Seimas pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimui

Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė ir pritarė poligono Kapčiamiestyje steigimui. 

Už tai balsavo 105 parlamentarai, 12 pasisakė prieš ir dar 4 susilaikė.

Prieš poligono projektą balsavo 8 „aušriečiai“: Remigijus Žemaitaitis, Tomas Domarkas, Petras Dargis, Aidas Gedvilas, Vytautas Jucius, Daiva Petkevičienė, Mantas Poškus, Lina Šukytė-Korsakė.

4 susilaikiusieji taip pat priklauso „Nemuno aušros“ frakcijai Seime: Kęstutis Bilius, Saulius Bucevičius, Karolis Neimantas ir Tadas Sadauskis.

Tuo metu „aušriečiai“ Robertas Puchovičius, Raimondas Šukys, Daiva Žebelienė, Martynas Gedvilas ir Dainoras Bradauskas pasisakė už poligono steigimą Kapčiamiestyje.

Prieš projektą taip pat balsavo ir 2 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime atstovai Dainius Gaižauskas bei Valius Ąžuolas. 

Projekto nepalaikė ir į Mišrią Seimo narių grupę perėję Rimas Jonas Jankūnas bei Ignas Vėgėlė. 

Konservatorius Arvydas Anušauskas ragino balsuoti už poligono steigimą Kapčiamiestyje argumentuodamas, jog šiuos sprendimus iššaukė Rusijos agresija prieš Ukrainą.

„Nepagražinta realybė ir visos šalies saugumo stiprinimas reikalauja priimti tokius sprendimus. Pirmiausia tam, kad mūsų miestai ir miesteliai netaptų naujomis bučomis. Okupantui visiškai vienodai šviečia ir mūsų miškai – jie virstų tokiomis pat išdegintomis dykromis kaip dabar virto pafrontės ir pasienio miškai Ukrainoje“, – akcentavo politikas.

Pasak A. Anušausko, taip pat svarbu atliepti ir vietinių gyventojų lūkesčius.

„Aš neabejoju tų žmonių patriotizmu ir, manau, jie supranta, kad mūsų šalies saugumo stiprinimas kartu yra ir jų asmeninio saugumo reikalas“, – sakė jis.

Savo ruožtu „valstietis“ D. Gaižauskas ragino balsuoti prieš. Anot jo, įstatymas yra nekokybiškas ir neatliepia Lietuvos saugumo poreikių. 

„Aš išties principingai ir nešališkai žiūrėjau į visą būtent šio proceso kūrimo eigą. Patikėkite manimi, dokumentai, apie kuriuos kalbėjo krašto apsaugos ministras, ne tai, kad neparuošti, o jų nėra. Tikrai yra daug apribojimų. (…) Dabar mes turėsime didelių problemų vien tik dėl to, kad žmonės nebetikės mūsų teisėkūros procesu, kuris susijęs su mūsų nacionaliniu saugumu“, – aiškino politikas.

„Aušrietis“ A. Gedvilas teigė, jog minusų dėl Kapčiamiesčio poligono yra daug daugiau nei pliusų.

„Deja, bet minusai nemažai nusveria. Jų tikrai nemažai. Tai ir nesuderintas klausimas su kaimynais lenkais, tai ir neišspręstos problemos su vietos bendruomene“, – sakė jis.

„Svarbiausia priežastis, kad keičiasi šiuolaikinio karo logika. Keičiasi strategija. Mūsų kaimynai tai jau suprato. Prioritetas šiandien yra stipri, moderni oro gynyba, o šioje srityje Lietuva, deja, neturi galimybės pasigirti ir nėra pakankamai pasiruošusi“, – pridūrė A. Gedvilas.

Tuo metu liberalas Simonas Kairys teigė, jog pasisakantieji prieš poligoną iškraipo tam tikrus dalykus.

„Šitoje vietoje nereikėtų painioti dviejų dalykų – tai yra dronų ir fizinės šalies gynybos. Nes jokia šalis dronais dar nebuvo užimta. Kolega A. Anušauskas kalbėdamas minėjo apie Bučą. Tai irgi ne dronai žudė, ne dronai prievartavo, ne dronai draskė ir griovė miestą“, – akcentavo liberalas.

Politikas taip pat teigė pasigendantis valdančiųjų padėkų opozicijai už projekto palaikymą, kadangi visi pasisakantys prieš iš esmės priklauso būtent valdantiesiems. 

„Šis klausimas leidžia susitelkti ir priimti valstybei svarbius klausimus visiems kartu jau nežiūrint, kas yra opozicija ar pozicija“, – pabrėžė S. Kairys.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad poligono reikia, nes dabar Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais netelpa esamoje infrastruktūroje.

„Uždavinį sprendžiame opozicijos balsais, noriu pabrėžti. Tai tik rodo, kad mes ir kitos opozicinės partijos rodo valstybinį požiūrį – kai reikia, ištiesiame ranką“, – sakė jis.

Teigia, kad buvo sulaužyta koalicijos sutartis

Po įvykusio balsavimo D. Gaižauskas pareiškė, kad koalicijos buvo sulaužyta koalicijos sutartis.

„Mes turėjome procesą, kuris akivaizdžiai rodė, kad mes sulaužėme savo koalicinę sutartį. Mes sakėme ir sutartyje parašyta, kad klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu mes visi palaikysime prieš tai išstudijavę ir išdiskutavę koalicijoje“, – sakė jis.

„Šiuo klausimu mes koalicijoje nediskutavome. Aš prašiau atskiro susitikimo, kuris liestų Kapčiamiestį, nes mūsų pirmas kažkoks neapibendrintas susitikimas buvo tik dėl poligono svarbos. Mes tam pritarėme, bet kad Kapčiamiestyje – mes neturėjome nei vienos diskusijos“, – pridūrė D. Gaižauskas.

Anot jo, šiuo metu susidaro įspūdis, jog dalis valdančiųjų nepritaria poligonui, o tai nėra tiesa.

„Poligonui mes pritariame. Mes nepritariame tokiam įstatymo projektui, kuris mums pridarys bėdos, nes paliktos teisinės spragos neišspręstos, mus ginčys Lenkija, bus daug konfliktų“, – tvirtino politikas.

Pritarta Tauragės poligono išplėtimui

Ketvirtadienį Seimas pritarė ir Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui. 

Už tokį siūlymą pasisakė 110 Seimo narių, pasisakiusių prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pristatytame įstatymo projekte siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

Ketvirtadienį vyksiančio Seimo plenarinio posėdžio metu taip pat buvo numatytas trečiasis balsavimas dėl siūlymo išplėsti Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritoriją Jurbarko rajono savivaldybėje sukuriant efektyvaus naudojimo infrastruktūrą. 

Šiuo projektu taip pat norima patikslinti kompensavimo už neigiamą poveikį aplinkai mechanizmus, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą karių rengimą ir atitikimą nacionalinio saugumo interesams.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vilius Narkūnas (ELTA)