Kas daro didžiausią įtaką mūsų fizinei sveikatai: sportas, mityba ar gyvenimo būdas?

Dažnam sveikiau gyventi norinčiam žmogui kyla tas pats klausimas: kas svarbiau, norint jaustis gerai, – sportas ar mityba? „Eurovaistinės” inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas atskleidė, kad lietuvių nuomonės šiuo klausimu skiriasi – vieni svarbiausiu veiksniu laiko fizinį aktyvumą, kiti – mitybą. Tačiau asmeninis treneris Paulius Ratkevičius teigia, kad atsakymas yra sudėtingesnis – ir vienas iš svarbiausių veiksnių dažnai pamirštamas.

Skaičiuojant NSI vertinta Lietuvos gyventojų fizinė ir emocinė sveikata bei laimė. Tyrimas leido pamatyti ir tai, kaip patys lietuviai supranta, kas lemia jų fizinę sveikatą. Paklausus, kas daro daugiausiai įtakos jų fizinei savijautai, pirmoje vietoje atsidūrė fizinis aktyvumas (30 proc.). Antroje – mityba (20 proc.). Taip pat reikšmingais laikomi darbo krūvis (10 proc.) ir emociniai veiksniai, tokie kaip stresas ar nerimas (9 proc.). Tačiau ką apie tai sako ekspertai?

Ar sportu galima kompensuoti prastą mitybą?

Nemažai žmonių mano, kad intensyvus sportas leidžia „išsportuoti” suvalgytas kalorijas – mėsainį ar torto gabaliuką. Pasak trenerio P. Ratkevičiaus, sportas iš tiesų padės sudeginti gautas kalorijas, tačiau tai yra pavojinga strategija – ypač šiais laikais, kai perdirbto ir ultraperdirbto maisto pasiūla yra ypač didelė ir viliojanti, o žalingų transriebalų yra daugelyje akiai patrauklių užkandžių ir patiekalų.

„Mūsų svorį daugiausiai reguliuoja suvalgytų ir sunaudotų kalorijų balansas. Tačiau mūsų sveikatą, raumenų ir riebalų santykį bei energiją reguliuoja kas kita – maisto produktų pasirinkimas ir kokybė. Žmogus gali turėti greitą medžiagų apykaitą, valgyti ką nori ir nepriaugti svorio – viskas puiku. Tačiau net ir neturėdamas antsvorio jis gali turėti aukštą cholesterolį, suriebėjusias kepenis, diabetą ir lėtinius uždegimus, kai kūnas dėl netinkamos mitybos nuolat patiria lėtinį stresą. Tad sportas nekompensuoja prasto maisto”, – aiškina P. Ratkevičius.

Prastai maitinantis ir gyvenant aktyviai, kūnui be kita ko gali pradėti stigti ir tam tikrų medžiagų. „Eurovaistinės” vaistininkas Ignas Popa tokiems žmonėms rekomenduoja atkreipti dėmesį į magnį, B grupės vitaminus ir elektrolitų papildus.

„Jie jokiu būdu negali pakeisti maisto – aktyviai sportuojant ypač svarbu gauti tinkamai subalansuotą energetinių bei statybinių medžiagų balansą. Tačiau mano paminėtos medžiagos yra tirpios vandenyje, todėl lengvai prarandamos prakaituojant ir vartojant daugiau skysčių. Jų trūkstant – gali atsirasti silpnumas, nervų sistemos dirglumas, raumenų spazmai”, – aiškina vaistininkas I. Popa.

Renkantis maisto papildus, vaistininkas I. Popa pataria atkreipti dėmesį į cheminę šių elementų formą:

„Pavyzdžiui, magnio preparatai pastaraisiais metais ypač patobulėjo – atsirado daugiau gerai pasisavinančių formų, tokių kaip magnio bisglicinatas ar magnio citratas, kurias galima pritaikyti kiekvienam individualiai pagal gyvenimo ritmą ar potencialų virškinimo trakto toleravimą. Todėl prieš pradedant vartoti bet kokius papildus – net ir tokius, kuriuos daugelis laiko „nekaltais”, – visuomet derėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku”, – pabrėžia I. Popa.

Jei gerai valgysite, bet nejudėsite – atsiras kitų problemų

O priešingai – ar gera mityba gali atstoti judėjimą? Trenerio teigimu, subalansuota mityba reguliuoja svorį, maitina raumenų sistemą, padeda palaikyti sveikus vidaus organus, sąnarius, raiščius, smegenis ir daugelį kitų dalykų. Tačiau ji neduoda impulso raumenų tvirtumui ir kaulų atsparumui.

„Raumenys yra ilgaamžiškumo dalykas numeris vienas. Nuo 30 metų amžiaus, jei nesportuojame, prarandame apie 200–500 g raumenų per metus. Tad nenuostabu, kad nesportuojantis 50-metis jausis jau senstelėjęs, nes lygins save su tuo, koks buvo prieš 20 metų. O sveikas, optimaliai prisižiūrintis 50-metis turėtų jaustis jaunas, energingas ir stiprus, jei gerai valgo, miega ir sportuoja”, – pabrėžia treneris.

Svarbiausias veiksnys – visai ne mityba ar sportas

P. Ratkevičius neatsitiktinai pamini miegą. Būtent jį treneris išskiria kaip svarbiausią veiksnį, kai su klientais diskutuoja apie mitybos bei sporto svarbą fizinei savijautai.

„Daug žmonių nesportuoja, daugelio mityba yra išties bloga, tačiau jie nugyvena ilgus gyvenimus. Tačiau pakanka kelių naktų miegant vos po 4–5 valandas – ir savijauta kardinaliai suprastėja. Šiandien gyvenimo tempas vis greitėja, vakarais išmanieji įrenginiai „vagia” mūsų dėmesį ir miego laiką – žmonės miega per mažai, o būtent tai dažnai tampa nematomu veiksniu, kuris išbalansuoja visą sistemą”, – paaiškina asmeninis treneris.

Jo nuomonei pritaria ir „Eurovaistinės” vaistininkas. I. Popa atkreipia dėmesį, kad dar 2017 m. Japonijos mokslininkų atliktoje metaanalizėje nustatyta – žmonės, kurie miega mažiau nei 6 valandas per parą, patyrė didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, hipertenzija ar kita širdies ir kraujagyslių liga.

„Taip pat žinoma, kad neužtikrinant organizmui kokybiško miego, prastėja ir kognityvinės organizmo funkcijos. Atsižvelgiant į tai, manau, kad tikrai galime teigti, kad pakankama miego trukmė yra labai svarbus faktorius galvojant apie gerą fizinę sveikatą”, – sako I. Popa.

Svarbiausias patarimas tiems, kurie „neturi laiko”

Kaip žmogus, neturintis daug laiko, bet norintis geriau jaustis, turėtų paskirstyti dėmesį tarp sporto, mitybos ir poilsio? Trenerio atsakymas stebina savo paprastumu: viskas yra žymiai lengviau, nei daugeliui atrodo.

„Tris valandas per savaitę skirti sportui gali kiekvienas, jei tai taps jo prioritetu. Net ir užimčiausias žmogus ras laiko pasigaminti maistingus pusryčius ir vakarienę, jei tai jam svarbu. O pietums jau daug vietų siūlo sveiką maistą. Nueiti valanda anksčiau miegoti nelaikant telefono rankoje – taip pat realu, jei prioritetas yra gera energija rytoj ir sveikas, pailsėjęs kūnas. Esminis klausimas – apsispręsti, kur šie dalykai yra prioritetų sąraše. Čia kiekvienas gali atsakyti sau – o tuomet nebeatrodys viskas taip sudėtinga”, – sako P. Ratkevičius.

Pranešimas spaudai