Kas antras Lietuvos gyventojas neatmestų galimybės atsisakyti automobilio: kas turi įvykti, kad tai nutiktų?

Nors visiškai autonominiai taksi Lietuvos gatvėse greičiausiai pasirodys dar negreitai, technologijų pažanga jau dabar kelia klausimą, kaip ateityje keisis žmonių mobilumo įpročiai. „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad jei autonominiai taksi būtų visada prieinami ir kainuotų gerokai mažiau nei nuosavo automobilio išlaikymas, reikšminga dalis gyventojų svarstytų atsisakyti automobilio.

Apklausos duomenimis, 14 proc. gyventojų tokiu atveju svarstytų atsisakyti savo automobilio, o dar 36 proc. nurodė, kad galbūt svarstytų tokį sprendimą. Tuo metu 41 proc. respondentų teigė, kad automobilio nenorėtų atsisakyti.

Mažesnės kainos gali pakeisti mobilumo įpročius

Gyventojai tikisi, kad autonominis transportas pirmiausia atneštų mažesnes kelionių kainas. Apklausos duomenimis, 32 proc. respondentų mano, kad autonominiai automobiliai sumažintų viešojo transporto, taksi ir pavežėjimo paslaugų kainas, dar tiek pat įsitikinę, kad jos nepasikeistų.

„Viena iš didžiausių kaštų eilučių dabartiniame taksi ir pavežėjimo versle yra darbo sąnaudos – vairuotojas. Jei jo nereiktų, kaina reikšmingai kristų. Mūsų banko sukurtas modelis rodo, kad kelionė, kuri šiandien kainuoja apie 9 eurus, autonominio transporto scenarijuje kainuotų apie 7,20 euro. O visoje ekonomikoje mobilumo kainos kristų apie 20 proc.“, – sako „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.

Tačiau, anot jo, vien mažesnių kainų nepakaktų – autonominiai taksi turėtų būti lengvai prieinami – atvažiuoti per kelias minutes, bet kuriuo paros metu, taip pat reikalingas tankus aptarnavimo tinklas, ypač miestuose.

„Galiausiai, patogumas turi pranokti nuosavybę – nereikia rūpintis parkavimu, technine apžiūra, draudimu, remontu. Atitikus šiuos pagrindinius kriterijus, nuosavo automobilio poreikis sumažėtų iki minimumo — ypač antro šeimos automobilio“, – teigia V. Gurskas.

Eksperto teigimu, dar viena įdomi galimybė kiek tolimesnėje ateityje — savininkai galėtų išnuomoti savo automobilį taksi parkui tada, kai patys juo nesinaudoja. „Tokiu būdu automobilis atneštų papildomų pajamų ir nebebūtų vien tik išlaidų eilute. Tai galėtų reikšmingai pakeisti patį nuosavybės principą“, – komentuoja banko atstovas.

Pirmieji pokyčiai labiausiai tikėtini miestuose

Pasak V. Gursko, tikėtina, kad autonominiai taksi pirmiausia įsitvirtintų tarp miestų gyventojų, kurie automobilį naudoja nedaug, bei jaunesnių žmonių, jau įpratusių prie dalijimosi paslaugų.

„Jiems autonominis taksi galėtų tapti racionalia alternatyva, ypač vietoj antro šeimos automobilio. Taip pat autonominis transportas būtų itin aktualus ir senjorams – žmonėms, kurie dėl amžiaus nebevairuoja, jis galėtų grąžinti daugiau savarankiškumo ir mobilumo. 

Tuo metu regionuose gyvenantiems žmonėms, kur tokių paslaugų padengimas būtų mažas, o atstumai dideli, nuosavas automobilis dar ilgai išliktų racionaliausias pasirinkimas. Panašiai ir šeimoms su mažais vaikais – dėl vaiko kėdučių, daiktų ir kasdienių maršrutų nuosavas automobilis dar ilgą laiką išliks patogesnis“, – sako V. Gurskas.

Iki masinio paplitimo dar teks palaukti

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad net iki 2035 m. tik apie 4 proc. naujų asmeninių automobilių turės pilną autonomiją, o Europa iki 2030 m. greičiausiai liks atsargi ir autonominį transportą pirmiausia diegs pilotinių projektų forma.

Dėl to, V. Gursko vertinimu, visiškai autonominiai taksi Lietuvoje plačiau paplistų ne anksčiau nei po 15–20 metų – pirmiausia greičiausiai būtų įgyvendinami pilotiniai projektai konkrečiuose maršrutuose ar miesto zonose.

Vis dėlto, anot eksperto, autonominis transportas reikštų ne tik naudą vartotojams, bet ir pokyčius darbo rinkoje.

„Mūsų modelis rodo, kad plačiai įsitvirtinus autonominiam transportui Lietuvoje, pokyčiai paliestų apie 44 tūkst. darbuotojų, o atlyginimai transporto sektoriuje galėtų kristi iki 40 proc. Tai realus socialinis iššūkis. Tačiau toks scenarijus realistiškai įvyktų ne anksčiau nei po 20–30 metų, todėl darbo rinka turėtų laiko prisitaikyti. Dalis vairuotojų ateityje galėtų pereiti prie naujų veiklų – autonominio transporto operacijų valdymo, transporto parkų priežiūros ir kitų panašių funkcijų. Svarbu, kad apie perkvalifikavimą pradėtume galvoti jau dabar – pereinamasis laikotarpis bus, todėl jam reikia ruoštis“, – sako V. Gurskas. 

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą 2026 m. balandį atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

Vaidotas Gurskas – „Citadele“ nuotrauka