Rekordiniai kraujo donorystės metai Lietuvoje: palyginome situaciją Europoje

(ELTA). 2025 metais Nacionalinis kraujo centras (NKC) surinko didžiausią metinį kraujo kiekį per visą savo veiklos istoriją. Donorai kraują aukojo net 77 140 kartų.  

NKC pažymėjo, kad Lietuva Europos Sąjungos (ES) kontekste išsiskyrė ir donorų grįžtamumo rodikliu. 2025 m. vienam donorui teko 2,2 donacijos ir tai viršijo ES vidurkį, kuris, Europos kraujo aljanso duomenimis, buvo 1,6. Tiesa, NKC pripažino, kad pernai pirmakarčių donorų buvo sulaukta šiek tiek mažiau nei įprastai, tačiau tai nesutrukdė ypač aukštiems bendriems rezultatams.  

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, augantys donorystės skaičiai džiugina ir rodo, kad Lietuvoje kraujo aukojimo kultūra auga ir tampa brandžia.  

„Tokios tendencijos labai džiugina, nes, kai donorai vis dažniau sugrįžta pakartotinėms donacijoms, tai leidžia mums ne tik patikimiau planuoti kraujo atsargas, bet ir užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą kraujo tiekimą pacientams visoje šalyje. Kraujo šalies ligoninėms reikia nuolat – net ir tuomet, kai džiaugiamės gerais kraujo donorystės rodikliais“, – teigia jis. 

Lietuvoje kraują aukoti gali visi sveiki šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys – iki keturių. Tiesa, tam tikrais atvejais gali būti taikomi apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai atliktų operacijų.  

Kraujo donorystės poreikis matomas visoje Europoje 

Kraujo donorystė ypač svarbi visoms gydymo įstaigoms Europoje. Italijoje, naujienų portalo „Il Sole 24 Ore“ duomenimis, 2024 metais buvo surinkta daugiau nei 3 mln. kraujo ir kitų komponentų vienetų. Šalyje situacija gana stabili, o vertinant kraujo plazmos aukojimą – metai buvo rekordiniai, mat surinkta daugiau 900 tonų donacijų.  

Tuo metu Airijoje, donorai kraują aukojo daugiau nei 120 tūkst. kartų. Visgi, naujienų portalas „The Journal Investigates“ atkreipė dėmesį, kad donorystė sutelkta didžiuosiuose miestuose, o regionus aptarnauja mobiliosios stotelės, todėl kartais surinkimo sistemai pristinga nuoseklumo.  

Kroatijos naujienų portalas „H-Alter“ pažymi jog per metus surenkama apie 190 tūkst. kraujo vienetų ir to pakankama aprūpinti pacientus kraujo produktais tiekiamose teritorijose. Skaičiuojama, kad 84 proc. donorų sudaro vyrai, 16 proc. – moterys. Nors bendras kraujo kiekis pakankamas, šalyje veikia nuolatinių kampanijų ir informavimo programos, siekiant išlaikyti tvarų donorų skaičių. 

Austrijoje ir Ispanijoje šiuo metu donorų skaičius stabilus ir aukojamo kraujo pakanka, nors Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“ atkreipia dėmesį į mažėjantį jaunų donorų skaičių. Čekija ir Graikija pažymi analogišką situaciją – jaunimas kraujo duoda mažiau. Naujienų portalo „Denik Referendum“ teigimu, kasmet sulaukiama apie 260 tūkst. donorų, kurių vidutinis amžius svyruoja nuo 33 iki 42 metų. Graikijoje, daugiau nei pusė kraujo panaudojimo atvejų atliekama iš donorų suaukoto kraujo, tuo metu 35 proc. situacijų kraują aukoja sergančiojo ar nukentėjusiojo artimieji.  

Paskatinimų sistema skiriasi  

Lietuvoje kraujo donorystė grindžiama savanoriškumo principais. Nors anksčiau išmokos būdavo mokamas, šiuo metu pereita prie kitokio pobūdžio paskatų. NKC pažymi, kad donorai, kurie neatlygintinai paaukoję kraują bent 40 kartų (arba 200 kartų plazmos), gali būti pripažinti Garbės donorais ir gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją sulaukę pensinio amžiaus arba netekę darbingumo. Taip pat, donorams, kurių hemoglobino ar feritino rodikliai yra per žemi, kad galėtų paaukoti kraujo, kad padėtų pagerinti sveikatą ir sugrįžti pakartotinei donorystei. 

Airijoje bei Ispanijoje nėra numatoma jokių finansinių ar kitokio tipo paskatų donorams – kartais rengiami minėjimai, informacinės kampanijos, tačiau tiesioginio atlygio nėra suteikiama. Tuo metu Italijoje kraujo donoras gauna 24 val. apmokamą laisvadienį, pusryčius bei nemokamą vienkartinį sveikatos patikrinimą. Poilsio dieną donorams suteikia ir graikai. 

Kroatijoje paskatos gausesnės. Donorams, apdraustiems HZZO sveikatos draudimu, kurie paaukojo kraują daugiau nei 35 kartus (vyrams) arba 25 kartus (moterims), valstybė moka papildomos sveikatos draudimo įmokas, o Zagrebo gyventojai gauna dar ir nemokamą metinį viešojo transporto bilietą. Donorystės centre savanoriams suteikiami nemokami pietūs. 

Kraują aukojantys Čekijos piliečiai be apmokamo laisvadienio dar gauna apmokėjimą už kelionę į donorystės vietą, pačią donorystę ir poilsį po donorystės. Donorystė taip pat mažina čekų mokesčių bazę. Kai kurie miestai apdovanoja ilgalaikius donorus nemokamu metiniu viešojo transporto kuponu, o Čekijos Raudonasis Kryžius reguliariai pagerbia donorus apdovanojimais. Anot portalo „Denik Referendum“, kai kurios draudimo kompanijos suteikia papildomas išmokas reabilitacijai, dantų priežiūrai ir pan. 

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“, Kroatijos naujienų portalas „H-Alter“, Čekijos naujienų portalas „Denik Referendum“, Austrijos naujienų portalas „Der Standard“ , Graikijos naujienų portalas „Efsyn“, Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“ ir Airijos naujienų portalas „The Journal Investigates“. 

Ieva Kniukštienė (ELTA)