Vabzdžių įgėlimai: paaiškina, kada imtis gydymo patiems, o kada vykti į gydymo įstaigą

Vasarą leidžiant laiką gamtoje, kartais tenka susidurti ir su įvairiais vabzdžiais, kurių įgėlimų simptomai ir gydymas skiriasi. „Eurovaistinės” vaistininkas Gabrielius Leščinskas pataria, kaip tinkamai gydyti skirtingų vabzdžių įgėlimus – kada gydytis patiems, ir kada kreiptis į gydymo įstaigą.

Ką daryti įgėlus bitei?

Ryškiausi bitės įgėlimo simptomai – aštrus skausmas, atsiranda paraudimas, patinimas, įgeltą vietą niežti. Jei žmogus nėra alergiškas, simptomai paprastai praeina per kelias valandas.

Bitė gelia tik kartą ir palieka savo geluonį odoje, tad svarbu žinoti, jog likusį geluonį reikia pašalinti kuo greičiau.

„Nespauskite geluonies, o švelniai pašalinkite jį nagu ar naudodami plastikinę kortelę. Įgeltą zoną nuplaukite vandeniu ir muilu, uždėkite vėsų kompresą 10–15 minučių. Vietiniam niežuliui tinka antihistamininis gelis, jaučiant ryškesnę organizmo reakciją vartokite antihistamininius vaistus”, – pataria vaistininkas G. Leščinskas

Jei pastebite, jog po įgėlimo ima tinti veidas ar gerklė, jaučiate sunkumą kvėpuojant, ima svaigti galva – greičiausiai jaučiate staigią anafilaksinę reakciją arba staigius anafilaksijos požymius, tokiu atveju būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

Vapsvos ir širšės įgėlimai

„Eurovaistinės” vaistininkas pažymi, jog skirtingai nei bitė, vapsva gali gelti kelis kartus iš eilės ir odoje nepalikti savo geluonies. Širšės įgėlimas yra skausmingesnis ir sukelia intensyvesnę vietinę reakciją, tačiau tiek vapsvų, tiek širšių įgėlimai gali sukelti sunkią alerginę reakciją.

„Įgėlimo simptomai skiriasi – žmogus jaučia skausmą, deginimo pojūtį, pažeista vieta greitai parausta ir patinsta. Jei įgelia vapsva, venkite staigių judesių, nes reaguodama į jus, vapsva gali įgelti dar kartą.

Nuplaukite įgeltą vietą, uždėkite kompresą, tinimo malšinimui padės antihistamininiai vaistai. Jei vapsva įgėlė į burną ar gerklę – reikėtų nelaukti ir kreiptis į medikus”, –  vardina G. Leščinskas.

Uodų įkandimai

Uodų įkandimai dažniausiai neskausmingi, todėl juos pastebime tik vėliau. Nors suaugusiems uodų įkandimai dažniausiai sukelia tik niežėjimo pojūtį, vaikų reakcija į uodų įgėlimus paprastai būna stipresnė.

„Įkandus uodui, svarbu pažeistos vietos nekasyti, nes nukasytas įkandimas gali būti lengvai užkrečiamas įvairiomis bakterijomis. Pastebėję įkandimą naudokite antihistamininį gelį arba priemonę su hidrokortizonu”, – pataria G. Leščinskas.

Būtina kreiptis į medikus, jei po kelių dienų nuo uodo įkandimo žmogus jaučia raumenų skausmus, įkandimo vietoje esantis patinimas plinta ar jei atsiranda karščiavimas.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Erkės įkandimai dažniausiai nepastebimi – jie nesukelia skausmo, vis dėlto įsisiurbimas gali būti pavojingas, nes erkės gali perduoti Laimo ar erkinio encefalito ligas. Aptiktą erkę svarbu pašalinti kuo greičiau, nes kuo ilgiau ji įsisiurbusi, tuo yra didesnė rizika užsikrėsti.

„Traukite erkę pincetu, svarbu tai padaryti tiesiu judesiu, kad neatsiskirtų erkės galva. Erkę suimkite kuo arčiau odos ir atsargiai traukite statmenai odos paviršiui, nesukiodami ir nespausdami jos kūnelio.

Po įsisiurbimo stebėkite savo savijautą, jei po kelių dienų atsiranda žiedinis paraudimas aplink įkandimą, jaučiate karščiavimą, galvos ar sąnarių skausmus –  kreipkitės į gydymo įstaigą. 

Žiedinis paraudimas yra būdingas Laimo ligos simptomams, o karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai gali pasireikšti tiek sergant Laimo liga, tiek erkiniu encefalitu”, – paaiškina vaistininkas G. Leščinskas.

Parengta pagal pranešimą spaudai