Seimui imantis keisti fiskalinės drausmės taisykles, savivaldai siūlo suteikti daugiau laisvės

(ELTA). Seimas svarstys, ar planuojant biudžetą liberalizuoti fiskalinės drausmės taisykles – jos būtų vertinamos pagal valdžios sektoriaus išlaidų augimą, kuris Lietuvoje kitąmet galės siekti ne daugiau 5,2 proc. Tai numato Finansų ministerijos parengti projektai dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimai.

Po pateikimo juos palaikė 63 Seimo nariai, 35 susilaikė, vienas buvo prieš.

Nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės keičiamos, nes iki metų pabaigos Lietuva jas turi suvienodinti su Europos Sąjungos (ES) direktyva.

Pagrindinis fiskalinės drausmės pokytis – ją siūloma apibrėžti pagal išlaidas, o ne biudžeto deficitą, kaip dabar.

„Bus supaprastinama sistema – vietoje kelių rodiklių bus nustatyta viena pagrindinė taisyklė, kad bus ribojamas biudžeto išlaidų augimas, vidutiniškai 5 proc. per metus ir su mažėjančia tendencija į ateitį“, – pristatydamas projektus Seimo tribūnoje kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Anot jo, pakeitimai didintų fiskalinę erdvę ir kartu išsaugotų viešųjų finansų tvarumą – liktų galioti Mastrichto kriterijai, t. y. 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito riba ir 60 proc. BVP skolos lygis.

Paliekant dabartinį teisinį reguliavimą, Lietuvos skola ilguoju laikotarpiu mažėtų labiau nei patvirtinus liberalesnes taisykles, tačiau, finansų ministro teigimu, konservatyvesnė tvarka kartu ribotų valstybės išlaidas ir investicijas.

Naujas įstatymas numatytų išimtį būtent investicijų skatinimui – Lietuva galėtų didinti kai kurių išlaidų ribas, pavyzdžiui, iš biudžeto skirti daugiau lėšų kelių ar geležinkelių modernizavimo projektams, kartu nepažeisdama fiskalinės drausmės taisyklių.

Pagal dar liepą ES patvirtintą Lietuvos fiskalinį struktūrinį planą (FSP), 2025–2028 m. laikotarpiu vidutinis šalies grynųjų išlaidų metinis augimas turėtų neviršyti 5,2 proc., o vien 2025 m. – 6,1 proc.

K. Vaitiekūno teigimu, susiderėtas leistinų išlaidų lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių bendrijoje.

„Mūsų tas išlaidų augimo kelias, galima sakyti, yra liberalesnis nei daugelio kitų valstybių“, – tikino ministras.

Pasak jo, atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos ypatumus, šaliai nustatytas struktūrinis deficitas, kuris turėtų neviršyti 1 proc. BVP ribos.

Lietuvai Europos Komisija (EK) taip pat yra leidusi į biudžeto deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. BVP.

Savivaldybėms siūloma leisti laisviau spręsti, kaip panaudoti pajamų likučius

K. Vaitiekūno teigimu, savivaldybėms būtų taikomos lankstesnės biudžeto deficito taisyklės – metinis deficitas galėtų siekti iki 4,5 proc. pajamų, kai šiuo metu didelis deficitas yra apribotas.

Taip pat savivaldybėms būtų išplėstas garantijų limitas ir pajamų bazė, nuo kurios šie limitai skaičiuojami.

„Savivaldai išties yra suteikta papildomų paskatų ir dalinai palengvinamas investicinių projektų įgyvendinimas“, – tikino ministras.

Savivaldybėms kartu siūloma nebeleisti prie einamųjų metų pajamų pridėti praėjusiais metais sukauptus nepanaudotų biudžeto pajamų likučius. 

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) skaičiavimu, per keletą metų visose savivaldybėse susidariusi likučių suma siekia apie 600 mln. eurų. 

Savivaldybės jau anksčiau kritikavo šį siūlymą – teigė, pokyčiai mažintų finansavimą investiciniams projektams, civilinei saugai, kelių infrastruktūrai ir kitoms reikmėms.

Grupė parlamentarų Seime jau registravo siūlymą, kad pakeitus fiskalinės drausmės įstatymą savivaldybės galėtų šiuos likučius pridėti prie einamųjų metų pajamų.

Seimo posėdžių salėje taip pat kilo diskusija apie tai, ar savivaldybėms turėtų būti apribota teisė sukauptus pajamų likučius perkelti į ateinančius metus.

Opozicinės konservatorių frakcijos atstovė Gintarė Skaistė ir liberalas Simonas Kairys pažymėjo, jog šiuo klausimu reikia platesnių diskusijų Seime.

Atsakydamas į parlamentarų pastabas, finansų ministras teigė besitikintis, kad po svarstymų dėl šių lėšų panaudojimo su savivaldybėmis bus ieškoma kompromiso.

„Kaip išvis tie likučiai susidaro – dėl to, kad surenkama daugiau pajamų negu planuojama ir tai, kas būna suplanuota išlaidose, ne visada viskas būna įgyvendinama, tada metų gale likutis pasidaro dar didesnis negu buvo“, – aiškino ministras.

Pasak jo, reikės rasti balansą tarp konservatyvesnio ir liberalesnio išlaidų planavimo savivaldybėse.

„Manau, kad tam tikras laisvumas ten galės būti, tikrai rasime kompromisą“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas kėlė klausimus, kaip paskatinti savivaldybes labiau investuoti laisvas turimas milijonines lėšas.

Finansų ministras pabrėžė, kad geriausiai investicinius sprendimus gali priimti pačios savivaldybės, matančios vietos bendruomenių poreikius.

„Kaip dar labiau paskatinti savivaldybes (investuoti – ELTA)? Manau, geriau nei savivaldybės tikrai nežinome, ko reikia ten gyvenantiems žmonėms“, – teigė K. Vaitiekūnas.

Projektus toliau svarstys ir tobulins Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Ūla Klimaševska (ELTA)