VSB pateikia Kaišiadorių r. gyventojų sveikatos stebėsenos ataskaitą: savižudybių skaičiumi lenkiame Lietuvos vidurkį, daugiau sergančių diabetu ir kita

Vadovaudamasis Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-488 „Dėl Bendrųjų savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos nuostatų patvirtinimo“, 4 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybių merai organizuoja savivaldybių visuomenės sveikatos stebėseną, ir 8.4 papunkčiu, kuriame numatyta, kad praėjusių metų savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita iki spalio 31 d. pateikiama savivaldybės merui, Kaišiadorių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras teikia Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2025 metų ataskaitą.

Vadovaujantis minėtų nuostatų 9 punktu, savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos pateikimo dienos.

Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2025 metų ataskaita

DEMOGRAFINĖ SITUACIJA
2025 m. pradžioje Kaišiadorių rajono savivaldybėje gyveno 28 553 gyventojai, iš jų
60 proc. (17 196 gyventojai) – kaimo vietovėse. Per metus gyventojų skaičius sumažėjo 502
asmenimis, arba 1,7 proc. 2025 m. rajone gimė 147 naujagimiai – mažiausiai nuo 2016 m., kai buvo
registruoti 269 gimę asmenys. Mirusiųjų skaičius 2025 m. siekė 395 ir buvo mažiausias per
analizuojamą dešimtmetį. Gyventojų pasiskirstymas pagal lytį buvo beveik tolygus: moterys sudarė
49,9 proc., vyrai – 50,1 proc. visų gyventojų. Didžiausią gyventojų dalį sudarė darbingo amžiaus
asmenys – 64,7 proc., vaikai iki 15 metų – 12,9 proc., o 65 metų ir vyresni gyventojai – 22,4 proc.
(1 pav.).
1 pav. 2025 m. pradžioje nuolatinių gyventojų skaičius Kaišiadorių r. sav.
Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2025 m. Kaišiadorių r. sav. gyventojų amžiaus struktūra atitinka susiaurėjusio pagrindo
tipą, būdingą senėjančiai visuomenei (2 pav.). Jauniausių amžiaus grupių dalis rajone yra mažesnė
nei Lietuvoje vidutiniškai, o tai tiesiogiai susiję su ilgalaike gimstamumo mažėjimo tendencija: 2016–
2025 m. gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 8,5 iki 5,2 (1000 gyv.), o visu analizuojamu laikotarpiu
Kaišiadorių rajono rodiklis išliko žemesnis už šalies vidurkį. Vidutinio ir vyresnio darbingo amžiaus
(ypač 50–69 m.) gyventojų dalis Kaišiadorių r. sav., priešingai, viršija Lietuvos vidurkį. Šios gausios
kartos šiuo metu sudaro pagrindinę rajono demografinės struktūros dalį ir dėl ilgėjančios gyvenimo
trukmės ateityje lems vis didesnę senyvo amžiaus gyventojų dalį.
Analizuojant Kaišiadorių r. savivaldybės gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės
(VTGT) rodiklio pokyčius, matyti, kad 2020 m. VTGT sumažėjo 3,4 metų – nuo 75,5 metų 2019 m.
iki 72,1 metų 2020 m. – ir 2020–2022 m. išliko žemesnė nei prieš pandemiją. Nuo 2023 m. rodiklis
didėjo ir 2025 m. pasiekė 76,4 metų bei priartėjo prie Lietuvos vidurkio (77,9 metų) – atotrūkis tarp
savivaldybės ir šalies rodiklių buvo mažiausias per analizuojamą dešimtmetį.
Apibendrinant Kaišiadorių r. savivaldybės gyventojų amžiaus struktūra, mažėjantis
gimstamumas ir ilgėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė rodo nuoseklią gyventojų senėjimo
tendenciją. Mažėjanti jaunesnio amžiaus gyventojų dalis ir santykinai didelė vidutinio bei vyresnio
darbingo amžiaus gyventojų dalis sudaro prielaidas ateityje didėti vyresnio amžiaus gyventojų daliai
ir su tuo susijusiam sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos bei socialinių paslaugų poreikiui.
Kaišiadorių r. savivaldybės socialinių veiksnių rodiklių pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį
daugiausia buvo palankūs ir atitiko arba buvo geresni už bendras šalies tendencijas. 2025 m.
mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokykloje, rodiklis siekė 33,2/1000 mokinių, buvo
mažiausias per analizuojamą dešimtmetį ir išliko žemesnis už Lietuvos vidurkį (44,4/1000 mokinių).
6
Paauglių (15–17 m.) gimdymų rodiklis, kaip ir nuo 2023 m., išliko lygus nuliui. Ilgalaikio nedarbo
lygis 2025 m. siekė 1,6 proc., susilygino su Lietuvos vidurkiu ir buvo vienas mažiausių nuo 2016 m.
Mažiau palanki situacija stebima vertinant socialinę pašalpą gaunančių šeimų skaičių. 2025 m.
rodiklis siekė 15,6 šeimos 1000 gyv. (441 šeima) ir viršijo Lietuvos vidurkį (13,4/1000 gyv.). 2021–
2025 m. rodiklis padidėjo nuo 12,8 iki 15,6 šeimos 1000 gyventojų, todėl stebima nežymi jo didėjimo
tendencija. Tai rodo, kad, nepaisant palankių kitų socialinių rodiklių pokyčių, savivaldybėje išlieka
socialinės paramos poreikis.
Sveikata savivaldybėje
2025 m. Kaišiadorių r. savivaldybėje išliko aktualios su psichikos sveikata susijusios
problemos – savižudybių ir bandymų nusižudyti rodikliai reikšmingai viršijo Lietuvos vidurkį, o
savižudybių rodiklis pastaraisiais metais didėjo. Nepalanki situacija stebima ir vertinant gyventojų
dalyvavimą prevencinėse programose – visų keturių analizuojamų programų (krūties, gimdos
kaklelio ir storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų) rodikliai buvo žemesni už Lietuvos
vidurkį. Taip pat toliau didėjo sergamumas II tipo cukriniu diabetu, o jo rodiklis viršijo šalies vidurkį.
Šios tendencijos pagrindžia poreikį stiprinti psichikos sveikatos stiprinimo ir savižudybių prevencijos
priemones, lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją bei skatinti aktyvesnį gyventojų dalyvavimą
prevencinėse programose.
Kartu stebimos ir palankios tendencijos. 2025 m. savivaldybėje nebuvo registruota kūdikių
mirčių, mirčių nuo narkotikų sąlygotų priežasčių, paauglių (15–17 m.) gimdymų bei sergamumo ŽIV
ir jo sukeltomis ligomis atvejų. Traumų dėl nukritimų 65 metų ir vyresnių gyventojų grupėje bei
mirtingumo nuo alkoholio sąlygotų priežasčių rodikliai buvo žemesni už Lietuvos vidurkį. Šie
rodikliai atspindi palankesnę situaciją atskirose visuomenės sveikatos srityse, todėl svarbu išlaikyti
vykdomų prevencinių priemonių tęstinumą, kartu didesnį dėmesį skiriant nustatytoms prioritetinėms
visuomenės sveikatos problemoms.
SVEIKATOS IR SU SVEIKATA SUSIJUSIŲ RODIKLIŲ PROFILIS
Strategijoje iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai
parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas, kurį sudaro 48 unifikuoti rodikliai, apibūdinantys
strategijos siekinius. Rodikliai pateikti 2025 metų Kaišiadorių r. sav. sveikatos ir su sveikata
susijusių rodiklių profilyje.
Lietuvos sveikatos programoje numatytus uždavinius tikslams pasiekti įvardija rodiklių
reikšmės:
1.1 uždavinio „Sumažinti skurdo lygį ir nedarbą” stebėsenos rodikliai rodo
nevienareikšmę Kaišiadorių r. savivaldybės situaciją. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių
mokykloje, rodiklis toliau mažėjo ir buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį, ilgalaikio nedarbo lygis buvo
artimas šalies vidurkiui, tačiau socialinę pašalpą gaunančių šeimų rodiklis jį viršijo. Ypač nepalanki
situacija stebima psichikos sveikatos srityje – savižudybių bei bandymų žudytis rodikliai gerokai
viršijo Lietuvos vidurkį, todėl išlieka poreikis stiprinti psichikos sveikatos ir savižudybių prevencijos
priemones.
1.2 uždavinio „Sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir
bendruomenių lygmeniu“ rodikliai rodo nepalankią situaciją Kaišiadorių r. savivaldybėje. 2025 m.
mirtingumo nuo išorinių priežasčių rodiklis buvo didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje, o tai rodo
poreikį stiprinti nelaimingų atsitikimų, savižudybių, smurto bei žalingo alkoholio ir kitų
psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją. Policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto
artimoje aplinkoje rodiklis taip pat viršijo Lietuvos vidurkį, todėl išlieka svarbios kompleksinės,
tarpsektorinės prevencinės priemonės, orientuotos į pažeidžiamiausias gyventojų grupes.
2.1 uždavinio „Kurti sveikas ir saugias darbo bei buities sąlygas, didinti prekių ir
paslaugų vartotojų saugumą“ stebėsenos duomenys Kaišiadorių r. savivaldybėje daugeliu atvejų
buvo geresni arba artimi Lietuvos vidurkiui. Tai rodo palankią situaciją darbo saugos, buities aplinkos
ir vartotojų saugumo srityse bei leidžia daryti prielaidą, kad taikomos prevencinės priemonės ir
kontrolės mechanizmai yra veiksmingi. Kartu šie rezultatai atskleidžia poreikį ir toliau nuosekliai
vykdyti darbuotojų saugos, nelaimingų atsitikimų prevencijos bei gyventojų informavimo veiklas,
siekiant išlaikyti pasiektus rodiklius ir užkirsti kelią galimiems neigiamiems pokyčiams ateityje.
2.2 uždavinio „Kurti sveikas ir palankias sąlygas saugiai leisti laisvalaikį“ stebėsenos
rodikliai Kaišiadorių r. savivaldybėje buvo artimi šalies vidurkiui. Tai leidžia teigti, kad esamos
prevencinės ir saugumo užtikrinimo priemonės atitinka bendrą šalies lygį. Nepaisant to, tikslinga
toliau tęsti saugios aplinkos ir laisvalaikio erdvių stebėseną bei prevencines priemones, siekiant
išlaikyti ir gerinti pasiektą rezultatą.
2.3 uždavinio „Mažinti avaringumą ir traumų kelių eismo įvykiuose skaičių“ stebėsenos
rodikliai (mirtingumas transporto įvykiuose, pėsčiųjų mirtingumas nuo transporto įvykių) viršijo
Lietuvos vidurkį. Tačiau pėsčiųjų mirtingumo rodiklis pagrįstas vos vienu atveju, todėl vertinamas
kaip momentinis ir gali reikšmingai kisti kitais metais. O traumų dėl transporto įvykių rodiklis buvo
žemesnis už Lietuvos vidurkį, tai rodo, kad nemirtinų sužalojimų atvejų situacija savivaldybėje yra
palankesnė nei šalyje vidutiniškai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga stiprinti eismo saugos prevencines
priemones, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems,
dviratininkams ir vaikams – bei toliau vykdyti eismo saugos infrastruktūros gerinimo ir švietėjiškas
veiklas, siekiant mažinti mirtingumo nuo transporto įvykių rodiklius.
2.4 uždavinio „Mažinti aplinkos užterštumą ir triukšmą“ stebėsenos rodikliai rodo, kad
Kaišiadorių r. savivaldybėje kietųjų dalelių (KD10) vidutinė metinė koncentracija ore 2025 m. siekė
12,53 µg/m³, kas sudaro mažiau nei trečdalį ES nustatytos leistinos ribos (40 µg/m³) ir atitinka tipišką
mažiau urbanizuotų teritorijų foninį lygį. Rodiklis priskiriamas žaliajai zonai, o tai rodo, kad oro tarša
kietosiomis dalelėmis savivaldybėje nėra prioritetinė visuomenės sveikatos problema.
3.1 uždavinio „Sumažinti alk. gėrimų, tabako, neteisėtą narkotinių ir psich. medžiagų
vartojimą ir prieinamumą“ stebėsenos rodikliai rodo iš esmės pagerėjusią, tačiau vis dar
prieštaringą situaciją Kaišiadorių r. savivaldybėje. Mirtingumo nuo narkotinių medžiagų sąlygotų
priežasčių atvejų 2025 m. nefiksuota, o mirtingumo nuo alkoholio sąlygotų priežasčių rodiklis taip
pat buvo žemesnis už šalies vidurkį. Vertinant psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumo rodiklius,
gyventojų skaičius, tenkantis vienai tabako gaminių licencijai ir vienai alkoholinių gėrimų prekybos
licencijai (230,2), Kaišiadorių r. savivaldybėje buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis, o tai rodo
santykinai mažesnį tabako ir alkoholio prieinamumą savivaldybėje, palyginti su šalies vidurkiu. Visgi
reikšminga problema išlieka su narkotikais susijęs nusikalstamumas – nusikalstamų veikų, susijusių
su narkotikais, rodiklis kelis kartus viršijo Lietuvos vidurkį. Tai rodo, kad, nepaisant palankesnių
mirtingumo ir prieinamumo rodiklių, savivaldybėje išlieka reikšminga su narkotinių medžiagų
platinimu ir vartojimu susijusi nusikalstamumo problema. Šie duomenys pagrindžia būtinybę toliau
stiprinti priklausomybių prevenciją, glaudžiau bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis bei
plėtoti kompleksines, tarpsektorines intervencijas savivaldybės lygmeniu.
3.2 uždavinio „Skatinti sveikos mitybos įpročius“ stebėsenos rodiklis rodo reikšmingai
nepalankią situaciją Kaišiadorių r. savivaldybėje. Kūdikių, išimtinai žindytų krūtimi iki 6 mėn.
amžiaus, procentas buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį, o rodiklio kaitos tendencija vertinama kaip
mažėjanti. Tai rodo, kad savivaldybėje išlieka iššūkis, susijęs su išimtinio žindymo skatinimu ir
palaikymu, nors atotrūkis nuo šalies vidurkio nėra itin didelis. Šie duomenys pagrindžia poreikį
stiprinti motinų švietimą ir konsultavimą žindymo klausimais, plėtoti sveikatos priežiūros specialistų
(šeimos gydytojų, akušerių, slaugytojų) teikiamą pagalbą jaunoms motinoms, taip pat didinti
bendruomenės informuotumą apie išimtinio žindymo naudą kūdikio sveikatai bei vystymuisi.
4.1 uždavinio „Užtikrinti sveikatos sistemos tvarumą ir kokybę, plėtojant sveikatos
priežiūros technologijas, kurių efektyvumas pagrįstas mokslo įrodymais“ stebėsenos duomenys
rodo mišrią situaciją Kaišiadorių r. savivaldybėje. Bendras išvengiamų hospitalizacijų (IH) skaičius,
tenkantis 1000 gyventojų, buvo mažesnis nei šalies vidurkis, kas leidžia daryti prielaidą apie
pakankamai efektyvią pirminės sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir ligų valdymo praktiką
Tačiau išvengiamų hospitalizacijų dėl cukrinio diabeto (18 metų ir vyresnių gyventojų grupėje)
rodiklis viršijo Lietuvos vidurkį, o tai signalizuoja apie iššūkius lėtinių ligų kontrolės, pacientų
savikontrolės įgūdžių ir nuoseklios ambulatorinės priežiūros srityse. Šie duomenys pagrindžia poreikį
stiprinti diabeto prevenciją, ankstyvą diagnostiką, pacientų mokymą bei integruotą lėtinių ligų
valdymą savivaldybės lygmeniu.
4.2 uždavinio „Plėtoti sveikatos infrastruktūrą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų
kokybę, saugą, prieinamumą ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą“ stebėsenos rodikliai
atskleidžia tiek teigiamas, tiek problemines tendencijas Kaišiadorių r. savivaldybėje. Sergamumo
vaistams atsparia tuberkulioze bei ŽIV ir jo sukeltomis ligomis atvejų 2025 m. Kaišiadorių r.
savivaldybėje nefiksuota – tai rodo palankią situaciją užkrečiamųjų ligų kontrolės srityje. Slaugytojų,
tenkančių vienam gydytojui, skaičius Kaišiadorių r. sav. buvo didesnis, o šeimos gydytojų skaičius,
tenkantis 10 000 gyventojų, buvo žemesnis už šalies vidurkį – tai signalizuoja apie galimą pirminės
sveikatos priežiūros specialistų trūkumo riziką ateityje. Apsilankymų pas gydytojus skaičius,
tenkantis vienam gyventojui buvo artimas šalies vidurkiui, o tai gali rodyti pakankamą gyventojų
sveikatos priežiūros paslaugų poreikio patenkinimą ir prieinamumą. Šie duomenys pagrindžia poreikį
stiprinti sveikatos priežiūros specialistų, ypač šeimos gydytojų, pritraukimą ir išlaikymą
savivaldybėje, siekiant užtikrinti tvarią ir kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą.
4.3 uždavinio „Gerinti motinos ir vaiko sveikatą“ stebėsenos duomenys Kaišiadorių r.
savivaldybėje atskleidžia tiek teigiamas, tiek problemines tendencijas. 2025 m. nefiksuota nė vieno
kūdikių mirtingumo ir paauglių (15–17 m.) gimdymų, o tai rodo palankią situaciją motinos ir vaiko
sveikatos saugos srityje. Tuo pačiu metu 1 m. amžiaus vaikų skiepijimo apimtys bei vaikų, neturinčių
ėduonies pažeistų, plombuotų ar išrautų dantų, dalis buvo geresnė už šalies rodiklius, kas rodo
veiksmingas profilaktines vaikų sveikatos priežiūros priemones. Vis dėlto 2 m. amžiaus vaikų
skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys (82,9 proc.) buvo šiek tiek žemesnės
už šalies vidurkį (85,4 proc.) ir nesiekė rekomenduojamos 95 proc. bandos imuniteto ribos, kas
signalizuoja apie poreikį stiprinti skiepijimo prieinamumą ir tėvų informuotumą šioje amžiaus
grupėje.
4.4 uždavinio „Stiprinti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę“ stebėsenos
rodikliai rodo mišrią situaciją Kaišiadorių r. savivaldybėje. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos,
cerebrovaskulinių ligų ir piktybinių navikų rodikliai buvo žemesni už Lietuvos vidurkį, o tai rodo
palyginti palankią situaciją šių ligų mirtingumo srityje. Stebima sergamumo II tipo cukriniu diabetu
rodiklio didėjimo tendencija, duomenys viršijo Lietuvos vidurkį, kas signalizuoja apie augantį šios
lėtinės ligos naštos mastą savivaldybėje. 2025 m. gyventojų dalyvavimo prevencinėse patikros
programose rodikliai išliko žemesni už Lietuvos vidurkį. Pasyvus gyventojų dalyvavimas
prevencinėse programose ir ankstyvosios diagnostikos veiklose gali prisidėti prie vėlyvesnio ligų
nustatymo, todėl išlieka būtinybė stiprinti gyventojų motyvavimą, prevencinių programų
prieinamumą ir jų koordinavimą.
Atsižvelgiant į 3 pav. nurodytus duomenis, pateikiamas savivaldybės rodiklių santykio su
Lietuvos vidurkiu vertinimas:
11 rodiklių reikšmės yra geresnės už Lietuvos vidurkį (žalioji zona):
1. Asmenų, kuriems pirmą kartą nustatytas sumažėjęs dalyvumo lygis, sk. 10 000 gyv.;
2. Oro teršalų (KD10) vidutinė metinė koncentracija savivaldybėje;
3. Mirt. nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv.;
4. Vaikų (0–17 m.), apsinuodijusių narkotinėmis medžiagomis, skaičius 10 000 vaikų;
5. Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19, atsparumas vaistams) (visi)
100 000 gyv. (TB registro duomenys);
6. Serg. vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19, atsparumas vaistams) 100 000 gyv. (TB
registro duomenys);
7. Serg. ŽIV ir jo sukeltomis ligomis 10 000 gyv. (NVSC duomenys);
8. Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusių;
9. 1 m. vaikų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B skiepijimo
apimtys (3 dozės), %;
10. Vaikų (7–17 m.), neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (%);
11. Paauglių (15–17 m.) gimdymų sk. 1000 15–17 m. moterų.
8 rodiklių reikšmės yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis (raudonoji zona):
1. Savižudybių sk. (X60-X84) 100 000 gyv.;
2. Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyventojų;
3. Pėsčiųjų mirt. nuo transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyv.;
4. Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais 100 000 gyv.;
5. Serg. II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv.;
6. Tikslinės populiacijos dalis (%), per 3 metus dalyvavusi gimdos kaklelio programoje;
7. Tikslinės populiacijos dalis (%), per 2 metus dalyvavusi storosios žarnos vėžio programoje;
8. Tikslinės populiacijos dalis (%), dalyvavusi ŠKL programoje.
16
SAVIVALDYBĖS PRIORITETINIŲ PROBLEMŲ ANALIZĖ
Apibendrinant 2025 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos
duomenis, buvo atrinkti prioritetiniai savivaldybės visuomenės sveikatos rodikliai, kurių reikšmės
patenka į raudonąją zoną ir (ar) pasižymi neigiamu pokyčiu, palyginti su ankstesniais metais. Šie
rodikliai atspindi didžiausius visuomenės sveikatos iššūkius savivaldybėje ir sudaro pagrindą
tikslinių, kompleksinių ir tarpsektorinių intervencijų planavimui bei prioritetinių veiksmų
nustatymui.
1. Prioritetinė problema. Savižudybių (X60-X84) ir bandymų žudytis skaičius (X60–X64,
1.1. Savižudybių sk.
Mirtingumo dėl savižudybių rodiklis apima mirtimi pasibaigusius tyčinio savęs žalojimo
atvejus. 2025 m. Lietuvoje savižudybių rodiklis siekė 18,1 atvejo 100 000 gyventojų, ir per
pastaruosius kelerius metus šalies rodiklis išliko santykinai stabilus, svyruodamas ties 18–20 atvejų
riba (100 000 gyv.). O Kaišiadorių r. savivaldybėje 2021–2025 m. laikotarpiu rodiklis padidėjo nuo
40,6 iki 56,5 atvejo 100 000 gyv., o nuo 2023 m. stebima nuosekli augimo tendencija, rodiklis
padidėjo 1,5 karto – nuo 37,4 iki 56,5 atv. 100 000 gyv. (4 pav.). Naujausi duomenys (56,5 atvejo
100 000 gyv.) daugiau nei tris kartus viršijo šalies vidurkį (18,1 atvejo 100 000 gyv.) – tai didžiausias
rodiklio ir atotrūkio nuo šalies vidurkio lygis per visą stebimą dešimtmetį. Civilinės metrikacijos ir
archyvo skyriaus duomenimis, 2025 m. keturi nusižudymai įvyko ne Kaišiadorių rajono teritorijoje
(mirties priežastis nurodyta kaip asfiksija arba tyčinis savęs sužalojimas; TLK-10 kodai T71 ir X**),
kas leidžia manyti, jog daliai asmenų pagalba galėjo būti teikta pagal gyvenamosios vietos
savivaldybę. Minėtais metais, Kaišiadorių r. sav. jauniausio nusižudžiusio asmens amžius siekė 26
metus, vyriausio – 89 metus, kas rodo, kad savižudybių problema apima įvairias amžiaus grupes. Net
87,5 proc. nusižudžiusiųjų buvo vyrai ir kaimo gyventojai, o tai atskleidžia aiškiai apibrėžtą rizikos
grupę, kuriai turėtų būti skiriamas ypatingas prevencijos priemonių dėmesys. Vertinant šalies mastu,
Kaišiadorių r. savivaldybė priskiriama prasčiausius savižudybių rodiklius turinčių savivaldybių
grupei (raudonajai zonai) (5 pav.) ir yra tarp savivaldybių su su aukščiausiomis rodiklio reikšmėmis
šalyje.

2016–2025 m. laikotarpiu Kaišiadorių r. savivaldybėje užregistruota 113 savižudybių
(X60–X84) ir 150 bandymų nusižudyti atvejų (6 pav.), o tai rodo, kad realus savižudiško elgesio
mastas savivaldybėje yra reikšmingai didesnis, nei atspindi vien mirtimi pasibaigę atvejai. Vertinant
savižudybių pasiskirstymą pagal penkmetines amžiaus grupes, matyti, kad problema apima platų
amžiaus spektrą – nuo 15–19 m. paauglių (4 atvejai, 3,54 proc.) iki 90–94 m. senyvo amžiaus asmenų
(1 atvejis, 0,88 proc.). Didžiausia savižudybių dalis fiksuota vidutinio ir vyresnio darbingo amžiaus
grupėse: 50–54 m. amžiaus grupėje užregistruota 12,39 proc. (14 atvejų) visų savižudybių, 35–39 m.,
45–49 m. ir 55–59 m. amžiaus grupėse – po 8,85 proc. (po 10 atvejų), o 60–64 m. amžiaus grupėje –
9,73 proc. (11 atvejų). Taigi savižudybių atvejai ypač dažni tarp 35–64 m. amžiaus gyventojų ir
sudaro daugiau nei pusę visų analizuojamu laikotarpiu užregistruotų savižudybių atvejų.
Ryškiausias rizikos veiksnys – lytis: net 89 proc. nusižudžiusiųjų buvo vyrai (101 asmuo),
o moterys sudarė vos 11 proc. atvejų (12 asmenų), ir toks disproporcingas pasiskirstymas, nors ir
atitinkantis bendrą pasaulinę bei šalies tendenciją, savivaldybėje yra ypač ryškus. Kitas reikšmingas
veiksnys – gyvenamoji vietovė: 68 proc. nusižudžiusiųjų buvo kaimo gyventojai, o tai rodo, kad
savižudybių rizika savivaldybėje yra glaudžiai susijusi su kaimiškomis vietovėmis, kur psichologinės
ir psichiatrinės pagalbos prieinamumas dažnai yra ribotesnis nei miesto teritorijose.
Savižudybių mastas savivaldybėje pagrindžia būtinybę nuosekliai įgyvendinti
savižudybių prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo priemones. 2025 m. Kaišiadorių rajono
savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo bazinius savižudybių prevencijos mokymus
16 metų ir vyresniems gyventojams, kuriuose dalyvavo 139 asmenys, taip pat teikė nemokamas
individualias ir grupines psichologines konsultacijas. Vykdant Kaišiadorių rajono savivaldybės
savižudybių prevencijos koordinatoriaus veiklą, organizuoti savižudybių intervencijos įgūdžių
mokymai „ASIST“, skirti psichologams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams; juose
dalyvavo 30 asmenų. Mokymų dalyviams išplatinta 100 informacinių skrajučių su rajone dirbančių
psichologų ir priklausomybių specialistų kontaktais. Gyventojams nuo 18 metų buvo teikiamos
priklausomybių konsultanto paslaugos – 2025 m. užregistruota 340 apsilankymų. Taip pat
organizuoti keturi tarpinstituciniai pasitarimai, skirti Kaišiadorių rajono savivaldybės savižudybių
prevencijos algoritmo parengimui.
20
1.2. Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84)
Bandymu žudytis laikomas sąmoningas, tyčinis savęs žalojimo veiksmas, kuriuo siekiama
atimti sau gyvybę, tačiau jo baigtis nėra mirtina. Šie atvejai apima įvairius metodus, įskaitant
apsinuodijimą, pasismaugimo ar kitokio pobūdžio susižalojimo mėginimus.
2025 m. Lietuvoje užregistruota 39,5 atvejo 100 000 gyventojų, ir per pastaruosius kelerius
metus šalies rodiklis išliko santykinai stabilus, svyruodamas ties 34–45 atvejų ribą. Kaišiadorių r.
savivaldybėje 2016–2023 m. laikotarpiu rodiklis buvo palyginti stabilus ir dažniausiai artimas arba
net žemesnis už šalies vidurkį, tačiau 2024 m. įvyko staigus ir reikšmingas šuolis – savivaldybėje
užfiksuota 40 bandymų nusižudyti atvejų, arba 138,9 atvejo 100 000 gyventojų, tai yra didžiausias
per pastarąjį dešimtmetį rodiklis savivaldybėje ir beveik tris kartus viršijęs šalies vidurkį (7 pav.).
2025 m. rodiklis šiek tiek sumažėjo iki 84,8 atvejo 100 000 gyventojų (24 atvejai), tačiau vis dar
daugiau nei du kartus viršijo Lietuvos vidurkį (39,5) ir pagal šalies mastu taikomą vertinimą
savivaldybė priskirta prasčiausius rodiklius turinčių savivaldybių grupei (raudonajai zonai). Tai rodo,
kad, nepaisant sumažėjimo nuo 2024 m. piko, problema savivaldybėje išlieka reikšminga ir gerokai
viršija šalies kontekstą.
Šis staigus rodiklio šuolis 2024–2025 m. koreliuoja su anksčiau aptarta savižudybių
rodiklio augimo tendencija tuo pačiu laikotarpiu, kas rodo bendrą psichikos sveikatos krizės gilėjimą
savivaldybėje ir dar labiau pagrindžia poreikį skubiai stiprinti savižudybių bei bandymų nusižudyti
prevencijos priemones, ankstyvąją intervenciją ir psichologinės pagalbos prieinamumą.
2. Prioritetinė problema. Gyventojų sergamumo II tipo cukriniu diabetu (E11) atvejų
skaičius (10 000 gyv.)
Cukrinis diabetas yra viena dažniausių ir sparčiausiai plintančių lėtinių neinfekcinių
ligų Lietuvoje – jos paplitimas pastaraisiais metais auga visoje šalyje, ypač vyresnio amžiaus
gyventojų grupėse, o nekontroliuojama liga reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų
nepakankamumo bei kitų komplikacijų riziką. Šiame kontekste Kaišiadorių r. savivaldybės
rodikliai atskleidžia nepalankią tendenciją. 2016–2022 m. Kaišiadorių r. savivaldybėje
sergamumo II tipo cukriniu diabetu rodiklis buvo žemesnis už Lietuvos vidurkį (2016 m. – 40,5,
LT – 56,1/10 000 gyv.), tačiau nuo 2023 m. jį viršijo, o rodiklio atotrūkis nuo šalies vidurkio
kasmet didėjo: 2023 m. – 71,7 (LT – 70,0), 2024 m. – 73,3 (LT – 66,6), 2025 m. – 83,7 (LT –
68,1) atvejai 10 000 gyv. (9 pav.). Per dešimtmetį Kaišiadorių r. savivaldybės gyventojų
sergamumas II tipo cukriniu diabetu išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 40,5 iki 83,7 atv.
10 000 gyv., arba nuo 128 iki 237 atvejų), o pagal šalies mastu taikomą vertinimą savivaldybė
priskirta prasčiausius rodiklius turinčių savivaldybių grupei (raudonajai zonai) (10 pav.). Toks
sergamumo augimas kelia klausimą, ar savivaldybėje pakankamai efektyviai vykdoma ankstyvoji
lėtinių ligų prevencija ir rizikos veiksnių valdymas, todėl svarbu įvertinti gyventojų įsitraukimą į programas.
3. Prioritetinė problema. Tikslinės populiacijos dalis (%), per 2 metus dalyvavusi
storosios žarnos vėžio programoje
Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje, o ankstyva jos
diagnostika per prevencinę patikros programą reikšmingai padidina sėkmingo gydymo tikimybę ir
sumažina mirtingumą. Tikslinės populiacijos dalyvavimas šioje programoje tiesiogiai atspindi, kaip
veiksmingai savivaldybėje pasiekiama rizikos grupė ir kaip efektyviai organizuojama ankstyvoji
onkologinių ligų prevencija.
Analizuojant prevencinės programos rodiklius, pastebima, kad 2016–2023 m.
Kaišiadorių r. savivaldybėje tikslinių gyventojų dalyvavimas programoje nuosekliai augo – nuo
26,9 proc. (2016 m.) iki 52,3 proc. (2023 m.) (11 pav.). Tačiau 2024–2025 m. rodiklis sumažėjo iki
44,7 proc., kai Lietuvos vidurkis tuo pačiu metu toliau augo (nuo 49,9 iki 58,4 proc.). Tai vienintelis
iš keturių analizuotų prevencinių patikros programų (krūties, gimdos kaklelio vėžio, storosios žarnos
vėžio ir ŠKL rizikos vertinimo) rodiklis, kuriame kryptis pastaraisiais metais yra aiškiai neigiama
savivaldybės lygmeniu, nepaisant to, kad šalyje tuo pačiu laikotarpiu situacija gerėjo – tai stiprus
signalas, jog problema yra vietinio, o ne bendro šalies pobūdžio. Vertinant šalies mastu,
Kaišiadorių r. sav. rodiklis (44,7 proc.) priskiriamas prastesnę situaciją turinčių savivaldybių grupei
(žemiau 58,3 proc. ribos) (12 pav.). Savivaldybių pasiskirstymo netolygumas yra santykinai
nedidelis, tai reiškia, kad daugumos savivaldybių rodikliai išsidėstę palyginti tolygiai, o
Kaišiadorių r. sav. atsilikimas nuo ribos, nors ir nėra kraštutinis, yra aiškiai pastebimas ir stabilus.
Šią problemą papildomai iliustruoja mirtingumo duomenys: 2016–2025 m. Kaišiadorių r.
savivaldybėje nuo storosios žarnos, rektosigmoidinės jungties ir tiesiosios žarnos vėžio (C18–C20)
iš viso mirė 89 asmenys, iš jų 59,6 proc. (53) – kaimo gyventojai. 2025 m. nuo šių onkologinių
susirgimų mirė 13 asmenų (40–89 m. amžiaus). Kaimo gyventojų vyravimas tarp mirusiųjų koreliuoja
su žemesniu dalyvavimu patikros programoje kaimo vietovėse, kur gyvena 60 proc. savivaldybės
gyventojų, ir dar labiau pagrindžia poreikį stiprinti patikros prieinamumą būtent šiose teritorijose.
Mažėjantis dalyvavimas patikros programoje kelia riziką, kad storosios žarnos vėžio atvejai
savivaldybėje bus nustatomi vėlesnėse, sunkiau gydomose stadijose. Todėl tikslinga stiprinti šeimos
gydytojų aktyvų gyventojų kvietimą į programą, taikyti priminimo sistemas (SMS, laiškai) bei
vykdyti tikslines informavimo kampanijas, siekiant grąžinti 2016–2023 m. stebėtą teigiamą
dalyvavimo augimo tendenciją.
IŠVADOS
1. Savižudybių ir bandymų žudytis prevencija
Kaišiadorių rajono savivaldybėje savižudybių ir bandymų žudytis rodikliai viršija Lietuvos
vidurkį, o pastaraisiais metais stebima savižudybių rodiklio didėjimo tendencija. Nepalanki situacija
rodo būtinybę stiprinti savižudybių prevenciją, ankstyvą savižudybės rizikos atpažinimą ir
psichologinės bei psichiatrinės pagalbos prieinamumą. Ypatingą dėmesį tikslinga skirti didesnės
rizikos gyventojų grupėms – darbingo amžiaus vyrams ir kaimo vietovių gyventojams.
2. II tipo cukrinio diabeto prevencija ir ankstyvoji diagnostika
Kaišiadorių rajono savivaldybėje stebima II tipo cukrinio diabeto sergamumo didėjimo
tendencija, o pastaraisiais metais šis rodiklis viršijo Lietuvos vidurkį. Tai rodo poreikį stiprinti ligos
prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, užtikrinant sistemingą rizikos veiksnių vertinimą pirminėje
asmens sveikatos priežiūroje, aktyvesnį rizikos grupės gyventojų įtraukimą į profilaktinius tyrimus ir
sveikatai palankios gyvensenos skatinimą.
3. Storosios žarnos vėžio prevencinės programos vykdymas
Kaišiadorių rajono savivaldybėje pastaraisiais metais mažėjo tikslinės populiacijos
dalyvavimas storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje, nors šalies mastu šis rodiklis didėjo. Ši
nepalanki tendencija rodo poreikį stiprinti gyventojų informavimą, aktyvų kvietimą dalyvauti
programoje ir profilaktinių tyrimų prieinamumą. Ypatingą dėmesį tikslinga skirti kaimo vietovių
gyventojams, siekiant mažinti dalyvavimo patikrose netolygumus ir sudaryti sąlygas ankstyvesniam
ligos nustatymui.

REKOMENDACIJOS
1. Tikslas – mažinti savižudybių ir bandymų nusižudyti skaičių savivaldybėje, stiprinant
psichikos sveikatos priežiūros prieinamumą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
1.1 uždavinys – stiprinti savižudybių ir bandymų žudytis prevenciją.
Priemonės (veiklos):
• Organizuoti bazinius ir pažengusius savižudybių prevencijos mokymus bendruomenės
nariams, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir sveikatos priežiūros specialistams.
• Diegti ankstyvojo rizikos asmenų atpažinimo ir nukreipimo algoritmus pirminėje sveikatos
priežiūroje ir socialinių paslaugų sistemoje.
• Vykdyti informacines kampanijas apie emocinės pagalbos galimybes ir krizinių situacijų
pagalbos linijas.
1.2 uždavinys – didinti psichologinės ir psichiatrinės pagalbos prieinamumą.
Priemonės:
• Plėtoti nemokamų individualių ir grupinių psichologo konsultacijų pasiūlą savivaldybėje.
• Organizuoti mobilių psichikos sveikatos paslaugų teikimą kaimo vietovėse.
• Skatinti nuotolinių (telepsichologijos) paslaugų taikymą.
1.3 uždavinys – stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą.
Priemonės:
• Stiprinti Sveikatos centro, Visuomenės sveikatos biuro ir socialinių paslaugų įstaigų
bendradarbiavimą, koordinuojant psichikos sveikatos stiprinimo, prevencijos ir pagalbos
teikimo veiklas.
• Plėtoti bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis, siekiant anksti atpažinti vaikų ir paauglių
psichikos sveikatos sunkumus ir užtikrinti nukreipimą pagalbai laiku.
• Sukurti aiškų tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir nukreipimo pagalbai mechanizmą,
apibrėžiant atsakingų institucijų funkcijas, informacijos perdavimo tvarką ir pagalbos
tęstinumo užtikrinimą.
• Organizuoti periodinius tarpinstitucinius susitikimus, aptariant psichikos sveikatos paslaugų
prieinamumo problemas, sudėtingus pagalbos organizavimo atvejus ir bendrus sprendimus. 

2. Tikslas – mažinti sergamumą II tipo cukriniu diabetu, mažinant gyvensenos rizikos
veiksnius ir stiprinant ankstyvąją ligos prevenciją.
2.1 uždavinys – skatinti sveikatai palankios gyvensenos įgūdžius ir mažinti rizikos veiksnius.
Priemonės (veiklos):
• Organizuoti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo programas gyventojams, ypač
vyresnio ir darbingo amžiaus grupėms (VSB, seniūnijos, bendruomenės centrai).
• Vykdyti švietėjiškas kampanijas apie II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnius: antsvorį,
nutukimą, fizinį neaktyvumą, netinkamą mitybą (VSB kartu su švietimo įstaigomis ir
žiniasklaida).
• Skatinti sveikos gyvensenos iniciatyvas darbo vietose, bendradarbiaujant su savivaldybės
įmonėmis ir įstaigomis.
2.2 uždavinys – stiprinti ankstyvąjį rizikos nustatymą ir ligos diagnostiką.
Priemonė – stiprinti Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro ir Visuomenės sveikatos biuro
bendradarbiavimą, užtikrinant sistemingą II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių nustatymą,
ankstyvą padidėjusios rizikos pacientų išaiškinimą, jų sveikatos būklės stebėseną ir aktyvesnį
įtraukimą į Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai skirtą sveikatos stiprinimo
programą principu: Sveikatos centras atsakingas už medicininį rizikos vertinimą, diagnostiką ir
pacientų stebėseną, o Visuomenės sveikatos biuras – už sveikatos stiprinimo programos
įgyvendinimą, gyvensenos keitimo veiklas ir dalyvių motyvavimą. Taip abiejų įstaigų funkcijos
aiškiai atskiriamos, o bendradarbiavimas tampa konkrečia priemone.
2.3 uždavinys – gerinti sergančiųjų cukriniu diabetu priežiūros tęstinumą ir komplikacijų
prevenciją.
Priemonės:
• Stiprinti sergančiųjų cukriniu diabetu savikontrolės įgūdžius, organizuojant individualų
pacientų mokymą, praktines diabeto priežiūros konsultacijas ir periodiškai vertinant
pacientų gebėjimą savarankiškai valdyti ligą.
• Vykdyti aktyvią pacientų, neatvykstančių planinėms konsultacijoms ar neatliekančių
paskirtų tyrimų, stebėseną ir kvietimą.
• Stebėti ir vertinti sergamumo rodiklių dinamiką savivaldybėje.

3. Tikslas – didinti tikslinės populiacijos dalyvavimą storosios žarnos vėžio prevencinėje
patikros programoje, mažinant vėlyvos ligos diagnostikos riziką.
3.1 uždavinys – stiprinti gyventojų informuotumą ir motyvaciją dalyvauti patikros programoje.
Priemonės:
• Vykdyti tikslinę gyventojų informavimo kampaniją, pasitelkiant Visuomenės sveikatos biuro,
Sveikatos centro interneto svetaines, socialinius tinklus, seniūnijas ir vietos bendruomenes.
• Stiprinti šeimos gydytojo komandos vaidmenį, individualiai informuojant pacientus apie
patikros naudą ir skatinant juos dalyvauti programoje.
• Organizuoti aktyvų tikslinės grupės gyventojų kvietimą, naudojant SMS žinutes, telefoninius
skambučius ir kitus komunikacijos būdus.
• Mažinti gyventojų abejones dėl patikros, teikiant patikimą, mokslo įrodymais pagrįstą
informaciją apie ankstyvos diagnostikos naudą, tyrimų eigą ir galimus rezultatus.
• Vertinti informavimo priemonių veiksmingumą, analizuojant pakviestų ir patikroje
dalyvavusių gyventojų skaičių bei dažniausias nedalyvavimo priežastis.
3.2 uždavinys – didinti patikros programos prieinamumą, ypač kaimo vietovėse.
Priemonės:
• Aktyvus tikslinės grupės gyventojų kvietimas – identifikuoti programoje nedalyvavusius
asmenis ir organizuoti individualų jų kvietimą telefonu ar SMS žinutėmis.
• Paslaugų prieinamumo filialuose gerinimas – sudaryti galimybes programoje numatytus
pirminius tyrimus atlikti arčiau gyvenamosios vietos esančiuose Sveikatos centro filialuose.
• Registracijos supaprastinimas – užtikrinti pacientų registravimą profilaktiniams tyrimams
šeimos gydytojo komandoje, sumažinant papildomų kreipimųsi poreikį.
• Pakartotinis nedalyvaujančių asmenų kvietimas – organizuoti pakartotinį susisiekimą su
pacientais, kurie neatvyko į patikrą.
• Dalyvavimo programoje stebėsena – reguliariai vertinti tikslinės grupės gyventojų
dalyvavimo rodiklius pagal Sveikatos centro filialus ir nustatyti teritorijas, kuriose dalyvavimas mažiausias.