Pirmasis atlyginimas gali greitai ištirpti: ekspertė pataria, kaip to išvengti

Pirmasis darbas ir stabilus atlyginimas daugeliui jaunuolių tampa ne tik reikšmingu įvertinimu, bet ir pirmu finansinės atsakomybės išbandymu. Pradėjus dirbti tenka patiems spręsti, kiek pinigų skirti nuomai, maistui, pramogoms, taupymui ar turimoms skoloms. Pasak „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovės Aušrinės Mincienės, svarbiausia šiuo etapu – ne siekti tobulo biudžeto, o susikurti kelis paprastus įpročius, kurie neleistų atlyginimui „ištirpti“ per pirmas savaites.

Pirmasis atlyginimas dažnai sukuria laisvės jausmą: pagaliau galima pačiam nusipirkti norimus daiktus, pramogauti savaitgaliais ar mažiau priklausyti nuo tėvų. Vis dėlto dažniausiai kartu atsiranda ir naujų įsipareigojimų, kurių anksčiau galėjo nesijausti – nuoma, komunaliniai mokesčiai, transportas, maistas, telefono sąskaita, studijų ar kitos paskolos.

„Pirmas stabilus atlyginimas yra labai svarbus momentas, nes jaunas žmogus pirmą kartą aiškiai pamato ryšį tarp darbo, pajamų ir kasdienių pasirinkimų. Natūralu, kad norisi save apdovanoti, tačiau jei pirmos savaitės tampa vien spontaniškų pirkinių laikotarpiu, mėnesio pabaiga gali būti nemaloniai ilga“, – sako A. Mincienė.

Pirmiausia – būtinosios išlaidos

Ekspertė pataria gavus atlyginimą pirmiausia ne galvoti, ką norėtųsi nusipirkti, o susidėlioti pagrindines būtinąsias mėnesio išlaidas. Tai dažniausiai būna nuoma, sąskaitos, maistas, transportas, ryšio paslaugos, paskolos ar kiti finansiniai įsipareigojimai.

„Dažnai padeda labai paprasta taisyklė – vos gavus atlyginimą atskirti pinigus, kurių tikrai reikės iki kito mėnesio pajamų. Jei ši suma lieka toje pačioje sąskaitoje kaip ir pinigai pramogoms, labai lengva susidaryti klaidingą įspūdį, jog galite išleisti daugiau“, – teigia „Luminor“ banko ekspertė.

Anot jos, nebūtina iš karto kurti sudėtingų lentelių ar naudoti kelių programėlių. Pradžiai pakanka užsirašyti pagrindines išlaidų kategorijas ir realiai įvertinti, kiek pinigų kiekvienai jų reikės. Svarbu įtraukti ne tik akivaizdžias išlaidas, bet ir mažesnes, kurios mėnesio pabaigoje gali sudaryti reikšmingą sumą – kavą išsinešti, pietus mieste, pavežėjimo paslaugas, prenumeratas ar spontaniškus pirkinius internetu.

Nepamirškite biudžeto pramogoms

Pirmasis atlyginimas neturėtų reikšti visiško savęs ribojimo. Priešingai, pasak A. Mincienės, aiškiai numatyta suma laisvalaikiui leidžia pramogauti be kaltės jausmo.

„Biudžetas nėra draudimas gyventi. Tai veikiau susitarimas su savimi, kiek galite skirti malonumams taip, kad po kelių savaičių nereikėtų skolintis ar nerimauti dėl būtinųjų išlaidų. Kai pramogoms skirta suma aiški, lengviau nuspręsti, kas iš tiesų verta jūsų pinigų“, – sako „Luminor“ ekspertė.

Ji pataria atkreipti dėmesį ir į socialinį spaudimą. Pradėjus dirbti gali atrodyti, kad dabar būtina dažniau pramogauti mieste, pirkti daugiau daiktų ar gyventi taip, kaip gyvena daugiau uždirbantys draugai. Tačiau pirmųjų darbo metų finansinis tikslas turėtų būti ne parodyti, kad galite daugiau išleisti, o išmokti valdyti savo pajamas.

Skolos neturi tapti įpročiu

Jei jaunas žmogus jau turi skolų ar naudojasi kredito kortele, šią biudžeto dalį verta planuoti ypač atsakingai. Mažos skolos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau reguliariai skolinantis atsiranda rizika, kad dalis atlyginimo kas mėnesį bus skiriama ne ateities tikslams, o ankstesniems sprendimams padengti.

„Jei turite įsipareigojimų, jų įmokas reikėtų traktuoti kaip būtinąsias išlaidas, o ne kaip sumas, kurios bus sumokėtos, jei liks pinigų. Kuo anksčiau jaunuoliai supranta, kad skolos mažina ateities pasirinkimų laisvę, tuo lengviau jiems priimti atsakingus finansinius sprendimus“, – teigia A. Mincienė.

Ekspertė taip pat rekomenduoja bent kartą per mėnesį peržiūrėti, kur iškeliavo pinigai. Tai neturi būti savęs kaltinimas – veikiau galimybė pamatyti, kurios išlaidos buvo būtinos, kurios suteikė tikros vertės, o kurios įvyko tiesiog iš įpročio ar impulso.

„Pirmas atlyginimas yra puiki proga pradėti kurti santykį su pinigais, kuris paremtas ne baime ar griežtais draudimais, o aiškumu. Kai žinote, kiek turite pinigų, kam jie reikalingi ir kokį tikslą norite pasiekti, finansinė laisvė tampa kur kas realesnė“, – apibendrina ji.

Aušrinė Mincienė. „Luminor“ nuotrauka.