Vasaros pavojai: gydytoja įspėja apie dažniausiai nuvertinamas rizikas

Nors vasaros pradžia šiluma nelepino, pagaliau sušilęs vanduo daugelį paskatino suskubti mėgautis vandens pramogomis ir kitais vasaros malonumais. Šeimos gydytoja primena, kad kartu su poilsiu ir linksmybėmis vasara atneša ir nemažai pavojų, kuriuos dažnai esame linkę nuvertinti.

Po vandens malonumų – į gydytojo kabinetą

Šylant orams, vis daugiau poilsiautojų renkasi atsigaivinti prie vandens telkinių. Nors oficialių maudyklų vandens kokybė nuolat stebima, maudynės, ypač nuošalesniuose vandens telkiniuose, ne visuomet baigiasi vien maloniais įspūdžiais.

Kaip paaiškino šeimos gydytoja, „Compensa Life Vienna Insurance Group SE” Lietuvos filialo sveikatos žalų gydytoja ekspertė Renata Aleknienė, didžiausia rizika užsikrėsti įvairiais mikroorganizmais kyla mažesniuose, stovinčio vandens, telkiniuose – tvenkiniuose ar nedideliuose ežeruose, ypač ten, kur vasarą susirenka daug žmonių. Į vandenį patekusios bakterijos, pirmuonys ar, rečiau, virusai gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, virškinamojo trakto infekcijas.

Gydytoja pabrėžia, kad maudantis reikėtų stengtis, jog vandens nepatektų į burną, vengti nardyti atsimerkus, o turint odos pažeidimų būti ypač atsargiems, nes per juos mikroorganizmai gali lengviau patekti į organizmą. Nors didesnė komplikacijų rizika kyla senjorams ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, dažniausiai užsikrečia vaikai – jie tyrinėja aplinką, dažniau netyčia praryja vandens ir ne visuomet laikosi higienos taisyklių. Taigi, nepamiršti atsargumo svarbu net ir tuomet, kai vanduo iš pažiūros atrodo švarus.

Smėlis – nematomas infekcijų šaltinis

Pavojų sveikatai gali kelti ne tik vanduo, bet ir paplūdimių ar pakrančių smėlis. Gydytoja paaiškino, jog smėlyje gali būti įvairių mikroorganizmų ir parazitų, į aplinką patenkančių su gyvūnų išmatomis. Viešose vietose dažnai lankosi katės, šunys ir laukiniai gyvūnai, todėl smėlyje gali būti aptinkama kirmėlių kiaušinėlių, pirmuonių ar kitų ligų sukėlėjų. Ypatingą dėmesį specialistė atkreipia į toksokaras ir toksoplazmas – pastarosios ypač pavojingos nėščiosioms.

Infekcijos didelį pavojų kelia ir vaikams – dėl šios priežasties tėvai turėtų ypač atidžiai prižiūrėti, kad vaikai neragautų smėlio ir po žaidimų kruopščiai nusiplautų rankas. Sumažinti infekcijų riziką gali ir dar vienas patarimas – po maudynių ar laiko, praleisto paplūdimyje, nusiprausti po dušu.

Kaip pastebi šeimos gydytoja R. Aleknienė, su įvairiomis parazitinėmis ar kitomis aplinkoje plintančiomis infekcijomis dažniausiai susiduriama vasarai pasibaigus. 

Praktikoje vis dažniau pasitaiko toksoplazmozės atvejų, ypač tarp vaikų – ši infekcija gali pažeisti akis, o jos gydymas būna ilgas ir sudėtingas. Neretai nustatomos ir parazitinių kirmėlių sukeltos ligos. Po vasaros nemažai žmonių skundžiasi pilvo skausmais, apetito sutrikimais ar virškinimo problemomis, todėl ryšys tarp šių negalavimų ir šiltojo sezono yra akivaizdus.

Gyvatės įkandimai – reti, bet pavojingi

Šią vasarą ligoninėje jau gydytas vyras, kuriam įkando angis. Nors angies įkandimai Lietuvoje yra gana reti, pašnekovė ragina nepamiršti atsargumo leidžiant laiką gamtoje.

Įkandus angiai, pažeistoje vietoje dažniausiai matomos dvi dūrio žymės, atsiranda paraudimas, tinimas, o sunkesniais atvejais gali pasireikšti kvėpavimo sutrikimai ar kitos organizmo reakcijos. Didesnė komplikacijų rizika kyla tuomet, kai gyvatė įkanda arčiau galvos ar kaklo.

Įkandus angiai pirmiausia reikėtų nuraminti nukentėjusįjį, paguldyti jį, ir kuo greičiau kviesti pagalbą telefonu 112. Gydytoja pabrėžia, kad nereikėtų mėginti išsiurbti nuodų – šis iš filmų atkeliavęs mitas gali tik dar labiau pažeisti audinius. Laukiant medikų rekomenduojama kuo mažiau judėti, pažeistą galūnę laikyti ramiai ir nuolat stebėti žmogaus būklę.

Vabzdžių įgėlimai – nuo nemalonių iki pavojingų

Bitės, vapsvos, širšės ir net uodai vasarą taip pat tampa dažna apsilankymų pas gydytojus priežastimi. Kai kuriems žmonėms po bitės ar širšės įgėlimo gali išsivystyti anafilaksinė reakcija – gyvybei pavojinga būklė, pasireiškianti staigiu tinimu, dusuliu, kraujospūdžio kritimu ar net sąmonės netekimu. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o alergiški asmenys turėtų su savimi nešiotis adrenalino injektorių.

Nors uodų įkandimai dažniausiai laikomi nepavojingais, kai kuriais atvejais, ypač mažiems vaikams, jie gali sukelti stiprų vietinį uždegimą. Jei pažeista vieta, ypač prie riešų, čiurnų ar kitų sąnarių sričių, parausta, smarkiai patinsta, tampa skausminga ar simptomai per kelias dienas nemažėja, gali prasidėti bakterinė infekcija, kuriai gydyti kartais prireikia ir antibiotikų, todėl specialistai ragina stebėti organizmo reakciją ir, kilus abejonių, nedelsti kreiptis į gydytoją.

Traumos ir stabligės rizika

Vasarą padaugėja ir įvairių traumų – paplūdimiuose, kiemuose ar kitose lauko erdvėse pasitaiko stiklo šukių, vinių, metalo nuolaužų ar kitų aštrių daiktų, kurie gali ne tik sužeisti, bet ir tapti rimtų infekcijų priežastimi. Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad ypač pavojingos yra gilios, dirvožemiu ar kitais nešvarumais užterštos žaizdos, nes tokiu būdu galima užsikrėsti stablige. 

Tai – reta, bet sunki, gyvybei pavojinga infekcinė liga, įtraukta į kritinių ligų sąrašą – jos  gydymas yra ilgas ir sudėtingas. 

Į žaizdą patekusios bakterijos taip pat gali sukelti uždegimą, pūliavimą, ilgai negyjančius audinių pažeidimus bei kitus sveikatos sutrikimus, apkartinančius vasaros poilsį.

Dehidratacija – tylus vasaros pavojus

Dažnai nuvertinamas vasaros pavojus – skysčių trūkumas. Nors rekomendacija gerti daugiau vandens karštomis dienomis girdima nuolat, R. Aleknienė pabrėžia, kad aktyviai leidžiant laiką lauke ar sportuojant organizmas netenka ne tik skysčių, bet ir elektrolitų. Taigi, ypač karštomis dienomis vien vandens gali nepakakti – kartu naudinga papildyti ir elektrolitų atsargas, ypač gausiai prakaituojant.

Pirmieji dehidratacijos požymiai dažniausiai būna bendras silpnumas, galvos svaigimas, padažnėjęs pulsas, burnos džiūvimas ar retesnis šlapinimasis. Suaugusieji šiuos signalus paprastai pastebi gana greitai, tačiau vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms juos atpažinti gali būti sudėtingiau.

Esant karštiems orams, svarbu ne tik reguliariai gerti skysčius, bet ir nepamiršti pertraukų pavėsyje ar vėsiose patalpose. Pašnekovė primena, kad karštomis dienomis reikėtų pasirūpinti galvos apdangalu, apsauga nuo saulės ir sąmoningai skirti laiko organizmui atvėsti bei atgauti jėgas.

Saugumas vandenyje – ne tik plaukimo įgūdžiai

Kalbėdama apie vasaros pavojus, šeimos gydytoja ragina nepamiršti ir saugaus elgesio vandenyje. Gebėjimas plaukti savaime dar negarantuoja saugumo – nelaimės vandenyje gali ištikti net ir patyrusius plaukikus. Ypač atsargiems reikėtų būti jūroje, kur pavojų kelia povandeninės srovės, taip pat upėse ir ežeruose, kuriuose pasitaiko sūkurių ar staigių dugno pokyčių.

Šeimos  gydytoja ekspertė R. Aleknienė nesistebi, kad vasaros sezonu, kai vaikai ir suaugusieji daugiau laiko praleidžia lauke, keliauja, sportuoja ir išbando naujas veiklas, natūraliai išauga ir įvairių traumų bei netikėtų sveikatos sutrikimų rizika.
Nors visų nelaimingų atsitikimų išvengti neįmanoma, „o jeigu” situacijoms gali padėti rizikų draudimas. Nutikus traumai ar kitam netikėtam įvykiui, draudimo išmoka gali būti skirta gydymo, reabilitacijos ar kitoms nenumatytoms išlaidoms padengti, taip sumažinant papildomą finansinę naštą.