Vaistažolių ABC: vaistininkė paaiškina, kokią naudą peršalus gali suteikti vaistažolės

Prasidėjus vėsesniems ir lietingesniems orams, namų vaistinėlėse dažnai atsiranda daugiau vaistinių žolelių arbatų, augalinių ekstraktų maisto papildų ar tinktūrų. Tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad nemaža dalis žmonių apie vaistinių žolelių naudą vis dar turi klaidingų įsitikimų ar nežino, kaip tinkamai jas panaudoti. Tad kokios vaistažolės gali turėti realią naudą sveikatai ir kodėl svarbu žinoti, kada vien žolelių – nepakanka?

Peršalus dažnai prisimenama, ką tokiais atvejais savijautai pagerinti naudojo tėvai ar seneliai – čiobrelių ar liepžiedžių arbatą, pušų pumpurų sirupą, pipirmėčių garų voneles ar kitas augalines priemones. Pasak vaistininkės, vaistiniai augalai ne veltui turi tvirtą vietą namų vaistinėlėse, o tinkamai pasirinkti preparatai gali būti naudingi lengvinant įvairius peršalimo simptomus.

Ji primena, kad augaliniuose preparatuose svarbus ne tik pats augalas, bet ir tai, kuri jo dalis panaudota, kokiu būdu paruoštas ekstraktas, kokia jo koncentracija ir produkto paskirtis. Todėl augalines priemones svarbu rinktis ne vien pagal pažįstamą žolelės pavadinimą, o pagal tai, kokį simptomą norima palengvinti. Vienos jų labiau tinka atsikosėjimui, kitos – sausai, sudirgusiai gerklei ar nemaloniam nosies užgulimo pojūčiui.

Skirtingiems kosulio tipams – skirtingos vaistinės žolelės

Kvėpavimo takams skirtuose preparatuose augalų ekstraktai naudojami dėl juose esančių biologiškai aktyvių medžiagų – eterinių aliejų, saponinų, gleivingųjų ir kitų junginių. Vaistininkė primena, kad renkantis tokią priemonę verta žiūrėti į konkretaus produkto paskirtį bei vartojimo rekomendacijas.

„Esant drėgnam kosuliui, kai susidaro gleivių ir jas sunku atkosėti, galima rinktis atsikosėjimą palengvinti galinčius augalinius preparatus su gebenių lapų ekstraktu, čiobreliais, raktažolių šaknimis. Kai kosulys sausas, kutenantis, o gerklė atrodo tarsi išsausėjusi, rekomenduočiau preparatus su vaistine svilarože, šalaviju ar islandine kerpena. Šie augalai vertinami dėl juose esančių gleivingųjų medžiagų, todėl jų turinčios priemonės vartojamos sudirgusiai burnos ir ryklės gleivinei nuraminti. Pušų pumpurai – dar vienas nuo seno šaltuoju sezonu naudojamas augalinis ingredientas, pasirenkamas palengvinti kosulį ir kitus lengvus peršalimo simptomus“, – dalijasi J. Aganauskaitė-Žukaitė.

„Camelia“ vaistininkė atkreipia dėmesį, kad nėra taisyklės, kokios formos preparatus su minėtomis vaistinėmis žolelėmis pasirinkti. Tai gali būti arbatos, sirupai, aliejiniai purškalai, pastilės gerklei, koncentruoto ekstrakto kapsulės, tinktūros. Vaistininkui ar gydytojui visada verta pasakyti, koks kosulys vargina – tuomet daug lengviau parinkti tinkamiausią priemonę.

Užgulus nosiai – eukaliptai ir pipirmėtės

Pipirmėčių kvapą turbūt nesunku susieti su peršalimo sezonu – jų eterinių aliejų ir aktyviosios medžiagos mentolio galima rasti įvairiose kvėpavimui palengvinti skirtose priemonėse. J. Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, kad mentolis suaktyvina šalčiui jautrius receptorius ir sukelia gaivos bei vėsos pojūtį. Vaistininkė pabrėžia, kad nors įkvėpus mentolio gali atrodyti, kad kvėpavimas palengvėjo, fiziškai patinusios nosies gleivinės jis neveikia.

„Štai eukalipte esantis eukaliptolis gali padėti mažinti uždegimą ir skystinti gleives, kad jas būtų lengviau pašalinti nosies pūtimo metu. Taip pat yra nemažai tyrimų, kad ramunėlių ekstraktas taip pat gali padėti palengvinti slogą ir nosies gleivinės paburkimą. Šios medžiagos naudojamos ir kai kuriuose nosies lašuose ar purškaluose“, – sako vaistininkė.

Temperatūros mažinimas ir bendros savijautos stiprinimas

J. Aganauskaitė-Žukaitė priduria, kad peršalimo sezono metu dažnai ieškoma vaistažolių preparatų bendram savijautos pagerinimui ar karščiavimo mažinimui. Šiam tikslui galima rinktis arbatas su imbieru, šeivamedžiu, avietėmis, medetkomis, ramunėlėmis, liepžiedžiais, ežiuole. Pastarosios vaistažolės pasižymi priešuždegiminėmis, analgetinėmis savybėmis ir skatina prakaitavimą, o kartu su juo ir toksinų pasišalinimą.

„Ne veltui peršalus rekomenduojama gerti daug šiltų žolelių arbatų. Jos gali padėti suskystinti gleives, o tokiu atveju palengvėja atsikosėjimas ar tampa lengviau išsipūsti nosį. Negana to, geriant arbatas organizmas gauna daugiau skysčių, kas padeda organizmui efektyviau kovoti su virusais“, – sako vaistininkė.

Atsargumas – svarbu

Anot J. Aganauskaitės-Žukaitės, kartais žolelėmis pasitikime vien todėl, kad jas pažįstame nuo vaikystės. Tačiau ir augalai, kaip ir vaistai ar maisto papildai, turi aktyvių veikliųjų medžiagų, todėl svarbu atsižvelgti į jų paskirtį, vartojamą kiekį, sveikatos būklę ar kitus vartojamus preparatus. Vien tai, kad augalas yra gaunamas iš gamtos, nereiškia, kad jis visais atvejais bus saugus ar jį galima naudoti kiekvienam.

Su žolelėmis atsargiau reikėtų elgtis vartojantiems antidepresantus ar raminamuosiuos, kraujo spaudimą ar kraujo krešumą veikiančius vaistus, imunosupresantus, taip pat vaistus diabeto kontrolei, skydliaukės ir kitų lėtinių ligų valdymui. Pasak vaistininkės, prieš vartojant vaistažolių preparatus visada geriau pasitarti gydytoju ir pasitikrinti vartojamų vaistų suderinamumą su augaliniais preparatais.

„Svarbu suprasti, kad vaistažolės yra tik pagalbinė priemonė gydytojo ar vaistininko rekomenduotam gydymui. Jei kosulys sunkėja, temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių, kankina kūno skausmai, pasikeičia nosies išskyrų spalva ar atsiranda gleivių kosint, pradeda skaudėti kaktą bei skruostus – vertėtų kreiptis į gydytoją“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.