Vasario mėnesio Kaišiadorių savivaldybės tarybos posėdžio apžvalga
Kaišiadorių tarybos nario Vytenio Tomkaus apžvalga
„Vasario mėn. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimti svarbūs sprendimai, bet dėl gausybės reikalų jis dar nebuvo apžvelgtas, todėl tai padarysime dabar. Taigi, viso buvo apsvarstyta 18 klausimų ir patvirtintas savivaldybės šių metų biudžetas, strateginis planas, du teritorijų bendrieji planai bei pritarta investiciniams projektams. Svarbiausius klausimus apžvelgsime detaliau.
Kalbant apie 2026 metų savivaldybės biudžetą, tai galime pasidžiaugti, kad biudžeto pajamos auga ir sudarys 76,5 mln. Eur (15 mln. Eur daugiau, lyginant su 2025 m.), o mokesčių ir kitos pajamos auga 4 mln. Eur. Tačiau neramina tai, kad didelę dalį didėjančių pajamų sudarys skolintos lėšos – net 9,3 mln. Eur, t.y. 10 proc. visų asignavimų. Palyginimui, ankstesnėje kadencijoje didžiausia skolintų lėšų suma sudarė apie 4,5 mln. Eur, vadinasi, dabar skolinamasi dvigubai daugiau. Visiems projektams vykdyti stengdavomės pritraukti ES investicijas ir valstybės biudžeto lėšas, o tai daryti tikrai nebuvo lengva. Tiek T. Matulionio aikštės, tiek miesto stadiono rekonstrukcijos, tiek naujos Pravieniškių nuotekų valyklos ir daugeliui kitų projektų (Žiežmarių sinagogai, ligoninės skyrių remontui, bibliotekos kapitaliniam remontui, Rumšiškių gimnazijos sporto salei ir kt.) finansuoti pritraukdavome valstybės biudžeto lėšas. Netgi dalį pritrauktų lėšų – 1,5 mln. Eur naujo muziejaus statybai, lėšas Pramonės gatvės ir inžinerinių tinklų modernizavimui ir pan., palikome dabartiniams valdantiesiems. Jau nekalbant apie suplanuotas ES investicijas vandentvarkai ir kitoms sritims. Tuo tarpu dabartinėje kadencijoje pastangų ir rezultatų pritraukiant valstybės biudžeto lėšas nelabai matome (nors ir turime čia išrinktą Seimo narį) ir dažniausiai pasirenkamas lengvesnis kelias – skolintis. O skolos aptarnavimui (paskolų grąžinimui ir palūkanų mokėjimui) biudžete numatyta jau beveik 1 mln. Eur. Ateityje ši išlaidų eilutė tik augs.
Taip pat galime pasidžiaugti, kad tęsiamas mūsų pradėtų projektų įgyvendinimas ir muziejaus statybai bus skiriama 870,8 tūkst. Eur savivaldybės biudžeto lėšų bei 700,0 tūkst. Eur Kultūros ministerijos skirtų lėšų, nors muziejus ir bus žymiai mažesnis nei planuota. Tęsiamas ir Ugdymo prieinamumo didinimo, tame tarpe Žiežmarių gimnazijos patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams, projektas bei kiti. Pagaliau, po trejų metų pertraukos, truputį didesnio dėmesio sulaukė Rumšiškės ir jų kultūros centro stogo kapitaliniam remontui numatyta 450 tūkst. Eur (nors mes buvome numatę modernizuoti visą pastatą), Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos stadiono remontui numatyta 228,6 tūkst. Eur, šiek tiek lėšų numatyta Marių gatvių šaligatvio projektui parengti ir A. Lekavičiaus gatvės pėsčiųjų takui įrengti. Trejus metus vargstama dėl Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos priestato techninio projekto parengimo ir to niekaip nepavyksta padaryti, nors parengtus projektinius pasiūlymus palikome ir tai jau seniai turėjo būti atlikta. Per šią kadencija turėjo būti pastatytas ir pats priestatas, bet akivaizdu, kad to nebus ir mokiniai toliau turės spaustis ankštose patalpose. Naujo darželio Rumšiškėse statybos projektas vykdomas irgi pernelyg lėtai, šiais metais dar tik bus rengiamas techninis projektas… Žaslių slėnio vien tiktai techninio darbo projekto parengimui skirta 150,0 tūkst. Eur, o kiek kainuos patys darbai niekas negalėjo atsakyti. Liūto dalis, net 7,2 mln. Eur numatyta geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtros projekto įgyvendinimui. Tokie pagrindiniai numatomi investiciniai projektai. Nuostolingiems reisams kompensuoti skiriamų lėšų suma vis auga ir šiais metais sudarys beveik 1 mln. Eur, jeigu metų eigoje nereikės skirti dar daugiau.
Ko biudžete nėra? Lėšų Žiežmarių gimnazijos stogo remontui (tik rezerviniame sąraše numatyta 200 tūkst. Eur), lėšų naujiems sklypams formuoti bei vystyti siekiant pritraukti naujus investuotojus, lėšų saulės jėgainių parko įkūrimui, siekiant apsirūpinti pigesne elektros energija, lėšų daugiafunkcinės arenos su baseinu statybai (po 3 metų bent vėl numatyta lėšų techninio projekto rengimui, nes mūsų palikti 80 tūkst. Eur projekto rengimui buvo perskirstyti kitoms sritims) ir kitų svarbių projektų. Aiškių finansavimo kriterijų seniūnijoms taip pat nėra. Taigi, nors ir galime džiaugtis biudžeto augimu, bet matosi valdančiųjų blaškymasis, nenuoseklumas, vangios pastangos pritraukti papildomą finansavimą, auganti savivaldybės skola ir chaotiškas planavimas. Ir tai priklauso ne nuo sprendimus įgyvendinančių savivaldybės specialistų, o nuo strategijos (kurios aiškios nėra) kūrėjų. Dažnai susidaro įspūdis, jog tiesiog plaukiama pasroviui… Kaip ir minėjau, nors biudžete yra ir gerų dalykų, bet yra labai daug trūkumų, todėl opozicija dėl biudžeto ir 2026-2028 m. strateginio veiklos plano balsuojant susilaikė.
Kalbant apie kitus sprendimų projektus, tai daugiausiai klausimų kėlė planuojamų senelių namų statybos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro projektas, kuriam planuojama skirti apie 3 mln. Eur ES fondų lėšų ir apie 0,5 mln. Eur savivaldybės biudžeto lėšų bei sukurti 60 vietų senyvo amžiaus asmenims. Kiek realiai kainuos statybos darbai nežinome, nes nėra techninio projekto. Kaip girdėjome prieš tai vykusiame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, tai jau dabar apie 100 senyvo amžiaus asmenų apgyvendinti įvairiose savivaldybėse veikiančiuose senelių namuose ir bendras poreikis ateityje greičiausiai tik augs. Mano pagrindinis klausimas buvo kodėl šį projektą nusprendė vykdyti pati savivaldybė? Juk senelių namų steigimas yra patrauklus verslas: mūsų rajone šiuo metu veikia dveji privatūs ar visuomeninių organizacijų valdomi senelių namai Rumšiškėse bei netoli jų, Rukloje veikia privatūs senelių namai, Trakuose buvusiame komplekse „Trasalis“ veikia senelių namai ir kitose savivaldybėse lygiai taip pat. Be to, prieš keletą metų matėme rimtas iniciatyvas steigti privačius senelių namus Kalviuose buvusios mokyklos pastate, o Žiežmariuose buvo planuojami nedideli grupiniai modernūs senelių namai. Kur dabar šie projektai, ar buvo susisiekta ir kalbėta su jų iniciatoriais dėl jų projektų, galimybės gauti ES finansavimą ir kiek jie patys būtų pasirengę investuoti? Tokiu būdu galbūt pavyktų įkurti ne 60, o 100 vietų seneliams mūsų rajone ir pačiai savivaldybei net nereikėtų tuo rūpintis. Bet savivaldybės atstovų atsakymas buvo toks, kad buvo skelbimas ir privatūs steigėjai atrankoje nesudalyvavo…
Kalbant apie kitus sprendimų projektus, tai daugiausiai klausimų kėlė planuojamų senelių namų statybos prie Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro projektas, kuriam planuojama skirti apie 3 mln. Eur ES fondų lėšų ir apie 0,5 mln. Eur savivaldybės biudžeto lėšų bei sukurti 60 vietų senyvo amžiaus asmenims. Kiek realiai kainuos statybos darbai nežinome, nes nėra techninio projekto. Kaip girdėjome prieš tai vykusiame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, tai jau dabar apie 100 senyvo amžiaus asmenų apgyvendinti įvairiose savivaldybėse veikiančiuose senelių namuose ir bendras poreikis ateityje greičiausiai tik augs. Mano pagrindinis klausimas buvo kodėl šį projektą nusprendė vykdyti pati savivaldybė? Juk senelių namų steigimas yra patrauklus verslas: mūsų rajone šiuo metu veikia dveji privatūs ar visuomeninių organizacijų valdomi senelių namai Rumšiškėse bei netoli jų, Rukloje veikia privatūs senelių namai, Trakuose buvusiame komplekse „Trasalis“ veikia senelių namai ir kitose savivaldybėse lygiai taip pat. Be to, prieš keletą metų matėme rimtas iniciatyvas steigti privačius senelių namus Kalviuose buvusios mokyklos pastate, o Žiežmariuose buvo planuojami nedideli grupiniai modernūs senelių namai. Kur dabar šie projektai, ar buvo susisiekta ir kalbėta su jų iniciatoriais dėl jų projektų, galimybės gauti ES finansavimą ir kiek jie patys būtų pasirengę investuoti? Tokiu būdu galbūt pavyktų įkurti ne 60, o 100 vietų seneliams mūsų rajone ir pačiai savivaldybei net nereikėtų tuo rūpintis. Bet savivaldybės atstovų atsakymas buvo toks, kad buvo skelbimas ir privatūs steigėjai atrankoje nesudalyvavo…
Žodžiu, formaliai kaip ir viskas gerai, kažkur atranka buvo paskelbta, bet realiai tai ne taip reikia dirbti siekiant pritraukti privačius investuotojus. Investuotojų paieškai, viešinimui dėmesys turi būti visai kitoks, juos reikia aktyviai kviesti ir kalbinti, o ne įdėti kažkur skelbimą ir laukti kol patys ateis. Viso to pasigendame ir manome, kad savivaldybės vadovai renkasi lengviausią kelią, kur užtenka minimalių pastangų. Tuo tarpu galima dalyvauti įvairiuose renginiuose (kurie pridėtinės vertės nekuria), be to, dar bus sukurtos „šiltos“ darbo vietos į kurias bus galima priimti „savus“, jeigu projektą įgyvendins savivaldybės įstaiga. O galbūt kažkas nori valdyti ir tokio objekto statyboms skirtus pinigus? Aš jau nekalbu apie tai, kad kaip ir įprasta šioje kadencijoje, milijoniniams projektams investicinių planų ir alternatyvų analizės savivaldybės vadovams nereikia, kiek kainuos ir ar atsipirks tokio sukurto objekto išlaikymas valdantiesiems neįdomu, o tarybos nariams investicinio projekto juodraštis buvo atsiųstas tik tarybos posėdžio išvakarėse, kad nebūtų laiko į jį įsigilinti ir tinkamai išnagrinėti bei parengti klausimus. Keista, kad valdančiosios koalicijos nariai džiaugėsi šiuo projektu (galbūt jiems jau kažkas pažadėta?), nors jis visiškai neatitinka dabartinių tendencijų ir nepatenkins viso rajono poreikių.
Kitas mano klausimas – ar įgyvendinus šį projektą, kuris nėra tiesiogiai priskiriamas prie pagrindinių savivaldybės atliekamų funkcijų, vėliau nereikės skelbti privataus operatoriaus konkurso? Nes kitose savivaldybėse matome, kad panašiais atvejais, kuomet savivaldybės biudžeto ir ES lėšomis įgyvendina iš dalies komercinius projektus (pvz., pastato baseiną, paveda savivaldybės įmonei teikti paslaugas, kurioms yra analogų rinkoje ir pan.), vėliau Konkurencijos taryba reikalauja skelbti konkursą ir šių paslaugų teikimą perduoti privačiam vykdytojui, dėl to netgi vyksta teisminiai ginčai. Tai šis klausimas tikriausiai savivaldybėje net nebuvo nagrinėjamas, nes į jį atsakymo negavau. Savivaldybės vadovai nesivargina žiūrėti taip toli į priekį, nagrinėti įvairias alternatyvas bei jų pasekmes ir jiems panašūs klausimai nekyla… Vienas tarybos narys užsiminė apie daugiabučių statybų projektus, kuriuos taip pat stengėmės „išjudinti“ praėjusioje kadencijoje ir kurie jau realizuojami bei prasideda dabar. Tai gerai, kad spėjome daugiabučių statybai Parko gatvėje pritraukti investuotojus, nes dabar gal ir daugiabučius jau pradėtų statyti savivaldybė ir grįžtume į planinės ekonomikos laikus? Apibendrinant, pati idėja dėl senelių namų yra gera, bet siūlomi jos įgyvendinimo sprendimai kelia labai daug klausimų, į kuriuos atsakymų nėra…
Kitas, Sveikatos centro planuojamas vykdyti projektas dėl ilgalaikės priežiūros centro (paliatyviosios pagalbos, slaugos ir kt.) modernizavimo taip pat kėlė įvairių klausimų, nes investicinis projektas taip pat atsiųstas tik posėdžio išvakarėse. Be to, šiuo metu visiškai nekalbama dėl esamo ligoninės pastato renovacijos ir modernizavimo galimybes, kalbama tik apie naujus projektus. Nors ir šis projektas labiau pagrįstas ir artimesnis savivaldybės funkcijoms nei senelių namai, bet dėl jo taip pat kyla nemažai klausimų. Manau, kad šie sprendimai buvo svarbiausi, todėl juos plačiau apžvelgiau. Aišku, svarbi ir 2024 metų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita, kuri rodo, kad ir toliau didelį dėmesį reikia skirti savižudybių prevencijai, gerinti ankstyvą psichikos sveikatos pagalbą, mažinti psichoaktyvių medžiagų prieinamumą, skatinti gyventojų dalyvavimą prevencinėse programose, ypač vaikų dalyvavimą dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugoje. Kadangi šios paslaugos rodikliai pastaraisiais metais labai blogėja. Tikiuosi, kad valdantieji atkreips į tai dėmesį bei imsis konkrečių veiksmų.
Kalbant apie savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2025 metų ataskaitą, tai didžiausias akcentas buvo tai, kad Sveikatos centrui nepavyko nupirkti defibriliatorių pagal projektą, kurie būtų įrengti viešosiose vietose, dėl pasiūlytos per didelės kainos. Tikėkimės, kad šis projektas bus įgyvendintas šiais metais, nes poreikis tikrai yra.
Na ir paskutiniai du klausimai buvo Kaišiadorių miesto teritorijos bendrojo plano keitimo koregavimo sprendinių patvirtinimas ir Žaslių miestelio bendrojo plano keitimo patvirtinimas. Jeigu dėl Kaišiadorių plano daug klausimų ir diskusijų nebuvo (plačiau šį projektą apžvelgiau po viešojo svarstymo praėjusį rudenį, didžiausias trūkumas – kad naujos teritorijos investuotojų pritraukimui nėra planuojamos), tai svarstant Žaslių miestelio bendrojo plano pakeitimus diskusijų kilo dėl vienos gyventojos prašymo, kuris nebuvo pateiktas laiku. Deja, teigiamų atsakymų ši gyventoja neišgirdo, o mano siūlymas atlikti klaidos taisymą (nes vienoje urbanizuojamoje teritorijoje liko „sala“ žemės ūkio paskirties žemės, nors aplinkines teritorijas numatyta urbanizuoti) negrįžtant į visas svarstymo procedūras, nebuvo priimtas. Iš to pamoka tikriausiai yra abiem pusėms, tiek bendrojo plano rengėjams, kurie galbūt „pražiūrėjo“ ir paliko tokią „salą“, tiek ir pati gyventoja turi prisiimti dalį atsakomybės, kad nesidomėjo ir nesikreipė laiku. Bet ir nereikia tikėtis, kad visi suinteresuoti gyventojai kreipsis, tiesiog reikėtų atidžiau žiūrėti visiems ir ieškoti būdų kaip susidariusią situaciją išspręsti.
Tiek apie praėjusį tarybos posėdį. Kontrolės komitetas taip pat intensyviai dirba, jo posėdžių transliacijas galima pasižiūrėti internete. O dabar džiaukimės atėjusiu pavasariu ir gražiomis saulėtomis dienomis! „
Komentarai (0)