Lucius Maroncelli: lietuviškai mokytis buvo sunku, rėmiausi klasiokų pagalba ir dosnumu

Vienas iš keturių Rumšiškių gimnazijos šimtukininkų – Lucius Maroncelli. Šauniai baigusį lietuvišką gimnaziją jaunuolį klausiame tradicinių klausimų: 

– Prisistatyk – kur gimei ir augai. Kokia tavo tautybė ir kaip atsidūrei Rumšiškių gimnazijoje?

– Ar sunku buvo mokytis lietuviškai. Kokie tau kilo iššūkiai? 

– Ar turėjai mokydamasis mėgstamą dalyką ar mylimą mokytoją?

Kiekvienas mokytojas buvo nuostabus. Jei turėčiau pasirinkti, mylimiausia mokytoja būtų mano lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vida Gelažienė. Ji padėjo man viską išmokti nuo nulio, su begaliniu kantrumu – ji  tikrai nusipelno pripažinimo už jos sunkų darbą. Nelengva išrinkti vieną mėgstamiausią dalyką, bet labiausiai patiko su matematika orientuotos pamokos – chemijos, informatikos, ir, aišku, pačios matematikos dalykas.

– Tu pelnei 100 balų iš anglų kalbos. O kokie kiti tavo pasiekimai egzaminuose? 

Mano vidurkis iš visų egzaminų buvo apie 80. Išskyrus anglų, aš gavau virš 90 iš matematikos ir informatikos egzamino ir   apie 40 iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.

– Kur ruošiesi studijuoti? 

Aš studijuosiu Kauno Technologijos Universtitete, taikomosios matematikos kurse. Duomenys, programavimas, ir matematika man labai įdomu. Planuoju naudoti įgūdžius iš šio kurso ir asmeniškai studijuoti dar programavimą ir programavimo kalbą.

– Kokį turi hobį ir ką veiki laisvalaikiu? 

Mėgstamiausias hobis yra rašyti bet ką su tekstu: apsakymus, savo fiksinius pasaulius. Praėjusį  mėnesį aš net sukūriau savo stalo žaidimo sistemą. Aš taip pat mėgstu eiti į  žygius ir skaityti romanus.

– Kur išleisi premiją, gautą už 100 – tuką? Ką veiksi likusį vasaros laiką?