Spalio 29-oji – Pasaulinė insulto diena: pasikartokite, ar žinote pagrindinius insulto simptomus

„Nereikia laukti, kol galbūt atsiras daugiau insulto simptomų ar tikėtis, kad simptomai praeis – iš karto skambinkite pagalbos telefonu 112 ir pasakykite, kad įtariate insultą“, – pabrėžia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis. Jis pabrėžia, kad efektyviai taikyti specializuotą gydymą galima per 4,5–6 valandas nuo insulto simptomų pradžios, todėl kiekviena uždelsta minutė kainuoja žuvusias smegenų ląsteles. Gydytojas plačiau papasakojo apie simptomus, „auksinio laiko“ ir komandos svarbą insulto gydymui.

Insulto simptomai

Insultas neturi jokių išankstinių įspėjamųjų ženklų, todėl numatyti, kada žmogus susirgs – neįmanoma. Tačiau insultui jau įvykus, jis gali pasireikšti vienu ar keliais konkrečiais simptomais, kuriuos turėtų atpažinti kiekvienas. „Pagrindiniai simptomai yra sutrikusi kalba, veido asimetrija, nusilpusi ar nutirpusi viena kūno pusė, sutrikusi pusiausvyra, sutrikusi vienos akies rega. Pastebėję bent vieną iš šių požymių tuoj pat skambinkite pagalbos telefonu 112 ir pasakykite, kad įtariate insultą. Tikrai nereikia laukti, kol galbūt atsiras daugiau simptomų – skambinkite iš karto“, – ragina RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. A. Vilionskis.

Gydytojas paaiškina, kad staiga sutrikusi kalba pasireiškia tuo, kad žmogus negali aiškiai ištarti žodžių arba visiškai nekalba. Jam reikėtų užduoti kelis paprastus klausimus, paprašyti įvardinti kelis žinomus daiktus ir taip įvertinti, ar kalba sutriko. Kai nusilpsta ar nutirpsta viena žmogaus kūno pusė, sunku pakelti ir valdyti ranką ar koją, sumažėja galūnių jautrumas, atsiranda veido asimetrija – viena burnos pusė atrodo „pasmukusi“ žemyn. Reikėtų paprašyti žmogaus nusišypsoti, pakelti į viršų rankas, kad simptomas išryškėtų. Sutrikus koordinacijai žmogus sunkiai išlaiko pusiausvyrą, todėl verta atkreipti dėmesį į jo eiseną. Taip pat gali sutrikti vienos akies regėjimas ar susiaurėti akiplotis.

RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. A. Vilionskis sako, kad minėtus simptomus atpažinti privalo bet kuris – nuo darželinuko iki vyresnio amžiaus žmogaus. Jis ragina apie insulto požymius pasišnekėti su vaikais ir paaiškinti jiems, ką daryti. Vaikai irgi gali būti pagalba, jei insultas ištinka šalia jo esantį artimąjį, nes vidutinis insultą patyrusių pacientų amžius yra apie 70 metų.

„Laukiant greitosios medicinos pagalbos (GMP), svarbiausia yra užtikrinti žmogaus saugumą ir ramybę. Jei žmogus sąmoningas, paguldykite taip, kad galva ir pečiai būtų pakelti aukščiau, atlaisvinkite veržiančius drabužius, kad užtikrintumėte laisvą kvėpavimą. Neduokite gerti ar valgyti, nes gali būti sutrikusi rijimo funkcija, dėl to žmogus gali paspringti. Taip pat neduokite vaistų. Svarbu užfiksuoti simptomų pradžios laiką, kad galėtumėte jį pasakyti atvykusiems paramedikams“, – pataria gydytojas neurologas.

Laikas yra smegenys

„Laikas yra smegenys“ (angl. Time is brain) – tai nuolat pabrėžia gydytojai neurologai visame pasaulyje, kalbėdami apie insultą. Doc. dr. A. Vilionskis paaiškina, kad įprastai efektyviai taikyti specializuotą gydymą galima per 4,5–6 valandas nuo insulto simptomų pradžios, nors kai kuriems pacientams jis gali būti taikomas iki 24 val. nuo simptomų pradžios.

„Šis laikas vadinamos „auksiniu laiku“. Tai reiškia, kad kuo anksčiau pradedamas specializuotas gydymas, tuo labiau išauga tikimybė, kad žmogus išvengs sunkių, negrįžtamų pasekmių sveikatai ar neįgalumo. Ir kuo anksčiau gydymas pradedamas taikyti, tuo rezultatai bus geresni. Noriu atkreipti dėmesį į vieną svarbią detalę kalbant apie „auksinį laiką“ – jis skaičiuojamas ne nuo pagalbos iškvietimo ar atsidūrimo ligoninėje, o būtent nuo simptomų pradžios. Todėl pagalbą reikia kviesti vos pajutus ar pastebėjus bent vieną iš insulto požymių. Ko tikrai nereikia daryti – manyti, kad simptomai praeis. Taip tik prarandamas brangus laikas, per kurį būtų galima išsaugoti smegenų ląsteles bei užkirsti kelią sunkioms pasekmėms“, – sako
doc. dr. A. Vilionskis.

Gydytojas pabrėžia, kad neretai insulto ištiktas žmogus pats negali įvertinti savo būklės, ne visada pastebi simptomus, juos ignoruoja ar jų nepripažįsta. Taip pat gali būti, kad žmogus fiziškai negali paskambinti telefonu 112, todėl aplinkinių žmonių akylumas pastebint simptomus ir iškviečiant pagalbą yra ypatingai svarbus. Neurologas ragina nenumoti ranka į viešoje vietoje neįprastai besielgiančius, sunkiai kalbančius žmones – juos galėjo ištikti insultas, todėl jiems reikalinga skubi pagalba.

Tarpdisciplininė komanda

„Insulto gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso ir nuo greitos bei koordinuotos tarpdisciplininės specialistų komandos darbo, todėl frazę „laikas yra smegenys“ dažnai perfrazuojame į „komanda yra smegenys“ (angl. Time is brain į Team is brain). Įvykus insultui kiekviena minutė yra kritinė, nes miršta milijonai smegenų ląstelių. Tačiau net ir nedelsiant iškvietus pagalbą, „auksinis laikas“ gali būti prarastas, jei nėra suderinto proceso – skubiosios pagalbos, radiologijos, neurologijos skyrių ir kitų skyrių medicinos personalo veiksmų. Nuo komandos profesionalumo priklauso diagnostikos greitis ir tikslinio gydymo taikymas“, – komandos svarbą pabrėžia RVUL Insulto centro vadovas.

Jis džiaugiasi, kad jo vadovaujamas RVUL Insulto centras ne vienerius metus iš eilės gauna tarptautinį „ESO Angels Status“ apdovanojimą už pasiekimus insulto gydymo srityje. Trejus metus iš eilės jo veiklai suteiktas aukščiausias, deimantinis statusas. Apdovanojimas skiriamas įvertinus 10 kriterijų, nusakančių insultą patyrusių pacientų gydymo kokybę, pavyzdžiui, laikas, per kurį insultą patyrę pacientai sulaukia pagalbos, atliekamų diagnostinių procedūrų apimtys, tęstinio gydymo užtikrinimas ir kt.

„Noriu pabrėžti, kad vertinamas ne tik Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyrius, bet visa įstaiga – Skubiosios pagalbos skyrius ir jame dirbantis personalas, įskaitant slaugytojus ir jų padėjėjus, Radiologijos skyrius ir jame dirbantys radiologijos technologai ir kt. Taigi apdovanojimas rodo, kad visos tarnybos dirba taip, kad būtų galima suteikti aukštos kokybės pagalbą ūminį insultą patyrusiems pacientams. Tokiems rezultatams pasiekti reikėjo ne vienerių metų darbo“, – tikina doc. dr. A. Vilionskis.

Primename, kad 2012 m. RVUL atlikta pirmoji sėkminga mechaninė trombektomija Lietuvoje. Ši intervencinė procedūra, kurios metu gydytojai gali per kraujagysles pasiekti smegenis ir pašalinti kraujotaką užblokavusį trombą, tapo svarbiu žingsniu šalies insulto gydymo istorijoje ir iš esmės pakeitė dalies pacientų, patyrusių sunkų išeminį insultą, gydymo galimybes.

Kaip sumažinti riziką?

Doc. dr. A. Vilionskis primena, kad insultą sąlygoja kontroliuojami ir nekontroliuojami veiksniai. Pagrindiniai nekontroliuojami veiksniai yra žmogaus amžius ir genetika, kurių pakeisti neįmanoma. Su amžiumi tikimybė patirti insultą didėja. Visgi serga ne tik vyresnio amžiaus žmonės – kasmet RVUL Insulto centre gydomi 3–4 ligoniai, kuriems nėra nė 30-ies metų.

„Tarp kontroliuojamų insulto rizikos veiksnių yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, nesveika mityba ir per didelis kūno masės indeksas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, rūkymas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, prieširdžių virpėjimas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir per mažas fizinis aktyvumas. Taip pat prie rizikos veiksnių priskiriamos širdies ligos, cukrinis diabetas, miego apnėja. Taigi žmogus didele dalimi yra pats atsakingas už savo sveikatą ir gali žymiai sumažinti insulto riziką iš savo kasdienybės pašalindamas rizikos faktorius – 90 proc. insulto atvejų galima išvengti pasitelkus prevencinius veiksmus“, – vardija doc. dr. A. Vilionskis.

Žmonės turėtų sureguliuoti kraujospūdį, rūpintis subalansuota mityba, mažinti suvartojamos druskos kiekį, reguliuoti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Būtina visiškai atsisakyti rūkymo, o alkoholinius gėrimus vartoti labai saikingai. Negalima pamiršti aktyvaus gyvenimo būdo – remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms rekomenduojama per savaitę skirti 50–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir bent 2 kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Turintys prieširdžių virpėjimą žmonės turėtų pasikonsultuoti su savo gydančiu gydytoju ir vartoti antikoaguliantus (kraują skystinančius vaistus).