Stipriname imunitetą: kokią įtaką atsparumui virusinėms ligoms daro fizinis aktyvumas?

Atvėsus orams ir prasidėjus peršalimo bei virusinių ligų sezonui, imuniteto stiprinimas tampa daugelio žmonių prioritetu. Norintys nesirgti imasi maisto papildų, vitaminų, tačiau neretai pamiršta, kad imunitetui didelę įtaką daro ir kasdieniai įpročiai. Vienas jų – fizinis aktyvumas. Kaip jis gali padėti stiprinant imunitetą ir kaip dažnai reikėtų judėti?

„Reguliarus fizinis aktyvumas skatina kraujotaką, o tai padeda imuninei sistemai efektyviau paskirstyti baltuosius kraujo kūnelius ir antikūnus po organizmą. Vidutinio intensyvumo judėjimas mažina uždegiminius procesus, gerina limfos apytaką ir prisideda prie greitesnio organizmo atsistatymo po infekcijų“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkas Gabrielius Leščinskas.  

Jam pritaria ir asmeninė trenerė bei kineziterapeutė Vytautė Urbonaitė pridurdama, kad fizinis aktyvumas itin svarbus bendrai savijautai.

„Judėjimas aktyvina kraujotaką, gerina deguonies bei maistinių medžiagų pasisavinimą. Kuo geriau aprūpinamos ląstelės, tuo stipresnis imunitetas, todėl sergame rečiau arba lengvesne forma. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gerina nuotaiką, miego kokybę, padeda mažinti nerimą bei palaiko bendrą gerą savijautą – visa tai stiprina imunitetą“, – teigia V. Urbonaitė.

Rekomenduojamos įvairios judėjimo formos

Pasak V. Urbonaitės, siekiant stiprinti savo imunitetą, būtina judėti. Fizinio aktyvumo dažnis ir intensyvumas priklauso nuo žmogaus amžiaus.

„Suaugusiam žmogui Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja rinktis bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba bent 75 minutes intensyvios veiklos per savaitę. Taip pat bent 2 kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Puikiu startu gali tapti kasdienis pasivaikščiojimas, tačiau pridėjus jėgos treniruotes, nauda imuninei sistemai tampa dar didesnė“, – teigia V. Urbonaitė.

Vaistininkas priduria, kad darbo praktikoje neretai tenka susidurti su mitais apie fizinį aktyvumą. Vienas dažniausių – jog reguliariam judėjimui reikia daug laiko.

„Iš tiesų siekiant didinti fizinį aktyvumą užtenka liftą iškeisti į lipimą laiptais arba automobilį parkuoti kiek toliau nuo darbo vietos. Taip pat dažnai tenka išgirsti, jog sportuoti trukdo amžius, tačiau svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas yra naudingas ir reikalingas visose amžiaus grupėse. Jokios kitos priemonės neturi tokios didelės reikšmės, siekiant prailginti gyvenimo trukmę ir išsaugoti kognityvines bei fizines funkcijas“, – akcentuoja G. Leščinskas.

Svarbiausia reguliarumas

Pasak asmeninės trenerės ir kineziterapeutės, šaltuoju metu verta rinktis judėjimą gryname ore.

„Pasivaikščiojimai, bėgimas, žygiai ne tik stiprina imunitetą, bet ir padeda gauti daugiau deguonies bei saulės šviesos. Verta išbandyti ir šaltojo sezono sporto šakas – jos lavina koordinaciją, pusiausvyrą ir kitas fizines savybes. Esant prastoms oro sąlygoms puikiai tinka ir treniruotės sporto salėje – svarbiausia žinoti, kad imunitetą stiprina ne konkreti sporto rūšis, o reguliarumas ir pastovumas“, – tvirtina V. Urbonaitė.

Ji akcentuoja, kad aktyviai sportuojant taip pat nereikėtų ir persistengti, kadangi pernelyg intensyvi fizinė veikla gali susilpninti imuninę sistemą: „Taip gali nutikti, jei organizmui nesuteikiama užtektinai laiko atsistatyti. Tinkamas poilsis, pilnavertė mityba ir kokybiškas miegas yra tokie pat svarbūs kaip ir pati treniruotė.“

Svarbu ne tik būti fiziškai aktyviems

G. Leščinsko teigimu, imuninė sistema veikia kompleksiškai – jai įtaką daro ir kiti žmogaus įpročiai.

„Stiprinant imunitetą taip pat itin svarbi subalansuota mityba, ramus miegas bei gebėjimas valdyti stresą. Pavyzdžiui, nuolatinis miego trūkumas ar didelis stresas gali susilpninti imuninį atsaką net jei žmogus yra fiziškai aktyvus, todėl prevencinės priemonės yra efektyviausios, kai yra derinamos tarpusavyje“, – teigia vaistininkas.

Jis priduria, kad prasidėjus šaltajam sezonui reikėtų pradėti ugdyti ir kitus kasdienius įpročius.

„Pirmiausia rekomenduojama laikytis reguliaraus miego režimo. Taip pat valgyti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų bei vengti perdirbto maisto. Be to, itin svarbu gebėti valdyti stresą bei daugiau laiko praleisti gryname lauke. Nors fizinis aktyvumas papildo, visgi jis nepakeičia profilaktikos – skiepų, higienos, todėl šios prevencijos priemonės išlieka esminėmis stiprinant imunitetą“, – teigia  G. Leščinskas.

Pasgal pranešimą spaudai