Tyrimas: nebeliko tokios politinės institucijos, kuria lietuviai labiau pasitikėtų nei nepasitikėtų

2026 metų Demokratijos tvarumo barometras rodo, jog 64,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad demokratija yra pranašiausia valstybės valdymo forma. Tuo metu su nuostata, kad Lietuvai būtų gerai turėti stiprų lyderį valdžioje, net jei siekdamas tikslų jis apeidinėtų demokratines taisykles, sutinka tik 26,6 proc. respondentų.

„Šių dviejų rodiklių, rodančių paramą demokratijai, vidurkis yra 59,4 proc. ir gerai atitinka Demokratijos tvarumo indekso įvertį (57,7)“, – teigia tyrimo autorius, politikos mokslų daktaras Mažvydas Jastramskis.

Svarbiausiais demokratijos bruožais didžioji dalis respondentų įvardijo galimybę išsirinkti savo atstovus laisvuose rinkimuose (54,6 proc. apklaustųjų), teisę viešai ir atvirai reikšti savo įsitikinimus, mintis, įskaitant ir kritiką valdžiai (54,5 proc.) bei lygias moterų ir vyrų teises (51,1 proc.).

„Kaip būtiniausius demokratijos bruožus Lietuvos gyventojai vertina esmingiausias politines ir pilietines teises: įsitikinimų ir žodžio laisvę, laisvus rinkimus, lygias vyrų ir moterų teises. Atsakymų į šiuos klausimus balų vidurkiai yra tikrai dideli, tarp 8,6 ir 8,7, o kaip būtinus demokratijos bruožus šiuos elementus pasirinko apie 51–55 proc. respondentų“, – teigiama Geopolitikos ir saugumo studijų centro tyrime.

Tuo metu mažiausiai demokratijai būtinais bruožais laikoma galimybė svarbiausius politinius klausimus spręsti referendumu (46,8 proc. apklaustųjų), valstybės užtikrinamos lygios gyventojų pajamos (26,5 proc.), turtingųjų apmokestinimas ir parama nepasiturintiesiems (27,5 proc.) bei valstybės parama nedarbo ar ligos atveju (43,1 proc.).

„Iš respondentų atskirų atsakymų (atmetus atvejus, kai jie negalėjo įvertinti tam tikro demokratijos elemento) išvestas indekso vidurkis šiais metais yra 84,3 (praėjusiais metais buvo 83,6). Taigi ankstesniuose tyrimuose fiksuotas gana aukštas demokratijos suvokimo lygis išsilaiko“, – akcentuojama Geopolitikos ir saugumo studijų centro tyrime.

Jei politikai siektų apriboti demokratiją Lietuvoje, protestuoti eitų 3 iš 10 gyventojų

Atliktas tyrimas taip pat parodė, jog jeigu politikai siektų apriboti demokratiją Lietuvoje, į gatves protestuoti išeitų kone 3 iš 10 apklaustųjų (29 proc. respondentų).

„Visgi jeigu pridedame ir tuos, kurie protestams pritartų (nors ir nedalyvautų), didžiausia parama aktyviam demokratijos gynimui tektų, jeigu būtų siekiama riboti žiniasklaidos teises ir žodžio laisves: iš viso 64,2 proc.“ – teigia tyrimo autoriai.

„Gausūs protestai 2025 m. pabaigoje dėl Seimo inicijuotų LRT įstatymo pataisų rodo, kad apklausose fiksuojamas potencialas gali būti realizuotas. Palyginti su 2024 m. tyrimu, išreiškiančiųjų norą protestuoti žiniasklaidos teisių ribojimo atveju procentas padidėjo 5,5 proc. – nuo 21,2 iki 26,7 proc“, – nurodoma tyrime.

Tuo metu mažiausiai respondentų, kaip ir ankstesniais metais, būtų linkę protestuoti dėl tautinių mažumų (11,2 proc.) ir homoseksualių žmonių teisių ribojimų (apie 7,7 proc.).

Pasak tyrimo autorių, iš respondentų įverčių išvestas indekso vidurkis siekia 54,8 ir yra kone identiškas pagerėjusiam praėjusių metų rodikliui (54,5).

„Taigi nuo 2022 m., kai pradėjome vertinti lietuvių paramą demokratijos gynimui protestuose, ji padidėjo“, – akcentuoja autoriai.

Demokratijos veikimu patenkinti daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų

Atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvoje demokratijos veikimu labai patenkinti 6,1 proc. respodentų, dar 45,8 proc. – greičiau patenkinti. Tuo metu greičiau nepatenkintų buvo 32,7 proc. , o visiškai nepatenkintų – 9,7 proc.

„Šie skaičiai išlieka stabilūs ir statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo ankstesnių apklausų“, – akcentuoja tyrimo autoriai.

„(Pasitenkinimo demokratija – ELTA) indekso vidurkis yra 49 ir tai rodo tolesnį, nors ir lėtą, pasitenkinimo demokratija augimą, palyginti su 2023 (44,5) ir 2024 (47,3) metais“, – teigiama Geopolitikos ir saugumo studijų centro tyrime.

Akcentuojama, jog per pastaruosius metus labiausiai išaugo jauniausių respondentų (18–25 m.) pasitenkinimas demokratija (+11,9). Be to, iš esmės nesikeičiant aukštojo išsilavinimo grupių pasitenkinimui, daugiausiai padidėjo turinčių profesinį (+5,6) ir vidurinį išsilavinimą (+9,1) gyventojų indeksas.

Vertinant pagal gyvenamosios vietos tipą, pasitenkinimas demokratija labiausiai padidėjo kaimuose (+6,9), o pagal sovietmečio vertinimą indeksas daugiausiai išaugo tarp sovietmetį geriau vertinančių gyventojų (+8,8).

„Tokios tendencijos gana pozityvios, nes didžiausi pokyčiai yra tose grupėse (išskyrus jaunimą), kurių bendri vidurkiai (ypač sovietmečio perskyroje) 2023 m. buvo mažesni: taigi atotrūkis tarp socialinių grupių mažėja“, – konstatuoja tyrėjai.

Pasitikėjimas Vyriausybe pastaraisiais metais nukrito iki 22,3 proc.

Kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, lietuviai, kaip ir ankstesniais metais, menkai pasitiki Seimu (24 proc.) ir politinėmis partijomis (19,6 proc.), o per pastaruosius metus nukrito ir pasitikėjimas ministrų kabinetu – Vyriausybe sako pasitikintys 22,3 proc. respondentų.

„Naujiena yra tai, kad pasitikėjimas Vyriausybe krito ir susilygino su Seimu – apklausoje pasitikėjimą ja išreiškė 22,3 proc., kai iki šiol mažiausias rodiklis mūsų tyrimuose buvo 31,9 proc.“ – teigia autoriai.

Be to, pažymima, jog šalyje nebeliko tokios politinės institucijos, kuria lietuviai labiau pasitikėtų nei nepasitikėtų.

„Tokia iki šiol buvo Lietuvos prezidento institucija. Visgi šių metų apklausoje drastiškai sumažėjęs pasitikėjimas ja (– 15,5 proc., palyginti su praėjusiais metais) reiškia, kad pasitikinčiųjų prezidento institucija (32,1 proc.) geriausiu atveju (įvertinant statistines paklaidas) yra daugmaž tiek pat, kiek ir nepasitikinčiųjų (36,4 proc.)“, – sako tyrėjai.

„Taigi nėra stebėtina, kad šiais metais sumažėja ir bendras pasitikėjimo valstybės institucijomis indeksas, apimantis vidaus politines institucijas (Seimas, Vyriausybė, partijos ir Prezidento institucija), teisėsaugos institucijas (policija ir teismai) ir žiniasklaidą (…). Šiais metais reali indekso vertė (vidurkis tarp respondentų) yra 42,6 – po poros metų lėto didėjimo jis faktiškai grįžo į pradinę padėtį, kurioje buvo pirmajame tyrime 2022 m. (tada vidurkis buvo 42,1)“, – akcentuoja jie.

Demokratijos tvarumo barometras, kuriuo siekiama nuosekliai matuoti, įvertinti ir palyginti Lietuvos gyventojų nuostatas apie demokratiją ir atsparumą autoritarinių Rytų valstybių propagandai, pristatomas ketverius metus iš eilės.

Tyrimo metu pagal reprezentatyvios apklausos duomenis apskaičiuojami du svarbiausi indeksai. Demokratijos tvarumo indeksu matuojama Lietuvos gyventojų parama liberalios demokratijos institutams, pasirengimas ginti demokratiją protestuose, pasitenkinimas demokratijos veikimu ir pasitikėjimas valstybės institucijomis.

Tuo metu atsparumo Rytų propagandai indeksas apima vertinimą, kaip gyventojai suvokia Rusijos grėsmę ir kiek yra linkę pritarti ekonominiams ir politiniams autoritarinių Rusijos ir Kinijos režimų propagandos naratyvams.

Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Austėja Paulauskaitė (ELTA)