Verslui teks keisti pakuotes ir gamybą: pokyčiams valstybė ruošia 160 mln. eurų

Mažiau atliekų, daugiau perdirbtų medžiagų, kitokios pakuotės ir efektyvesnė gamyba – tai, kas dar neseniai verslui galėjo atrodyti kaip tolimos ateities klausimas, pamažu tampa kasdienybe. Europos Sąjungoje įsigaliojant naujiems reikalavimams, Lietuvos įmonėms teks keisti ne tik pakuotes, bet kai kuriais atvejais – ir pačius gamybos procesus. Valstybė žada padėti: verslo prisitaikymui ir naujoms gamybos linijoms numatoma papildomai skirti 160 mln. eurų.

„Žiedinė ekonomika verslui reiškia gerokai daugiau nei tinkamą atliekų sutvarkymą. Pokytis prasideda dar tada, kai kuriamas produktas ir jo pakuotė – kiek medžiagų jai sunaudojame, ar jų tikrai tiek reikia, ar pakuotę bus galima perdirbti ir panaudotas žaliavas grąžinti į gamybos ciklą. Kuo anksčiau įmonės pradės apie tai galvoti, tuo lengviau bus prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir pačius pokyčius paversti ne tik prievole, bet ir galimybe”, – sako gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis” tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

Apie tai, ką žiedinės ekonomikos pokyčiai praktiškai reikš Lietuvos verslui ir kokios pagalbos jis gali tikėtis iš valstybės, Žinių radijo laidoje „Sumanau verslo sprendimai” diskutavo ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas ir Aplinkos ministerijos kancleris Vladislavas Kondratovičius.

Pokyčiams – 160 mln. eurų

Perėjimas prie tvaresnės gamybos įmonei gali reikšti labai konkrečius sprendimus: keisti naudojamas medžiagas, modernizuoti gamybos linijas, mažinti broką ir atliekų kiekį ar ieškoti būdų, kaip gamyboje susidarančias atliekas panaudoti dar kartą.

Tam reikia investicijų. P. Petrauskas teigia, kad valstybė ruošia finansines priemones, kurios turėtų palengvinti šį procesą.

„Šiuo metu kaip tik esame peržiūrėję visas nacionalinio plėtros banko priemones, kurios yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinioje. Tam prisitaikymui arba naujų gamybinių linijų diegimui bus papildomai skiriama 160 milijonų eurų. Kiekviena paskola turės 30 procentų subsidijos dedamąją”, – teigia P. Petrauskas.

Taip pat numatomos lengvatinės paskolos ir palankesnės palūkanos. Finansavimas galėtų būti naudojamas gamybai modernizuoti, skaitmeninti, produktyvumui didinti ar technologijoms, padedančioms mažinti broką ir atliekų kiekį, diegti.

Atliekos turės tapti žaliava

Žiedinė ekonomika nėra vien pakuočių klausimas. Vienas svarbiausių jos principų – kuo ilgiau naudoti medžiagas ir mažinti tai, kas po gamybos ar vartojimo tampa atliekomis.

„Gamyboje turi rastis kuo mažiau atliekų. Jeigu atsiranda atliekų, tada klausimas, kaip jas galima panaudoti. Jeigu yra perteklinė šiluma – kaip ta šiluma galima pasidalinti su kolega už sienos”, – aiškina P. Petrauskas.

Efektyvesnis medžiagų naudojimas gali padėti ne tik mažinti atliekų kiekį, bet ir įmonių priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. V. Kondratovičius atkreipia dėmesį, kad tai tampa ir ekonominio saugumo klausimu. Jei gamybai reikalingos medžiagos atkeliauja iš už Europos Sąjungos ribų, verslui svarbu įvertinti galimus tiekimo sutrikimus ir ieškoti būdų reikalingas žaliavas susigrąžinti perdirbant.

Pakuočių gamintojams pokyčiai jau prasidėjo

Vienas iš pokyčius greičiausiai pajusiančių sektorių – pakuočių gamintojai ir jas savo produkcijai naudojančios įmonės. Naujas ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentavimas keičia požiūrį į tai, iš ko pakuotė pagaminta, kiek medžiagų jai sunaudojama ir kas su ja nutinka po panaudojimo.

V. Kondratovičius pabrėžia, kad dalis pokyčių jau prasidėjo. Įmonėms reikia vis daugiau dėmesio skirti pakuočių medžiagiškumui ir tam tikrų pavojingų medžiagų ribojimui. Vis dėlto dalis praktinių detalių dar tik aiškėja – laukiama papildomų Europos Komisijos teisės aktų.

„Manau, kitų metų vidurys bus labai svarbus formuojant gamybą. Tuo laiku jau turėtų būti susiformavę visi teisės aktai, aiškūs visi reikalavimai”, – sako V. Kondratovičius.

Jo teigimu, pakuotes gaminančios arba savo produktams jas naudojančios įmonės jau dabar turėtų rengti konkrečius prisitaikymo planus. Kartu siekiama išnaudoti numatytus pereinamuosius laikotarpius, kad verslas turėtų pakankamai laiko persiorientuoti.

Ministerijų atstovai taip pat teigia sieksiantys, kad europinių reikalavimų įgyvendinimas nesukurtų papildomos administracinės naštos.

Lietuva dar turi kur pasitempti

Lietuvos žiedinės ekonomikos rodikliai kol kas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. V. Kondratovičiaus laidoje pateiktais duomenimis, Lietuvos žiediškumo rodiklis šiuo metu siekia apie 4,2 proc., kai ES vidurkis viršija 12 proc.

„Jeigu po penkerių metų sugebėsime dvigubai paauginti žiediškumą, tai tikrai bus jau proveržis”, – sako Aplinkos ministerijos kancleris. Tačiau žiedinė ekonomika nėra vien geresnis atliekų rūšiavimas. Pokytis prasideda gerokai anksčiau – renkantis žaliavas, projektuojant produktą ir jo pakuotę bei planuojant patį gamybos procesą.

Valstybė mato galimybių ir naujoms Lietuvos pramonės kryptims. P. Petrauskas išskiria biotechnologijų, gyvybės mokslų ir bioekonomikos sritis, kuriose ateityje gali atsirasti naujų biologinės kilmės medžiagų, technologijų ir rinkų.

Todėl artimiausių metų klausimas verslui bus ne vien tai, kaip įvykdyti naujus europinius reikalavimus. Įmonėms teks spręsti, kaip šiuos pokyčius išnaudoti modernizuojant gamybą, efektyviau naudojant žaliavas ir mažinant priklausomybę nuo išorės tiekėjų.