų teršėjams

Kasmet iš miškų išvežama daugiau kaip šimtas tonų padangų

VMU duomenimis, 2025 m. miškininkai surinko daugiau kaip 160 tonų miškuose paliktų padangų. 2024 m. jų surinkta daugiau nei 192 tonos, o 2023 m. – daugiau nei 212 tonų. Šiemet iš miškų jau išvežta virš 99 t padangų. Nors surenkamų padangų kiekis mažėja, šie skaičiai rodo, kad neteisėto atsikratymo padangomis problema yra vis dar gaji.

Kartais vienoje vietoje randami itin dideli atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, 2025 m. spalį VMU Kuršėnų regioninio padalinio Gruzdžių girininkijoje surinkta virš penkių tonų padangų – beveik dvigubai daugiau nei per visus 2024 m. šioje girininkijoje.

Nuo dirvožemio taršos iki pavojingų gaisrų

Padangos yra ilgaamžiai gaminiai, todėl paliktos miške ne tik darko kraštovaizdį, bet dar ilgai teršia aplinką – irimo metu į dirvožemį bei gruntinius vandenis išskiria pavojingas medžiagas: sunkiuosius metalus, naftos produktus ir kitus teršalus.

Ypač pavojinga, kai padangos užsidega. Jų gaisrus sunku užgesinti, o degant išsiskiriantys tiršti dūmai bei teršalai pavojingi žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Užterštas gesinimo vanduo ir degimo produktai gali patekti į dirvožemį bei vandens telkinius.

Dėl ilgo irimo laikotarpio padangų dalelės gali patekti į maisto grandinę, keisti miško mikroklimato sąlygas ir daryti ilgalaikę žalą visai ekosistemai.

Mažiau atliekų – daugiau išteklių miškų priežiūrai ir poilsiavietėms

Miškuose paliktos atliekos reiškia ir papildomus darbus miškininkams. Padangas ar kitas šiukšles reikia surinkti, sukrauti, išgabenti ir perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams. Jeigu atliekų kiekis ypač didelis, tenka ieškoti specialios technikos. Visiems šiems darbams atlikti naudojami darbuotojų laikas ir įmonės lėšos, kurie galėtų būti skirti miškų priežiūrai, jaunų medynų ugdymui, gamtotvarkos darbams ir rekreacinės infrastruktūros atnaujinimui.

Kur priduoti nebetinkamas naudoti padangas?

Pasirūpinti nebetinkamomis naudoti padangomis galima jas keičiant autoservise. Servisas turi nemokamai priimti tiek susidėvėjusių padangų, kiek jų pakeičia. Tokia galimybė numatyta ir padangų prekybos vietose: pardavėjas privalo nemokamai priimti tos pačios rūšies padangų atliekas, neviršijančias iš jo perkamų arba ne seniau kaip prieš vienus metus pirktų padangų skaičiaus. Padangas perduodant ne pirkimo metu, reikia įrodyti jų pirkimo laiką.

Dar viena galimybė – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Jose iš gyventojų nemokamai priimamas savivaldybės nustatytas padangų kiekis. Kad kelionė nebūtų veltui, prieš vykstant verta pasitikrinti konkrečios aikštelės priėmimo sąlygas, kiekio apribojimus ir darbo laiką.

Didesnius padangų kiekius taip pat galima perduoti teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Ši paslauga gali būti mokama. Pasirinkus padangų išvežimo paslaugą, svarbu patikrinti, ar ją teikiantis asmuo arba įmonė turi teisę tvarkyti šias atliekas.

Teršėjams gresia baudos – apie pažeidimus kviečiama pranešti

Už padangų išmetimą į aplinką numatyta administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už kiekvieną išmestą padangą gresia nuo 200 iki 500 eurų bauda, tačiau bendra bauda negali viršyti 6 tūkst. eurų. Be administracinės baudos, gali būti apskaičiuota ir pareikalauta atlyginti aplinkai padarytą žalą. Taigi neteisėtas atsikratymas padangomis gali kainuoti gerokai daugiau nei jų perdavimas teisėtam atliekų tvarkytojui.

Radus išmestų padangų ar kitų atliekų, gyventojų prašoma jų vietą pažymėti žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, pridėti nuotraukų ir tikslų vietos aprašymą. Taip pat galima informuoti artimiausią VMU regioninį padalinį.

Pastebėjus asmenis, kurie miške atsikrato padangomis ar kitomis atliekomis, reikėtų skambinti 112. Jei saugu, rekomenduojama užfiksuoti automobilio valstybinį numerį ir pažeidimo aplinkybes – ši informacija gali padėti nustatyti teršėjus.