Pavasaris be atliekų ir aplinkos taršos: kodėl taip svarbu atrinkti nebereikalingą elektroniką

Naujausiais duomenimis, 2022-aisiais pasaulyje susidarė rekordinis elektronikos atliekų kiekis – 62 mln. tonų, o vienam gyventojui per metus tenka 17,6 kg šių atliekų. Trečdalis iš jų – įvairūs smulkūs elektronikos prietaisai: ausinės, mikrobangų krosnelės, plaukų džiovintuvai, žaislai ir pan. Deja, tinkamai surinkta ir perdirbta buvo tik mažiau nei ketvirtadalis elektronikos atliekų – vos 22,3 proc., o smulkios elektronikos tinkamai surinkta ir perdirbta dar mažiau – vos 12 proc.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė išskyrė dvi priežastis, kodėl taip svarbu tinkamai surinkti ir perdirbti elektronikos atliekas.

„Pirma, jeigu elektronikos įrenginiai patenka į mišrių atliekų konteinerius, o vėliau ir į sąvartynus, iš jų į dirvožemį ir vandenį gali išsiskirti švino, gyvsidabrio ir kadmio, kurie kelia pavojų žmogaus sveikatai ir ekosistemoms. Be to, kartu su elektronika dažnai išmetamos ir ličio jonų baterijos, kurios mechaniškai pažeistos gali sprogti, užsidegti.

Antra, perdirbant elektronikos atliekas galima atgauti metalus, plastikus ir kitas vertingas medžiagas, kurios gali būti panaudotos naujų produktų gamybai. Taigi, tinkamas elektronikos atliekų tvarkymas ir perdirbimas yra būtinas siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai ir taupant vertingus gamtos išteklius“, – teigė V. Masalienė.

Kviečia apgalvoti vartojimo įpročius

Be to, pasak V. Masalienės, pavasaris – ne tik gamtos atsinaujinimo simbolis, bet ir proga gyventojams iš naujo įvertinti savo vartojimo įpročius.

„Elektronikos atliekos, kurios šiuolaikinėje visuomenėje auga rekordiniu greičiu, seniai tapo vienu iš didžiausių aplinkosaugos klausimų. Svarbu ne tik tinkamai tvarkyti tokias atliekas, bet ir gerai apgalvoti vartojimą. Suskaičiuota, kad namų ūkiuose vidutiniškai yra 74 elektronikos prietaisai iš kurių kas aštuntas yra tiesiog nenaudojamas, o dar dalis – sugedę. Tad prieš perkant naują prietaisą reikėtų gerai apgalvoti, ar jo tikrai reikia. Jeigu reikia, rinktis kokybiškus ir ilgaamžius daiktus.

Taip pat, jeigu tvarkydamiesi namus, sandėliukus ar rūsius, pririnksite jums nebereikalingų prietaisų, įvertinkite jų būklę – gal juos dar galima kam nors atiduoti arba parduoti. Tokiu būdu būtų pratęstas elektronikos gyvavimo ciklas ir taupomi vertingi ištekliai, reikalingi naujiems produktams gaminti“, – patarė V. Masalienė. 

Pas teisėtus atliekų tvarkytojus – keliais būdais

O prietaisus, kurie jau niekam nebereikalingi, pasak V. Masalienės, reikia perduoti teisėtai ir tvariai veikiantiems atliekų tvarkytojams, kad šie juos galėtų prikelti antram gyvenimui arba perdirbti ir atgauti kuo daugiau vertingų medžiagų. Tai padaryti yra įvairių nesudėtingų būdų:

1. Smulkius nebereikalingus elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, ausines, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus, telefonus ir pan., galima atnešti į didesnį prekybos centrą – čia rasite specialiai šiai elektronikos kategorijai skirtas talpas. Senoms baterijoms skirtas dėžutes galima rasti net ir mažiausiose parduotuvėse.

2. Tie, kurie turi atitarnavusį šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitokios stambios buitinės technikos ir elektronikos, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima telefonu 8 600 900 30 arba internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje https://manrupirytojus.lt/buitines-technikos-isvezimas/. Beje, jeigu užsisakysite, pavyzdžiui, orkaitės išgabenimą, kartu su ja galėsite atiduoti ir visus nebereikalingus smulkius elektronikos prietaisus ir baterijas.

3. Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.

Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Šaltinis – Man rūpi rytojus