Savivaldybių asociacija: sutarimas didinti fizinį bankų paslaugų prieinamumą yra sveikintinas

(ELTA). Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) sveikina Lietuvos banko (LB) ir šalyje veikiančių komercinių bankų planą pradėti teikti fizines paslaugas dar dešimtyje savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno šių finansinių įstaigų skyriaus.

„Savivaldybės ir LSA ne kartą prašė spręsti komercinių bankų paslaugų fizinio prieinamumo regionų gyventojams problemą, nes regionuose gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, neturinčių skaitmeninių įgūdžių. Kai nėra banko skyriaus net savivaldybių centruose, pinigų išgryninimo ir pagrindinių operacijų pasiekiamumas tampa labai ribotas ir gyventojai priversti važiuoti dešimtis kilometrų iki artimiausio bankomato ar padalinio“, – Eltai nurodė LSA patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis. 

„Todėl LB susitarimas su komerciniais bankais pagerinti fizinį paslaugų prieinamumą dešimtyje šalies savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno banko skyriaus, yra sveikintina iniciatyva“, – pridūrė jis. 

Anksčiau LB pranešė, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai planuoja pradėti teikti fizines paslaugas dar dešimtyje savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno banko skyriaus.

Pokyčiai planuojami Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Trakų, Šakių, Pagėgių, Rietavo, Prienų rajonų, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse. 

Keičia paslaugų teikimo modelį

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė Eltai nurodė, kad rinkos dalyviai taiko ne tik fizinių nuolat dirbančių bankų skyrių modelį, bet sukūrė ir naujų paslaugų teikimo formų – plėtoja kintamo darbo laiko skyrių ir mobiliųjų komandų veiklą. 

LBA duomenimis, prieš penkerius metus, 2021-aisiais, Lietuvoje veikė 182 nuolatiniai bankų skyriai. Šiuo metu nuolatinių bankų skyrių skaičius sumažėjo iki 148, tačiau atsirado 16 skyrių, veikiančių kintamu darbo laiku, bei 18 savitarnos erdvių. 

Asociacijos teigimu, fizines paslaugas teikia 124 kredito unijos ir jų nutolusios kasos, daugiausia įsikūrusios atokesniuose regionuose.

„Finansų įstaigų mobilios komandos nuo šių metų pradžios iki dabar surengė 362 vizitus visoje Lietuvoje“, – komentavo V. Kiguolienė. 

Pasak jos, atsižvelgdama į nuosekliai mažėjantį gyvų paslaugų poreikį, LBA pritaria LB Mokėjimų rinkos strategijos įžvalgai, kad kiekviena vietovė ir gyvenvietė reikalauja individualizuoto požiūrio. 

LBA pernai atliktos apklausos duomenimis, beveik 60 proc. finansų įstaigų klientų per pastaruosius metus nė karto nesilankė banko skyriuje. 

„Vis daugiau žmonių pereina prie savitarnos ir nuotolinių sprendimų. Skaičiuojama, kad jau apie 80 proc. įprastų bankinių paslaugų klientai gali gauti nuotoliniais kanalais: per interneto banką, pokalbių funkciją interneto svetainėse, telefonu. Dažniausiai net pasiskambinus į banką pasitarti dėl gyvos konsultacijos poreikio paaiškėja, kad klausimą galima susitvarkyti nuotoliu“, – nurodė LBA atstovė. 

Asociacijos teigimu, į bankų skyrius dažniausiai atvykstama dėl kasdienių bankininkystės paslaugų, tokių kaip interneto banko naudojimas, prisijungimo priemonių išdavimas ar atkūrimas, paveldėjimo klausimų tvarkymas bei sąskaitos atidarymas tais atvejais, kai asmenys neturi galimybės arba neatitinka sąlygų tai atlikti nuotoliniu būdu.

Iš viso fizinių finansinių paslaugų taškų – nuo bankomatų ir bankų skyrių iki kredito unijų, nutolusių kasų bei kintančio darbo laiko bankų skyrių – šiuo metu Lietuvoje yra 1,51 tūkst. 

Savo planų neatskleidžia

SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė, paklausta, ar dešimtyje įvardytų savivaldybių ketina atidaryti banko skyrių, Eltai teigė, kad bankas tęs bendradarbiavimą su savivaldybėmis, vertins vietos gyventojų poreikius ir, atsižvelgdamas į juos, peržiūrės skyrių vietas bei jų darbo laiką.

E. Dovbyšienės teigimu, nors didžiąja dalimi banko paslaugų gyventojai naudojasi skaitmeniniais kanalais, siekiama užtikrinti, kad tiesioginės konsultacijos išliktų prieinamos gyventojams, kuriems jais naudotis yra sudėtingiau. 

Anot jos, dėl to 2024 m. buvo pradėtas kurti kintančio darbo laiko skyrių tinklas, kurį šiuo metu Lietuvoje sudaro 13 skyrių – beveik tiek pat, kiek yra nuolatinių.

„Nuo 2024 m. bendradarbiaujame su Lietuvos savivaldybių asociacija ir atskiromis savivaldybėmis. Kartu ieškojome galimybių teikti SEB banko paslaugas tose savivaldybėse, kuriose nėra nuolat veikiančio banko skyriaus. Kurdami kintančio darbo laiko skyrių tinklą atsižvelgėme ne tik į savo klientų skaičių ir jų poreikius konkrečiose vietovėse, bet ir atsiliepėme į savivaldybių kvietimus užtikrinti gyvų banko konsultacijų prieinamumą miesteliuose, kuriuose mūsų klientų aktyvumas nėra didelis“, – aiškino SEB valdybos narė.

Tuo metu „Swedbank“ Klientų aptarnavimo departamento vadovas Saulius Drasutis nurodė, kad šiuo metu šalies regionuose yra trys kintančiu grafiku dirbantys banko konsultacijų skyriai, taip pat yra pasitelkiamos mobiliosios specialistų komandos. 

„Siekiame užtikrinti, kad finansinės paslaugos klientams būtų prieinamos jiems patogiausiu būdu – tiek skaitmeniniais kanalais ar nuotolinių konsultacijų metu, tiek fiziniuose padaliniuose. Prireikus konsultacijas klientams teikiame ir pasitelkę mobiliąsias specialistų komandas – vien per praėjusius metus jos surengė 114 konsultacijų įvairiuose Lietuvos regionuose“, – Eltai komentavo S. Drasutis. 

Pasak jo, yra nuolat vertinama, kaip užtikrinti finansinių paslaugų prieinamumą skirtinguose Lietuvos regionuose, tačiau konkretūs sprendimai dėl fizinių konsultacijų skyrių plėtros dar nėra priimti.

Taip pat vieno iš didžiausių šalyje veikiančių komercinių bankų „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovė Lietuvoje Ieva Linkutė nurodė, kad klientų poreikiai, srautai ir aptarnavimo kokybė yra nuolat stebima, o, esant poreikiui, yra keičiamas aptarnavimo standartas. 

Anot jos, pastaraisiais metais banko klientų konsultavimo centrų skaičius išliko stabilus, tačiau sprendimai dėl plėtros pokyčių nėra priimti.

„Toliau nuosekliai vertinsime klientų poreikius bei apie bet kokius reikšmingus pokyčius klientų aptarnavimo srityje klientus informuosime“, – Eltai teigė „Luminor“ atstovė.

Tuo metu „Artea“ banko Komunikacijos projektų vadovė Ieva Marija Černiauskaitė teigė, kad artimiausiu metu naujų skyrių atidaryti neplanuojama, tačiau yra analizuojamas mobilių klientų aptarnavimo komandų poreikis.

„Artea“ banko skyriai veikia 34 Lietuvos miestuose, siekiant turėti optimalų ir klientams patogų tinklą nuolat sekame situaciją, atsižvelgiame į klientų poreikius ir skirtingų savivaldybių gyventojų įpročius“, – Eltai nurodė ji.

LB pažymi, kad vietose, kur nuolat veikiančio skyriaus steigti nėra galimybių, bankai gali taikyti alternatyvius sprendimus – steigti kintamo darbo laiko ar konsultacinius skyrius. Tokie padaliniai šiemet jau pradėjo veikti Širvintų, Šalčininkų ir Varėnos rajonų savivaldybėse.

Centrinio banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 154 bankų skyriai ir jų alternatyvos 45 savivaldybėse. Įvertinus ir žiedines savivaldybes, fizinis bankų paslaugų prieinamumas užtikrinamas 49 iš 60 savivaldybių, o bent vieną fizinę banko paslaugų teikimo vietą gali pasiekti apie 95 proc. klientų.

Šių metų kovą LB, įvertinęs mokėjimų rinkos situaciją ir galimas rizikas, parengė Mokėjimų strategiją iki 2030-ųjų metų. Ji orientuota į mokėjimų saugumo, atsparumo didinimą, paslaugų prieinamumą regionuose ir europinę mokėjimo rinką stiprinančias inovacijas. 

Šalies centrinio banko teigimu, paslaugų prieinamumo didinimas susijęs su siekiu užtikrinti grynųjų pinigų, nuotolinių, fizinių paslaugų prieinamumą regionuose.

Marta Kraujelytė (ELTA)