Pirmą kartą lietuviškai – kritinis „Mein Kampf“ leidimas su daugiau kaip 1 500 istorinių komentarų

Leidybos namai OBUOLYS parengė pirmąjį išsamų kritinį Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“ leidimą lietuvių kalba. 800 puslapių riboto tiražo knygoje istorinis šaltinis pateikiamas kartu su daugiau kaip 1 500 išnašų, komentarų ir paaiškinimų, kuriuos parengė lenkų istorikas ir politologas prof. Eugeniuszas Cezary Królis. Specialiai Lietuvos skaitytojui įžangą parašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, istorikas dr. Arūnas Bubnys, taip pat prižiūrėjęs vertimo istorinį tikslumą.

Knyga parengta bendradarbiaujant su prof. E. C. Króliu ir dr. A. Bubniu ir šiuo metu spausdinama. Ji pasirodys 2026 m. gruodžio pradžioje. Leidinys skiriamas nukentėjusiųjų nuo nusikalstamo režimo atminimui – kaip pamoka ateities kartoms.

Ne paprastas perleidimas, o kritinis istorinis šaltinis

„Mein Kampf“ nėra eilinė istorinė knyga. Tai rasistinį, antisemitinį ir antidemokratinį pasaulėvaizdį skleidžiantis politinis manifestas, kurio autorius vėliau tapo vienos žiauriausių XX amžiaus diktatūrų vadovu.

Pirmąjį tomą Hitleris parašė kalėdamas Landsbergo kalėjime po nesėkmingo 1923 m. Miuncheno pučo. Jis pasirodė 1925 metais, antrasis – 1926-aisiais. Knygoje išdėstytos idėjos vėliau tapo nacistinės Vokietijos politikos pagrindu: rasinė hierarchija ir antisemitizmas, demokratijos sunaikinimas, vieno neklystančio vado principas, teritorinė ekspansija ir „gyvenamosios erdvės“ Rytų Europoje siekis.

Šiame leidime Hitlerio tekstas nepateikiamas atskirai. Jį lydi platus mokslinis aparatas, leidžiantis tikrinti autoriaus teiginius, suprasti istorinį kontekstą ir atpažinti propagandines manipuliacijas.

Daugiau kaip 1 500 išnašų, komentarų ir paaiškinimų

Kritinį aparatą parengęs prof. Eugeniuszas Cezary Królis daugiau kaip penkis dešimtmečius tyrinėja XX amžiaus Vokietijos istoriją, nacionalsocializmą ir politinę propagandą. Jis vadovavo Lenkijos mokslų akademijos Politikos studijų institutui ir jos mokslo centrui Berlyne, dėstė Lenkijos bei Vokietijos universitetuose, taip pat parengė lenkišką trijų tomų Josepho Goebbelso dienoraščių leidimą.

Prof. Królio komentarai paaiškina istorinį ir politinį kontekstą, pristato tekste minimus žmones, organizacijas ir įvykius, tikslina arba paneigia Hitlerio pateikiamus faktus, nurodo propagandines manipuliacijas bei nutylėjimus, atskleidžia sąmokslo teorijas ir pseudomokslinius teiginius.

Tai iš esmės keičia knygos skaitymo pobūdį. Skaitytojas susiduria ne tik su Hitlerio teiginiais, bet ir su istoriko paaiškinimu, kas už jų slypi, kas iškraipoma, kas nutylima ir ką apie tai šiandien žino istorijos mokslas.

Lietuviškas istorinis kontekstas

Lietuvių ir lenkų istorinė patirtis nėra vienoda, todėl šiam leidimui parengta atskira Lietuvos skaitytojui skirta dr. Arūno Bubnio įžanga. Joje aptariamos pagrindinės „Mein Kampf“ temos: antisemitizmas ir rasizmas, demokratijos atmetimas, vieno neklystančio vado principas, propaganda, revanšizmas ir „gyvenamosios erdvės“ Rytų Europoje siekis.

„Mein Kampf“ turėtų būti skaitoma kaip istorinis įspėjimas, rodantis, kokias pasekmes gali turėti neapykantos ideologija ir demokratijos atmetimas“, – knygos įžangoje rašo dr. A. Bubnys.

Istorikas nagrinėja, kaip sudėtingoms visuomenės problemoms pasiūlomi tariamai paprasti atsakymai, kaip sukuriamas vidaus arba išorės priešas ir kaip pažadas, kad stiprus lyderis išgelbės tautą, gali tapti autoritarinės politikos pagrindu.

Kritinio leidimo paskirtis

„Mein Kampf“ tekstas jau seniai prieinamas internete, senuose vertimuose ir leidimuose be kritinio konteksto. Todėl svarbiausias klausimas šiandien yra ne tai, ar tekstas prieinamas, bet ar skaitytojas gauna vien propagandinį tekstą, ar kartu ir priemones jį suprasti bei kritiškai įvertinti.

Kritinis leidimas padeda atpažinti pačius propagandos mechanizmus: sąmokslo teorijas, kolektyvinės kaltės priskyrimą, priešo įvaizdžio kūrimą ir sudėtingų visuomenės problemų suvedimą į vieną tariamą kaltininką. Jis taip pat mažina „uždrausto vaisiaus“ efektą, nes knyga nagrinėjama ne kaip mitologizuotas objektas, o kaip patikrinamas istorinis dokumentas.

Holokausto ir nacistinio teroro neįmanoma suvokti vien per jų pasekmes – svarbu suprasti ir tai, kaip neapykantos kalba bei radikalios idėjos virto valstybės politika.

Istorinio šaltinio publikavimas nereiškia jame išdėstytų idėjų palaikymo. Šio leidimo paskirtis yra istorinė, kritinė ir edukacinė, o jo vertę lemia komentarai, atskleidžiantys istorinius faktus, demaskuojantys melą ir parodantys, kur ši ideologija nuvedė.

Lenkiškas kritinis leidimas sukėlė plačią diskusiją

Prof. Królio parengtas kritinis leidimas Lenkijoje pasirodė 2021 metais. Jį išleido daugiau kaip šimtmetį veikianti „Bellona“, viena pirmaujančių Lenkijos istorijos ir karinės tematikos knygų leidyklų. Projektą istorikas užbaigė nepaisydamas perspėjimų, kad jis gali pakenkti jo akademinei reputacijai.

Lenkijoje kritinio leidimo tiražas perkopė 40 000 egzempliorių, o knyga tapo istorinių leidinių bestseleriu. Tai parodė, kad skaitytojams reikalingas ne vien istorinis tekstas, bet ir jį paaiškinantis mokslinis aparatas. Diskusija persikėlė nuo klausimo, ar „Mein Kampf“ galima publikuoti, prie klausimo, kaip demokratinė visuomenė galėjo nueiti iki totalitarinės diktatūros.

Remiantis šiuo prof. Królio parengtu ir išsamiai komentuotu leidimu parengtas lietuviškas leidimas, papildytas Lietuvos istoriniu kontekstu.

Lietuviškas kritinis leidimas skirtas besidomintiems XX amžiaus istorija, totalitariniais režimais, propaganda, politine komunikacija ir demokratinių visuomenių pažeidžiamumu, taip pat tyrėjams, mokytojams, studentams ir bibliotekoms.

Apie Leidybos namus OBUOLYS

Leidybos namai OBUOLYS – vieni iš penkių didžiausių Lietuvos knygų leidėjų, per 22 veiklos metus išleidę daugiau kaip 1 500 knygų pavadinimų.

Pranešimą parengė leidykla Obuolys