Šių dienų aktualijos : ar žinote kodėl verta modernizuoti daugiabutį namą ir kaip mažinti elektros švaistymą namuose

Europos Sąjunga energijos vartojimo efektyvumą laiko vienu svarbiausių energetikos politikos prioritetų. Pastaraisiais metais galutinis energijos suvartojimas namų ūkiuose mažėjo dėl energijos taupymo priemonių diegimo, efektyvesnių technologijų naudojimo ir augančio gyventojų sąmoningumo.

Dažnai sakoma, kad pigiausia energija yra ta, kurios nereikia suvartoti. Vis dėlto praktika rodo, kad sprendimai dėl energijos taupymo priemonių diegimo dažnai atidedami iki šildymo sezono pradžios, kai galimybės pasirengti žiemai jau būna gerokai sumažėjusios. Panaši situacija stebima ir daugiabučių namų atnaujinimo srityje. Šaltuoju metų laiku išryškėja pastatų energinio neefektyvumo problemos, tačiau pasibaigus šildymo sezonui sprendimai neretai atidedami ateičiai. Ir taip kasmet.

Kad bendradarbiauti – reikia bendrauti

Vartotojų aljansas, įgyvendindamas LIFE programos finansuojamus projektus „ComActivate” ir „SaveEnergyTogether”, kartu su partneriais liepos pradžioje pakvietė aptarti svarbiausius iššūkius ir galimybes, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu namų ūkiuose, energijos nepritekliaus mažinimu bei pasirengimu naujam daugiabučių namų atnaujinimo etapui.

Apskritojo stalo diskusijoje, kurią vedė Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, dalyvavo Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiūtė, LR energetikos ministerijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos bei APVA atstovai. Kalbėjo ILTE daugiabučių namų modernizavimo produkto vadovė Aušrinė Rudinskienė bei pasisakė savivaldos atstovai iš Elektrėnų ir Kaišiadorių savivaldybių, kiti.

„Ruošk roges vasarą!“

Atsakingos ir suinteresuotos institucijos savaip vertina šiandieninę esamą situaciją Lietuvoje. Rodos, visi dirba, nuo 2012 metų, kai buvo pradėtas daugiabučių namų renovavimas. 2012 – 2015 metais buvo gauta apie 2000 investicinių projektų, šiuo metu Lietuvoje turime renovuotų apie 5000 namų. Tačiau renovacijos procesas užstrigęs.
Iš tiesų, pasak Gintarės Burbienės, APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorės, 2012 – 2015 metai buvo ryškūs savo proveržiu. Buvo kviečiama renovuotis po 300 namų per metus. Ypač sujudo kritinės būklės daugiabučių namų gyventojai, jie po renovacijos pajautė didžiulius skirtumus: išgražėjo pastatų išorė, namuose tapo gyventi šilčiau, o sąskaitos už šildymą gerokai sumažėjo. Pasak G. Burbienės, dabar mes galime kviesti renovuotis iki 1000 namų per metus, bet realiai taip išjudinti renovacijos proceso negalia, nes labai ilgi procesai. Nuo paraiškos pateikimo iki rangos darbų praeina 1,5 metų. Daugiausiai laiko „suvalgo“ projektavimas, o ir projektuotojai dirba kažką kita, nes renovacijos rinkai trūksta stabilumo. Pasak kalbėjusiųjų, po renovacijos proveržio rangovai ėmė bankrutuoti ir dabar sunku nupirkti rangos darbus. APVA atstovės teigimu, reikia auginti ir atsakingus administratorius. Nuo 2023 metų įsigaliojo naujas standartas, prasidėjo skydinė renovacija. „Ką reikia daryti, kad grįžtume nors iki renovuojamų 800 namų per metus?“, – klausė diskusijos dalyvių G.Burbienė.
Artimiausiu metu, pasak vieno iš seminaro dalyvių, yra numatyta Seime priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, tas irgi palengvintų procesą.

Lietuvai – iššūkiai, nes tempai nepakankami

Lietuva jau pasiekė 56,8 procentų energijos taupymo tikslo – didžiausią poveikį turėjo katilų keitimas ir pastatų renovacija.
Kalbėdama apie šiuos skaičius, LEA direktorė Agnė Bagočiūtė sakė, kad mūsų šalyje pasiektas rodiklis nėra pakankamas ir prisiminė, kaip neseniai po kvietimo gyventojams keisti katilams buvo išdalinta 4 milijonai eurų paramos – tai įvyko per nepilną valandą. Gyventojai nori pokyčių, siekia taupyti – tai rodo ir ši akcija. Pranešėjos nuomone, Lietuva pasieks tikslą šioje srityje. Ji priminė, kad dėl iškastinio kuro katilų paraiškas dar galima teikti.
Diskusijos dalyviams buvo priminta ir apie ESO išmaniuosius skaitiklius – jie taip pat taupo energiją. Deja, šalyje dar turima 1600 neefektyvių šilumos punktų. Aišku, šilumos tiekėjams neaktualu, kad būtų sunaudojama mažiau šilumos. Tačiau gyventojai turi žinoti, kad renovuotame name jie gauna apie 40 procentų mažesnes sąskaitas už šildymą. „Visaginas – unikalus miestas. Kol veikė elektrinė, čia šiluma buvo laikoma atlieka. Kai užsidarė elektrinė, kaltino „Visagino energiją“. Gyventojus ištiko šokas, kai pakilo kainos , jie pamatė realų energijos suvartojimą. Pas mus 100 procentų katilai atnaujinti, 80 procentų šilumos pagaminama, naudojant biokurą. Tuomet dingo žmonių nepasitenkinimas, aišku, prisidėjo ir žmonių sąmoningumas“, – sakė D. Ikonikov.
UAB „Visagino energija“ atstovo Dmitrij Ikonikov nuomone, modernizavimo procesas neįsibėgės, kol nebus komandinio darbo.

„Naujasis Europos Bauhauzas“
Įdomų pranešimą padarė Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos valdybos narė. Ji į renovaciją pažiūrėjo iš savo, kaip architektės pusės. Jos nuomone, atliekant renovaciją reikia vientisumo, nes dabar renovuoti namai skiriasi, vienas šviesus, kitas dryžuotas ir taip toliau.
Lietuvos patirtis rodo, kad jaunos šeimos nenori pirkti ar gyventi senos statybos, nerenovuotuose namuose. Pasak R. Leitanaitės, trūksta ir bendro architektūrinio vaizdo. Žmonėms svarbi ir aplinka. Dabar labai daug dėmesio skiriama tvarumui, tad Bauhauzo vertybės yra trys: grožis, tvarumas ir buvimas kartu. Ji pateikė pavyzdį iš Klaipėdos: Runkiškės, buvęs nepatrauklus miesto rajonas, dabar rodomas kaip pavyzdys. Yra puikios viešosios erdvės, ąžuolų parkas – įgyvendinta bendra urbanistinė vizija.

Agata Subotovič, Nacionalinės skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitikė diskusijoje papasakojo, kad Lietuvos žmonės, tie, kurie turi mažiausias pajamas, labiausiai moka taupyti.“ Jiems ir keliolika centų sumažėjusi sąskaita jau daug ką reiškia“, – sakė A. Subotovič. O apie socialinius darbuotojus, kuriems kai kurie diskusijos dalyviai siūlė pridėti ir renovacijos viešinimą , moteris atsiliepė labai palankiai ir pabrėžė, kad jie negali būti „visų galų meistrai“. Jos nuomone, kalbėtis apie renovacijos naudą galima bendruomenių susibūrimuose, šventėse. Kai savo reklaminius lankstinukus dalina VSB, partijos ar policijos pareigūnai, kodėl nepasidalinti informacija apie renovaciją.

Kaip atrodo Kaišiadorių rajono savivaldybė?
Apie tai kalbėjo Savivaldybės vicemeras Ignas Simonaitis. APVA interneto svetainėje esančiame Lietuvos renovacijos žemėlapyje nurodoma, kad Kaišiadorių savivaldybėje yra renovuotas 21 daugiabutis, tai sudaro 6,2 procento nuo viso skaičiaus. 16 daugiabučių yra renovuojama – su 4 namų bendrijomis sudarytos kredito sutartys, 8 daugiabučiams yra perkami rangos darbai.
Kaišiadorių savivaldybė yra 50 vietoje pagal renovaciją, kai tuo tarpu kaimyninė Elektrėnų – 13 vietoje. Kaimynai dalyvavo diskusijoje ir yra pristatomi kaip geras pavyzdys. Pasak I. Simonaičio, Kaišiadoryse daugiabučius administruoja privati įmonė UAB Kaišiadorių butų ūkis, tad savivaldybei sunkiau priimti bendrus sprendimus. Elektrėnuose tuo tarpu EKŪ savo rankose turi šilumos mazgų kontrolę ir administruoja daugiabučius. Vicemeras pagyrė kaimynus už spartų renovacijos įdirbį.

Kas skatina renovuotis?
Be abejo, žmones, gyvenančius prieš 60 metų pastatytuose namuose, gąsdina ir liūdina prakiurę stogai, byrantys fasadai, dažnos avarijos vandentiekio ir kitose linijose. Renovaciją stabdo baimė dėl ateities kainų ir medžiagų bei statybos darbų brangimo. Labai svarbus administratoriaus vaidmuo, nes gyventojai skundžiasi informacijos trūkumu, aiškinant investicinius planus ir jų eigą.

Ieškome Rozų – renovacijos ambasadorių
Agnė Bagočiūtė, pristatydama esamą padėtį Lietuvoje ir kalbėdama apie informacijos perdavimą gyventojams, papasakojo apie atvejį Ispanijoje. Viena pagyvenusi dama, vardu Roza, turėdama laiko, niekeno neragindama ir be jokio atlygio ėmė skleisti gerą žinią apie savo namo renovaciją. Ji pasakojo kaimynams, kaip ji gerai gyvenanti name po renovacijos, kiek sutaupanti. Ir pasirodė, ši gyva žmogiška komunikacija davė labai gerą postūmį. Tad ir Lietuvoje reikia tokių rozų.
Sėkminga kaimynystės patirtis labai motyvuoja, tai rodo šis pavyzdys.

Įkurtas Renovacijos informacijos centras

Kaišiadorių rajono savivaldybėje pradeda veikti Renovacijos informacijos centras, įkurtas įgyvendinant tarptautinį projektą „ComActivate”. Turto valdymo skyriuje dirbanti specialistė Rasa Klumbienė konsultuos gyventojus daugiabučių renovacijos klausimais. R. Klumbienė konsultuoja ne tik savivaldybėje, bet ir dalyvaus daugiabučių bendrijų susitikimuose, kuriuose:

• pristatys konkrečių namų renovacijos galimybes;

• atsakys į klausimus apie energinį efektyvumą ir tvarius sprendimus;

• informuos apie modernizavimo finansavimo galimybes.

Centras glaudžiai bendradarbiaus su UAB „Kaišiadorių butų ūkis”, pagrindiniu rajono daugiabučių administratoriumi. Tai leis gyventojams gauti tikslią informaciją apie pastatų techninę būklę ir reikalingus modernizavimo darbus.

Kalbinti kaišiadoriečiai balsuoja „už“ renovaciją

Pakalbinome kelis Kaišiadorių miesto gyventojus, tuos, kurie gyvena renovuotuose daugiabučiuose.

Štai 85 -erių metų Elena Klimienė, gyvenanti V. Ruokio 3 -iajame name, papasakojo, kad kai iš kaimo persikėlė gyventi į miestą, ji gyveno senos statybos name. „Net ir man, ką jau kalbėti apie jaunus žmones, norėjosi gražesnio, naujesnio būsto. Po kiek laiko nusipirkau butą V. Ruokio trečiajame name. Kai atėjo laikas renovuoti namą, iš karto sutikau. Man dar priklausė kompensacija už šildymą, tad už renovaciją man reikėjo vos 5 tūkstančių eurų. Gaila, kad anuomet, gyventojai nebalsavo už šilumos mazgo renovavimą, dar būtų viskas pigiau dabar“, – sakė senolė, gyvenanti 1 kambario bute.

Gedimino gatvės 98 namo gyventojas Saulius Venskus yra ne eilinis šio namo asmuo. Jis yra bendrijos „Rožė“ pirmininkas. Šiame name Sauliaus Venskaus šeima gyvena keturių kambarių bute. „Tad ir mūsų sąskaitos už šildymą buvo pačios didžiausios. Viskas pasikeitė, kai gyventojai balsavo už namo renovaciją. Ji trunka apie 2 metus, darbai jau eina į pabaigą. Jau praėjusią žiemą buvo gerokai mažesnės šilumos sąskaitos, esame patenkinti. Apšiltintas fasadas, cokolis, sutvarkyta lietaus nuotėkų sistema, pasikeitėme liftą. Mūsų namas bene vienintelis mieste turi saulės elektrines ant stogo. Sukauptą elektrą naudosime liftui ir laiptinės apšvietimui, tad ir kitos sumos sąskaitose sumenks. Norime gyventi gražiau ir patogiau – statybininkai dar sutvarkys aplinką, suremontuos įėjimo laiptus į daugiabutį. Kviečiu savo kaimynus pasekti mūsų pavyzdžiu“, – sakė S. Venskus.

Jam pritaria V.Ruokio gatvės 3 namo gyventoja Teresė Kazlauskienė. Moteris sako, kad gyvena šilčiau, patogiau ir gražiau. „Mūsų namo renovaciją atliko ukrainiečiai. Tikrai nebloga darbų kokybė. Bankui aš paskolą už renovaciją iš karto išmokėjau, turėjau tokią galimybę. Kviečiu kaišiadoriečius paskubėti, nes rangos darbai brangsta. O aš šiandieną džiaugiuosi, kad mažai moku už buto šildymą. Be to, mano anūkai paveldės tvarkingą, šiltą būstą, ir daugiau įkainotą nekilnojamąjį turtą, nes po namo renovacijos išaugo jo vertė“, – sakė senjorė.

„Taip“ renovacijai pasakė ir Gedimino 24 namo gyventojai
Apie tai mus informavo UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ projektų vadovas Arvydas Melkūnas. Neseniai įvyko Gedimino 24 namo gyventojų susirinkimas, jame daugiau kaip 50 procentų gyventojų balsavo už renovaciją. „Šis namas labai jau prašosi renovuojamas. Dabar bus rengiamas investicinis projektas, po to vyks viešieji pirkimai rangos darbams ir tada prasidės pats procesas“, – sakė neseniai daugiabučius administruojančioje įmonėje pradėjęs dirbti vyras. Jis džiaugiasi, kad galės glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybėje įkurto Renovacijos centro darbuotoja ir tikisi, kad renovacija Kaišiadoryse įgis reikiamą pagreitį.

„Atspindžių“ inf.
V. Šimkūnienės nuotr.

Užsakymo Nr. 16