Valstybinė eismo saugumo komisija: žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau išryškėjo naujos rizikos, reikalaujančios konkrečių sprendimų

Vyriausybėje vykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje aptarta eismo saugumo situacija Lietuvoje ir pirmųjų septynių šių metų mėnesių avaringumo tendencijos. Nors žuvusiųjų keliuose skaičius mažesnis nei pernai, Komisija atkreipė dėmesį į augantį priešpriešinių susidūrimų, motociklų, įvairių paspirtukų rūšių ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų eismo įvykių skaičių bei didėjantį sužeistų nepilnamečių skaičių.

„Žmonių saugumas keliuose privalo išlikti prioritetu. Ypač dabar, kai nuo rugsėjo į mokyklas grįžta moksleiviai, kiekvienas turime savęs paklausti, ką dar galime padaryti, kad išvengtume skaudžių nelaimių ir apsaugotume vieni kitų sveikatą bei gyvybes. Tik bendromis jėgomis ieškodami veiksmingų sprendimų ir patys atsakingai elgdamiesi šalies keliuose galėsime jaustis saugiai“, – sako Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdžiui pirmininkavęs Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„Pirmąjį pusmetį žuvusiųjų keliuose mažėjo, tačiau vėliau šalį sukrėtę mirtini eismo įvykiai parodė, kad atsipalaiduoti negalime. Ir kalbame ne tik apie automobilius. Šiemet ypač neramina augantis sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius, daugiau nei pusė jų yra nepilnamečiai. Todėl kartu su atsakingomis institucijomis peržiūrėsime elektrinių mikrojudumo priemonių amžiaus reikalavimus, įvairių mikrojudumo priemonių privalomą registravimą ir stiprinsime kontrolę“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Taip pat ministras J. Taminskas pabrėžia, kad eismo saugumas priklauso ne tik nuo pačių eismo dalyvių elgesio, bet ir nuo saugios infrastruktūros. Praėjusio savaitgalio audra dar kartą parodė, kad nesaugios kelių vietos, kuriose nuvirtę medžiai ar kitos kliūtys gali kelti pavojų eismo dalyviams, turi būti identifikuojamos ir nuosekliai bei proaktyviai tvarkomos.

Žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau daugėja sužeistų paspirtukų vairuotojų

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuoti 1 594 įskaitiniai eismo įvykiai, 2,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Eismo įvykiuose žuvo 63 žmonės, 16 proc. mažiau nei pernai, kai žuvo 75 asmenys. Sužeista 1 813 žmonių, 0,6 proc. daugiau nei pernai.

Ryškiausia neigiama tendencija – 65 proc. išaugęs sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų skaičius: nuo 77 pernai iki 127 šiemet. Daugiau nei pusė sužeistųjų yra nepilnamečiai. Iš viso eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius išaugo 4 proc., nuo 387 iki 403.

Taip pat 24 proc. padaugėjo priešpriešinių susidūrimų, o motociklų vairuotojų sukeltų tokių eismo įvykių skaičius išaugo 2,7 karto.

Pagrindinės sunkiausių eismo įvykių priežastys išlieka tos pačios: reikalavimo duoti kelią nevykdymas, nesaugaus greičio pasirinkimas ar leistino greičio viršijimas, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimai.

Nesaugios kelių vietos tvarkomos konkrečiais sprendimais

Komisijos posėdyje daug dėmesio skirta konkretiems infrastruktūros sprendimams, kurie padėtų sumažinti didžiausias rizikas.

Šiemet jau sutvarkyta 80 nesaugių pėsčiųjų perėjų, dar 22 perėjose darbai vyksta. Iki metų pabaigos bus sutvarkyta daugiau kaip 100 perėjų, o 2027–2028 m. numatoma sutvarkyti dar 350. Iš viso 2025–2028 m. laikotarpiu planuojama atnaujinti ne mažiau kaip 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų.

Siekiant mažinti priešpriešinių susidūrimų ir pavojingų išvažiavimų iš važiuojamosios dalies riziką, analizuojamos pavojingiausios kelių vietos. Iš 150 avaringų horizontaliųjų kreivių 60-yje vietų jau atnaujinti arba įrengti papildomi įspėjamieji kelio ženklai, o 80-yje vietų iki metų pabaigos numatoma įrengti apsauginius atitvarus arba pašalinti pavojingas kliūtis.

Taip pat rengiami lenkimo ribojimo sprendimai pavojinguose A8 ir A10 „Via Baltica“, Kaunas–Prienai–Alytus, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir A14 Vilnius–Utena kelių ruožuose.

Komisijoje taip pat aptartos priemonės, skirtos didinti elektrinių mikrojudumo priemonių saugumą. Bus vertinamas jų teisinis reglamentavimas, amžiaus reikalavimai, naudojimo kontrolė ir kitos galimos saugumo priemonės.

Sustiprinta vaikų ir pažeidžiamiausių eismo dalyvių apsauga bei didesnis dėmesys švietimui

Artėjant Rugsėjo 1-ajai, policija stiprins eismo dalyvių kontrolę prie mokyklų, pėsčiųjų perėjose ir sankryžose, ypatingą dėmesį skirdama vaikų ir kitų pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugumui.

Dėmesys bus skiriamas ir suaugusiųjų elgesiui prie mokyklų: saugiam vaikų išlaipinimui, saugos diržų naudojimui ir mobiliųjų telefonų naudojimui vairuojant.

Eismo saugumo stiprinimas neatsiejamas ir nuo švietimo. Mokyklose rugsėjį bus vykdomos saugaus eismo pamokos, taip pat tęsiamos policijos ir kitų institucijų priemonės, skirtos saugiam vaikų elgesiui kelyje, saugos diržų naudojimui ir atsakingam naudojimuisi dviračiais bei elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis.

Apie Valstybinę eismo saugumo komisiją

Valstybinė eismo saugumo komisija kontroliuoja valstybės eismo saugumo politikos įgyvendinimą. Komisijai pirmininkauja Ministras Pirmininkas, o jos veikloje dalyvauja Susisiekimo, Vidaus reikalų, Finansų, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Komisija vertina eismo saugumo situaciją, analizuoja avaringumo tendencijas, svarsto eismo saugumo priemonių įgyvendinimą ir teikia pasiūlymus valstybės bei savivaldybių institucijoms. Komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per metus.