PSDF biudžetas kasmet didėja, tačiau inovatyvūs vaistai pasiekiami vis dar ne visiems

(ELTA). Praėjusiais metais į kompensuojamųjų vaistų sąrašus Lietuvoje buvo įtraukta bene dvigubai daugiau medikamentų nei 2023 m., taip pat augo jiems skiriamos lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tai rodo pastangas užtikrinti, kad pacientai gautų modernų ir veiksmingą gydymą.
Tačiau, anot Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) pirmininkės Neringos Čiakienės, nemaža dalis sergančiųjų reikiamo gydymo nesulaukia, nes jiems reikalingi inovatyvūs vaistai iki šiol yra nepasiekiami. 

SAM duomenimis, 2023 m. į kompensuojamųjų sąrašus buvo įtraukti 22 nauji medikamentai, 2024 m. – 45, o nuo šių metų pacientams pradėti kompensuoti 23 inovatyvūs vaistai.  

Taip pat, ministerijos teigimu, sutrumpėjo paraiškų vertinimo laikas. 2022 m. vidutinė medikamento vertinimo trukmė siekė 18,7 mėnesių, 2023 m. – 16,8, o per pirmąjį 2024 m. pusmetį paraiškos vidutiniškai buvo įvertinamos dar trimis mėnesiais greičiau. 

„Auga ir įvertintų paraiškų skaičius. 2022 m. buvo įvertintos 28 paraiškos, 2023 m. – jau trigubai daugiau – 65 paraiškos, o 2024 m. net 67 paraiškos“, – pabrėžia sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas. 

Lietuvoje rodikliai vieni prasčiausių ES 

Naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų sąrašus analizuojančio tyrimo (W.A.I.T.) duomenimis, iš 173 medikamentų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti Europos Sąjungoje (ES), Lietuvoje kompensuojamųjų sąrašuose šių metų sausio pradžioje buvo 28. Palyginimui, ES šalių vidurkis yra 80 vaistų.  

Tuo metu laikotarpis, per kurį preparatai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, yra ilgiausias iš visų 36 į tyrimą įtrauktų šalių ir vidutiniškai trunka 869 dienas. Europos vidurkis yra 518 dienų. 

D. Naumovas teigia, kad Lietuva šioje srityje nesiekia kitų ES šalių lygmens dėl ribotų finansinių galimybių kompensuoti visus naujai registruotus vaistus, mažo galimų gydyti pacientų skaičiaus bei sukuriamų medikamentų vertės ir kainos nesutapimų. Taip pat, pasak jo, vis dar yra pateikiama per mažai paraiškų dėl naujų vaistų kompensavimo.  

„SAM išanalizavus 2024 m. paskelbtus W.A.I.T. tyrimo duomenis paaiškėjo, kad dėl 70,5 proc. vaistų, kurie buvo įtraukti į tyrimą, paraiškos juos kompensuoti Lietuvoje nebuvo pateiktos“, – nurodo viceministras. 

Vis dėlto, POLA pirmininkė N. Čiakienė sako, jog situacija šiuo metu yra kiek geresnė nei rodo tyrimo duomenys. 

„Mes tikimės, kad kitų metų suvestinėse Lietuva atrodys geriau, nes duomenys apims jau ir tuos naujus pozityvius pokyčius, kurie įvyko praeitų metų rudenį ir šių metų pradžioje“, – sako ji. 

„Pastaruoju metu iš gydytojų onkologų girdime frazę „inovacijų cunamis“, kadangi dabar reikia daugeliui pacientų peržiūrėti gydymo planą, jį perdėlioti pagal jau kompensuojamųjų sąrašuose esančius inovatyvius vaistus“, – tęsia POLA pirmininkė. 

N. Čiakienės teigimu, krūties vėžiu sergančioms pacientėms Lietuvoje jau yra suteikiamos panašios gydymo galimybės kaip ir Vakarų Europoje, tačiau dauguma kitomis onkologinėmis ligomis sergančiųjų, pasak jos, vis dar negali gauti jų gyvybei išsaugoti reikalingo gydymo. 

„Yra tokių vėžio tipų, kaip, pavyzdžiui, žarnyno ar ginekologiniai vėžiniai susirgimai, kur situacija yra gerokai prastesnė ir inovatyvaus gydymo šiomis ligomis sergantiems pacientams pasiūlyti mūsų gydytojai kol kas negali dėl to, kad pas mus vis dar nėra jiems reikalingų kompensuojamų vaistų“, – teigia ji. 

L. Šukytė-Korsakė: situacija yra labai bloga 

Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė esamą inovatyvių vaistų prieinamumą šalyje vertina skeptiškai ir sako, kad tarptautinis tyrimas rodo, jog situacija yra labai bloga. Jos teigimu, komitetas planuoja kalbėti su ministerija ir kelti klausimus, kodėl Lietuvoje reikiami medikamentai pacientus pasiekia per tokį ilgą laiką. 

„Sveikatos reikalų komitetas į rudens sesiją darbotvarkėje yra įsitraukęs inovatyvių vaistų klausimą, tai žiūrėsime, ką jie pristatys ir kokį matymą turi tiek ministerija, tiek vaistų atstovai. (…) Kur yra problema, ar tai susiję su žmogiškaisiais ištekliais, ar tai yra nekompetencija? Ministerija turi paaiškinti, kokia situacija šiandien yra Lietuvoje“, – teigia politikė. 

L. Šukytės-Korsakės teigimu, vienas iš galimų sprendimų, padėsiančių į kompensuojamųjų sąrašus įtraukti daugiau inovatyvių vaistų, yra PSDF lėšų didinimas. 

Inovatyviems vaistams kompensuoti pernai skirta rekordinė suma, tačiau to neužtenka 

Sveikatos apsaugos viceministro D. Naumovo teigimu, PSDF biudžetas pastaraisiais metais nuosekliai augo, o tai, anot jo, leido gerinti vaistų prieinamumą ir diegti naujoves. 

„2024 m. PSDF lėšomis vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti buvo skiriama vidutiniškai po beveik 50 mln. eurų per mėnesį, o per metus – 593 mln. eurų. Tai rekordinė suma, kuri per pastarąjį dešimtmetį išaugo tris kartus. (…) Didžiausia kompensuojamųjų vaistų biudžeto dalis skiriama onkologinėms ligoms gydyti – apie 250 mln. eurų per metus“, – nurodo D. Naumovas. 

Tačiau POLA pirmininkė N. Čiakienė pabrėžia, kad, nors kasmet didėjantis finansavimas iš dalies prisideda prie pokyčių, to esamai problemai išspręsti nepakanka. 

„Pinigų niekada nebus pakankamai, todėl pirmiausia reikia imtis kitų, paprastesnių žingsnių”, – sakė ji. 

„Visų pirma, reikia aiškiai informuoti pacientus apie gydymo eigą, antra – numatyti, kada brangus gydymas pacientui gali būti pakeičiamas jau patentų nesaugomais, biologiškai panašiais vaistais. Trečia – turi būti atliekamas horizonto skanavimas ir iš anksto numatomi poreikiai. Be to, pati ministerija turėtų veikti proaktyviai – jei matoma, kad šiuo metu kai kuriems vėžio tipams, pavyzdžiui, kolorektaliniam vėžiui, trūksta šiuolaikinio gydymo, tada ji turėtų imtis iniciatyvos užtikrinti kompensavimo procesą“, – dėstė N. Čiakienė. 

ELTA primena, kad pernai Vyriausybė savo programoje nurodė, jog SAM vadovybė gerins inovatyvių medikamentų prieinamumą. Šių metų gegužės mėnesį tvarka dėl siūlomų kompensuoti vaistų vertinimo buvo supaprastinta. 

Anot ministerijos, pagal naujus reikalavimus ekonominio preparato vertinimo nereikia atlikti, jeigu siūlomo kompensuoti vaisto veiksmingumas nesiskiria nuo įprastos klinikinės praktikos arba jo kompensavimas itin nepadidins PSDF biudžeto išlaidų. 

Taip pat šiemet vasarą buvo pradėti SAM ir inovatyvios farmacijos pramonės, pacientų organizacijų bei gydytojų atstovų susitikimai, siekiant pagerinti ES vidurkio nesiekiantį naujų vaistinių preparatų prieinamumą Lietuvoje.

Karolina Navakauskaitė (ELTA)