Kaip jau rašėme anksčiau, Kaišiadorys yra 50 vietoje pagal renovaciją iš 60 -ties savivaldybių. Tikrai yra kur pasitempti, o iššūkių daug. Gyventojams kyla įvairių klausimų dėl renovacijos, tad savivaldybės administracijoje yra priimtas sprendimas terminuotam laikotarpiui atidaryti Renovacijos informacijos centrą. Pasak Kaišiadorių savivaldybės vicemero Igno Simonaičio, tikimasi, kad terminas bus pratęstas.
Kaišiadorių vicemeras I. Simonaitis (kairėje) apie Kaišiadorių rajono renovaciją, problemas bei iššūkius kalbėjo Vartotojų aljanso ir Lietuvos energetikos agentūros organizuotame susitikime – diskusijoje.
Vicemeras Ignas Simonaitis pabrėžia, kad Renovacijos informacijos centras įkurtas įgyvendinant tarptautinį projektą „ComActivate”.
Turto valdymo skyriuje dirbanti specialistė Rasa Klumbienė konsultuos gyventojus daugiabučių renovacijos klausimais. Specialistė konsultuos ne tik savivaldybėje, bet ir dalyvaus daugiabučių bendrijų susitikimuose, kuriuose:
- pristatys konkrečių namų renovacijos galimybes;
- atsakys į klausimus apie energinį efektyvumą ir tvarius sprendimus;
- informuos apie modernizavimo finansavimo galimybes.
Centras glaudžiai bendradarbiaus su UAB „Kaišiadorių butų ūkis”, pagrindiniu rajono daugiabučių administratoriumi. Tai leis gyventojams gauti tikslią informaciją apie pastatų techninę būklę ir reikalingus modernizavimo darbus.
Renovacijos informacijos centre dirbančios Rasos KLUMBIENĖS paprašėme prisistatyti ir uždavėme kelis klausimus apie jos pareigas, pasiekiamumą ir kita.
„Esu Rasa Klumbienė, dirbu Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje. Mano darbas susijęs su daugiabučių namų renovacijos klausimais – gyventojų konsultavimu, informacijos teikimu energetiškai efektyvios renovacijos sprendiniams, pagalba suprantant renovacijos naudą, eigą, galimybes, finansavimą ir sprendimų priėmimo tvarką.
Savivaldybės administracijoje dirbu nuo 2026 m. gegužės 18 dienos.
Mano pareigos pirmiausia yra padėti gyventojams susigaudyti renovacijos naudoje ir įgyvendinimo procese. Renovacija daugeliui atrodo sudėtinga, nes ji apima ne tik statybos darbus, bet ir begalę procesinės dokumentacijos rengimo ir valdymo. Tai yra – investicijų planų rengimas, gyventojų balsavimai, finansavimo sąlygos, valstybės teikiamos paramos, techninė priežiūra, rangos darbų kokybė. Todėl gyventojams svarbu ne tik pateikti dokumentus, bet ir paprastai paaiškinti, nuo ko viskas prasideda, kokie sprendimai priimami kiekviename etape ir kokias pasekmes tie sprendimai turi.
Gyventojai mane gali pasiekti telefonu, elektroniniu paštu arba atvykę į Savivaldybės administraciją iš anksto suderintu laiku. Taip pat dalyvauju susitikimuose su daugiabučių namų administratoriais ir gyventojais. Tokie susitikimai yra labai reikalingi, nes žmonės gali užduoti konkrečius klausimus apie programą, jos naudas ir efektyvumą.
Dažnai tik gyvo pokalbio metu pavyksta išsklaidyti dalį baimių ir neaiškumų.
Gyventojų nuotaikos yra įvairios. Yra daugiabučių, kuriuose žmonės renovaciją vertina palankiai, nes mato kitų atnaujintų namų pavyzdžius: gražesnę aplinką, tvarkingesnius fasadus, šiltesnius butus, mažesnius šilumos nuostolius, didesnį komfortą. Tačiau yra ir atsargumo. Žmonės klausia, kiek tai kainuos, kokia bus mėnesinė įmoka, kiek valstybė kompensuos, ar darbai bus atlikti kokybiškai, kas kontroliuos rangovus, ar renovacija tikrai duos realios naudos.
Dažniausiai gyventojams rūpi kaina ir atsakomybė. Jie nori žinoti ne abstrakčiai, kad renovacija naudinga, o konkrečiai – kiek kainuos jų butui, kokie darbai bus numatyti, kiek sumažės šildymo sąnaudos, ar bus tvarkomas stogas, sienos, šildymo sistema, langai, balkonai, bendrojo naudojimo patalpos. Todėl labai svarbus etapas yra investicijų plano parengimas. Būtent investicijų plane gyventojai pamato konkrečius siūlomus sprendinius, preliminarias kainas ikas padeda priimti sprendimą.
Kalbant su gyventojais taip pat matyti, kad daliai žmonių renovacija vis dar siejasi tik su paskola. Tačiau iš tikrųjų tai yra platesnis klausimas – apie pastato būklę, energinį efektyvumą, saugumą, gyvenimo kokybę ir turto vertę. Dalis daugiabučių yra seni, jų inžinerinės sistemos nusidėvėjusios, šilumos nuostoliai dideli, todėl nieko nedarant problemos savaime nedings – jos tik brangs.
Svarbu ir tai, kad renovacijos procesas šiandien tampa skaidresnis. Vis daugiau dėmesio skiriama pastatų duomenims, jų techninei būklei, energijos vartojimui, kaupiamajai informacijai apie atliktus darbus ir reikalingus sprendimus. Tai gyventojams leidžia aiškiau matyti, kodėl vienam ar kitam namui renovacija reikalinga, kokie darbai būtini ir kokie sprendimai būtų racionaliausi.
Renovacijos procese laibai svarbu komunikacija su gyventojais ir kokybiškas pasirengimas jai. Žmonės turi suprasti, kad pirmas žingsnis dar nėra statybos darbai. Pirmiausia reikia įvertinti pastato būklę, parengti investicijų planą, aptarti siūlomus sprendinius, kainą, finansavimo sąlygas ir tik tada priimti sprendimą dėl tolimesnio proceso.
Renovacija nėra vien tik fasado atnaujinimas. Tai galimybė sutvarkyti namą iš esmės – sumažinti energijos vartojimą, pagerinti gyvenimo sąlygas, išspręsti įsisenėjusias technines problemas ir užtikrinti, kad daugiabutis būtų patogesnis bei saugesnis gyventi ateityje. Tačiau tam reikia gyventojų įsitraukimo, pasitikėjimo procesu ir aiškaus atsakymo į jiems rūpimus klausimus.
Aplinkos projektų valdymo agentūra metų pabaigoje planuoja skelbti kvietimą daugiabučių namų atnaujinimui, todėl labai svarbu tinkamai pasirengti paraiškų teikimui.
Todėl mano tikslas – būti pasiekiamai, kalbėti paprastai ir padėti gyventojams priimti sprendimus remiantis ne nuogirdomis ar baimėmis, o aiškia informacija apie renovacijos naudą, galimybes ir realias renovacijos sąlygas.
Tel. Nr. +370 603 96129″.
Kalbino Virginija Šimkūnienė
Asmeninio albumo nuotr.
Užsakymo Nr. 17
Komentarai (0)