Tyrimas: per metus padaugėjo lietuvių, save priskiriančių vidurinei klasei

(ELTA). Per metus padaugėjo gyventojų, laikančių save vidurinės klasės atstovais, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Jai save priskiria 55 proc. respondentų – 4 proc. punktais daugiau nei pernai. Šią tendenciją, anot banko atstovų, parodo ir ekonominiai duomenys – 58 proc. dirbančiųjų gauna vidurinei klasei priskiriamas pajamas.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą šių metų birželio 19–29 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1019 respondentų, tyrimo rezultatai atspindi 18–75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.

„Gyventojai palankiau vertina savo finansinę padėtį. Tam didelės įtakos turėjo palankios ekonominės aplinkybės – mažėjančios palūkanos, augantys atlyginimai ir nuosaikūs infliacijos rodikliai. Šiemet daugiau gyventojų save priskiria vidurinei klasei, šiek tiek mažiau save laiko nepasiturinčiais“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, vidurinei klasei save priskiria 55 proc. gyventojų, 33 proc. teigia save laikantys žemesnės vidurinės klasės atstovais. Save priskiriančių aukštesnei vidurinei klasei gyventojų dalis sudaro 6 proc., tokia pat respondentų dalis nurodo save laikantys nepasiturinčiais ar skurstančiais. Save elitu laikančių dalis nesiekia nė vieno procento (0,4 proc.).

Savo ruožtu „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus atkreipia dėmesį į gyventojų atlyginimų statistiką, kuri taip pat indikuoja šalies vidurinės klasės stiprėjimą.

„Subjektyvūs vertinimai labai gražiai susisieja su objektyviais duomenimis. Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos, t. y., 1,4 tūkst.–3,72 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių“, – žurnalistams sakė V. Šimkus.

„Išankstiniu vertinimu, šiais metais į šią grupę patenka 58 proc. dirbančiųjų – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus“, – pažymi ekspertas.

Pasak V. Šimkaus, pastaraisiais metais įvyko struktūrinis lūžis, lėmęs didesnes gyventojų galimybes sutaupyti ir auginti savo kapitalą.

„Pagrindinėmis šio pokyčio priežastimis tapo stiprios vidaus investicijos, didesnės valdžios išlaidos, pastovus prekybos perteklius. Taip pat prisidėjo ir pastaraisiais metais išaugusi darbuotojams tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. Ir nors Europos kontekste Lietuvos namų ūkių finansinis turtas yra santykinai mažas, jis sparčiai auga“, – akcentuoja V. Šimkus.

Kaip rodo Eurostato duomenys, Lietuvos gyventojų bendras finansinis turtas sudaro 54,3 proc. BVP ir yra tarp mažiausių Europoje. Vis dėlto, per pastaruosius penkerius metus Lietuvos namų ūkių turtas augo sparčiausiai Europoje – 138,6 proc.

Nepaisant pajamų augimo, lietuviams norėtųsi daugiau

Tačiau nors gyventojų finansinė padėtis gerėja, tyrimas rodo, kad savo pajamomis jie nėra itin patenkinti.

„Savo pajamas dešimties balų skalėje gyventojai vertina vidutiniškai 5,8 balo. Savo pajamomis visiškai patenkinti nurodo esantys 8 proc. respondentų, o 10 proc. gyventojų teigia, kad jų pajamos visiškai jų netenkina“, – komentuoja J. Cvilikienė.

„Vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai gaunamas pajamas vertina kiek geriau – dažniausiai 7–8 balais. Didžiosios dalies (52 proc.) respondentų teigimu, pinigų jiems visiškai užtenka svarbiausiems poreikiams, tuo metu didesniems pirkiniams jie turi taupyti“, – teigia banko Finansų instituto vadovė.

Tyrimo duomenimis, vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai teigia, kad turėtų gauti 51 proc. didesnes pajamas, kad jaustųsi gyvenantys oriai.

Aukštesne vidurine klase ar elitu save laikantys gyventojai teigia, kad tam jų pajamos turėtų didėti 32 proc., žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys, jų teigimu, turėtų gauti 62 proc. didesnes pajamas, o nepasiturinčiais save laikantys gyventojai sako jaustųsi gyvenantys oriai, jei jų pajamos būtų 91 proc. didesnės.

Nepaisant šių skaičių, statistika rodo, kad lietuviai atranda vis daugiau galimybių investuoti ir kaupti savo pinigus.

„Tai, kad nuolat didėjant gyventojų pajamoms bei augant santaupoms nepasitenkinimas pajamomis išlieka – visiškai natūralu. Išlaidos labai greitai prisitaiko prie padidėjusių pajamų, tad ir vėl tikimės jų augimo. Be to, pajamų augimas pasiskirsto netolygiai. Vis dėlto, tiek tyrimo, tiek „Swedbank“ duomenys rodo, kad gyventojai vis dažniau atranda „laisvų“ lėšų, kurias įdarbina investuodami, kaupdami pensiją“, – sako J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, 55 proc. gyventojų kaupia finansines atsargas senatvei, 24 proc. planuoja tai daryti. Investuojantys daugiau ar mažiau „laisvų“ lėšų teigia 51 proc. gyventojų.

Populiariausia investicija išlieka NT

Kaip rodo gyventojų apklausa, dažniausiai investuojama į nekilnojamąjį turtą (NT) – 24 proc., investicinį gyvybės draudimą (17 proc.) bei III pakopos pensijų fondus (13 proc.), tuo metu į finansinius instrumentus, tokius kaip investiciniai ar biržoje prekiaujami fondai (8 proc.), akcijos (7 proc.), gyventojai vis dar investuoja rečiau.

„NT išlieka labai populiari investicija ir sudaro neproporcingai didelę namų ūkių turto dalį, kas gali rodyti ir šiek tiek mažą finansinio raštingumo lygį Lietuvoje“, – komentuoja V. Šimkus.

Pasak jo, NT, kaip investicija, yra numeris vienas jau labai ilgą laiką. Lietuviai labai nemėgsta nuomotis – 70 proc. yra savų būstų savininkai, daugiau nei 20 proc. turi nusipirkę būstą su paskola, apie 10 proc. – nuomojasi.

„Tiesa, sparčiau auga ir gyventojų, investuojančių į finansines priemones, skaičius. Konservatyvesnė visuomenės dalis renkasi valstybių ir įmonių obligacijas, tokiu būdu siekdami apsaugoti turtą nuo infliacijos. Tačiau visuomenė atranda ir diversifikuotą investavimą į akcijas kaip ilgalaikį turto auginimo įrankį“, – teigia ekonomistas.

„Swedbank“ duomenimis, per pastaruosius porą metų investuojančių klientų skaičius išaugo du kartus, šiuo metu finansų rinkose investuoja apie 7 proc. gyventojų.

Pasak banko, investavimą dažniau renkasi aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai, tarp jų investuoja beveik kas penktas. Tačiau gerėjanti finansinė padėtis ir didėjantis investavimo instrumentų pasirinkimas skatina pradėti investuoti visas visuomenės grupes.

Vygantas Tuzas (ELTA)