Šių metų „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ skambės Čiurlioniška dvasia: siekia surinkti 150 pasaulio lietuvių bendruomenių

Liepos 6-oji, Valstybės bei „Tautiškos giesmės“ diena šiemet jau 16-ą kartą suburs lietuvius visame pasaulyje giedoti „Tautišką giesmę“ lygiai 21 val. vietos laiku. Šiemet ši unikali tradicija dedikuojama genialiems šalies kūrėjams: valstybės himno autoriui Vincui Kudirkai ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio 150-ąsias gimimo metines šiemet minime.

Organizatoriai šūkiu „Balsais sujunkim horizontus“ kviečia lietuvius visame pasaulyje simboliškai pagerbti M. K. Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų: siekiama bendrai giesmei pakviesti 150 pasaulio lietuvių bendruomenių.

„M. K. Čiurlionis savo kūryboje sujungė muziką, spalvas, Tėvynę ir Visatą į harmoningą visumą. XX amžiaus pradžiai itin progresyvus kūrėjo požiūris į meną, politiką, religiją bei visuomenę šiandien puikiai atspindi mūsų laikų vertybes. Lietuvą jis matė ne kaip žemės lopinėlį žemėlapyje, bet kaip kultūriškai turtingą visumą, vienijančią bendraminčius visur. Būtent tai ir norime kasmet priminti „Tautiška giesme aplink pasaulį“ – kad ir kur bebūtume, visi esame Lietuva“, – sako iniciatyvos autorius Raimundas Daubaras.

Jo teigimu, nedaug kam žinoma, kad „Tautiška giesmė“ ir M. K. Čiurlionis – glaudžiai susiję.

„Vincas Kudirka „Tautišką giesmę“ parašė XIX a. pabaigoje, kai Lietuva, tuo metu priklausiusi carinei Rusijai, išgyveno tautinį atgimimą – Lietuvos inteligentai aktyviai siekė puoselėti lietuvių kalbą, kultūrą, kurti tautinius simbolius. Vienu iš svarbiausių tokių simbolių tapo „Tautiška giesmė“, 1898 m. pirmąkart publikuota laikraštyje „Varpas“. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo aktyvus tautinio atgimimo veikėjas, mokė savo brolius bei seseris giedoti „Tautišką giesmę“ ir 1908 m. sukūrė jos chorinę aranžuotę, kuri buvo melodingesnė ir švelnesnė nei originali versija”, – sako „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ sumanytojas.

1. K. Čiurlionio aranžuotėje skamba turtinga, romantiška harmonija, melodingesnė ir švelnesnė himno versija suteikia kūriniui emocinio gilumo. Ši versija tapo ypatingu tautinio atgimimo laikotarpio simboliu, leidžiančiu lietuvių chorams meniškai ir iškilmingai perteikti tautinę vienybę, jungiant Europos romantizmo muzikos tendencijas su lietuvišku nacionaliniu jausmu.

Būtent ši „Tautiškos giesmės“ versija šiemet skambės Druskininkuose, 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinėje, kurioje kūrė ir M. K. Čiurlionis. Druskonio ežero amfiteatre liepos 6 d., 20 val., prasidės didingas šventinis koncertas. Organizatoriai kviečia atvykti ir švęsti kartu, tapti šios ypatingos šventės dalimi bei pajusti „Tautiškos giesmės“ dvasią gyvai. Koncertą ves Ramūnas Zilnys ir Aistė Plaipaitė, o scenoje pasirodys Guoda Gedvilaitė, Mantas Jankavičius, Neda Malūnavičiūtė, FreeStarz, Kristina Radžiukynaitė KaYra, Kristina Žaldokaitė ir „Vilnius Voices“, Laimonas Bendaravičius, Adas Gecevičius ir Viltė Ambrazaitytė bei kiti atlikėjai.

1. Daubaro teigimu, išskirtinė šiemet bus ir pasaulinio „Tautiškos giesmės“ giedojimo pradžia.

„Pirmieji himną kasmet gieda Japonijos lietuviai – čia anksčiausiai pakyla saulė, anksčiausiai jie sulaukia ir 21 val. Šiemet „Tautiška giesmė“ skambės Osakoje, EXPO parodoje, kurioje Liepos 6-oji oficialiai paskelbta Lietuvos valstybės diena. Būtent ten mūsų himno žodžiai, vedami P. Geniušo bei P. Vyšniausko, pirmieji nuaidės pasaulyje ir pradės vienybės bangą, keliausiančią per žemynus”, – sako R. Daubaras.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ gimė 2009-aisiais, kai Lietuvos tūkstantmečio proga jachtos „Ambersail“ įgula pakvietė lietuvius visame pasaulyje vienu metu giedoti himną. Ši pilietinė akcija tapo simboliu, kad Lietuva gyva visur, kur gyvi jos žmonės, o himno melodija – stipriausia jungtis tarp jų, nesvarbu, ar jie gyvena Kaune, Londone ar Sidnėjuje.

„Šiandien, kai pasaulis nuolat skuba ir triukšmauja, kviečiame bent trumpam sustoti ir liepos 6-osios vakarą pajusti „Tautišką giesmę“ kaip vidinę harmoniją, kaip mažą pasaulio stebuklą“, – sako R. Daubaras.

Daugiau informacijos apie giedojimo vietas, prisijungimą ir iniciatyvą rasite oficialioje svetainėje bei socialinių tinklų paskyrose.

Pagal pranešimą spaudai