Tik šeima gali auginti vaikų sielose pačius gražiausius žiedus

Rūta Kanclerytė

Pavasarį, kai Lietuva nusidažo įvairiausiomis spalvomis, globėjų Ingos ir Arūno Petkevičių sodas taip pat pasipuošia margais ir ryškiais žiedais. Pražysta tulpės, narcizai. Jie gali drąsiai konkuruoti su Pakruojo dvaru, ne kiekiu, bet žiedų įvairove. „Tulpių turbūt bus 350 .“-kukliai šypsosi Inga. O smulkius snieguolių, žydrių, hiacintų, raktažolių žiedelius turbūt galėtų suskaičiuoti tik globotiniai, kurie , greiti kaip vėjas, bėgioja vaikystės pasakų sodu paverstoje pievelėje.
Neveltui Petkevičių sodyba yra laimėjusi „Gražiausiai tvarkomos sodybos“ titulą. Gražu pas juos visais metų laikais, tulpes keičia lelijos, vasarą violetine spalva ir svaigiu aromatu džiugina levandos, o rudenį paskelbia purūs jurginų žiedai, o jų būna irgi labai daug. Atrodo, kad Inga su Arūnu turi auksines rankas. Kur jos prisliečia, ten gimsta grožis. Arūnas moka prakalbinti medį, o Ingos rankose atgyja popierius, medžiagos skiautelės, jos kepamos duonos aromatos persiduoda net per nuotraukas. Jų meilė ir kantrybė apgaubė ir gydo sužeistas trijų globojamų vaikų širdeles. Jau septyneri metai, kaip sako vyriausioji globotinė, išsipildė jos didžiausia svajonė ir ji gali vadinti Ingą mama.

Inga keletą metų dirbo vaikų namuose auklėtoja, vėliau-vadove vaikų dienos centre. Ten ir gimė draugystė su maža, pirštuką čiulpiančia didžiaake mergaite. Kaip juokauja Inga, parsinešė darbo į namus. Dviejų dukterų ir vyro pritarimu, į šeimą atėjo dar ir jos jaunesnis brolis, o vėliau mažoji sesutė. Dar viena sesutė auga kitoje globėjų šeimoje. Inga paliko darbą, kad visą savo laiką galėtų skirti globojamiems vaikams.

Inga labai jautriai išgyveno replikas, kad vaikus jie pasiėmė tik dėl pinigų. Ją skaudina dar vis gajus mitas, kad globėjai iš vaikų daro verslą. Jeigu taip būtų lengva auginti svetimus vaikus, turbūt net nebūtų vaikų namų, visi galėtų „užsiimti šiuo verslu“, bet taip nėra. Ingos sutuoktinis Arūnas-tikras derybininkas, kuris į namų gyvenimą įneša stabilumą ir ramybę. Dar ir dabar Inga jautriai priima visas pastabas dėl vaikų elgesio, išgyvena dėl visų jų nesėkmių mokykloje. Niekas negali pasakyti, kiek laiko trunka užgydyti vaikų širdyse paliktas nepriežiūros, apleistumo, patirto smurto žaizdas ir sugrąžinti prarastą pasitikėjimą suaugusiais. Kiekvienas vaikas yra skirtingas ir jo gijimo kelias yra skirtingas. Ingą skaudina sulaukiami reikalavimai „tvarkyti savo augintinius“, kai globojamų vaikų padarytos klaidos, išdaigos , nemokėjimas susitvardyti ir nesureaguoti, neteisingai priimti sprendimai yra iš karto pastebimi ir padidinami. Inga neturi stebuklingos knygos, kur būtų surašyti visi patarimai, kaip elgtis skirtingose situacijose ir kaip išvengti vaikų daromų klaidų, tačiau tiki, kad jos vaikai užaugs darbščiais ir savarankiškais, tik reikia kantriai išlaukti. Petkevičiai moko globotinius draugauti su gamta, pastebėti grožį aplinkoje, pasirūpinti visais, kurie yra mažesni ir silpnesni, padaryti pradėtus darbus iki galo. Vaikai labai laukia savaitgalių, kai gali užsiimti su globėjais mėgstama veikla, mokytis naujų darbų ar eiti paisvaikščioti į mišką. Jau dabar globėjus mergaitės nudžiugina savo gaminamais patiekalais, pyragais, pagalba namų ruošoje ir drąsiomis svajonėmis.

Būsimiems globėjams Inga patartų klausytis savo širdies ir priimti sprendimą padėti vaikui, o jei žemė kartais išslystų iš po kojų, visada padės Globos centro komanda.

Jei manote, kad Jūsų laiko ir energijos užtektų ne tik mėgstamiausioms veikloms, jei norite pasidalinti savo namų šiluma su kitais, kviečiame apsvarstyti galimybę į savo namus priimti vaikus, netekusius tėvų globos, o gal tiesiog norite jiems dovanoti gražią draugystę ir pasikviesti svečiuotis savo namuose.

Visus atsakymus apie globą, svečiavimasi ar įvaikinimą gausite kreipdamiesi į savo savivaldybės Globos centrą.

Kaišiadoriečius kviečiame į Paparčių šv.Juozapo šeimos namų Globos centrą Birutės g. 9, Kaišiadorys

kaisiadoriugc@gmail.com ; tel. +37068362110,.