Nuo suskeldėjusių kulnų iki pūslių: kaip tinkamai prižiūrėti pėdas?

Atvira avalynė ar vaikščiojimas basomis, aktyvesnis sportas, maudynės vandens telkiniuose, – vasarą pėdoms įprastai tenka didesnis krūvis nei šaltuoju metų laiku. Vaistinių tinklo „Camelia” vaistininkė Indrė Šulskytė pastebi, kad į vaistinę dažniau kreipiamasi dėl išsausėjusių ir suskilinėjusių kulnų, atsiradusių nuospaudų, pūslių, gausaus prakaitavimo. Pasak jos, nors dalį šių problemų esame linkę vertinti tik kaip estetinį nepatogumą, pažeista pėdų oda gali tapti ir vartais infekcijoms. Vaistininkė atskleidžia, kaip pasirinkti tinkamas priežiūros priemones konkrečiai problemai ir kokių klaidų geriau nedaryti.

Kulnams vasara – išbandymas

Vaistininkė pasakoja, kad kulnams kasdien tenka didelis mechaninis krūvis: atvira avalynė, karštis, dulkės, ilgesni pasivaikščiojimai, prakaitas, sportas, buvimas basomis, maudynės gali paveikti visą pėdų odą. Nors kulnų oda yra storesnė, ji vis tiek gali greitai prarasti drėgmę, kietėti ir galiausiai pradėti skeldėti. Kai kuriais atvejais suragėjusi oda taip stipriai suskeldėja, kad įtrūkimai tampa gilūs, kraujuoja.

„Pastebėjus, kad kulnų oda tampa šiurkšti ir sukietėjusi, nereikėtų laukti, kol atsiras gilūs įtrūkimai. Kasdienei sausų pėdų priežiūrai galima rinktis kremus su šlapalu, glicerinu, pantenoliu, keramidais, taukmedžio sviestu ar augaliniais aliejais. Šios medžiagos padeda drėkinti, minkštinti odą ir palaikyti jos apsauginį barjerą. Jei oda stipriau suragėjusi, gali būti naudingos didesnės koncentracijos šlapalo ar pieno ir salicilo rūgščių turinčios priemonės, padedančios suminkštinti sustorėjusį raginį sluoksnį”, – pasakoja I. Šulskytė.

Vaistininkė perspėja, kad nemaža dalis žmonių yra linkę nupjauti ar intensyviai nušveisti suragėjusią odą, tačiau agresyvesnį pėdų tvarkymą verčiau palikti specialistams, nes galima tik paaštrinti jau esamas problemas. Pavyzdžiui, jei pėdas grubiomis šveitimo priemonėmis šveisime kasdien, galime pažeisti apsauginį odos sluoksnį, atverti žaizdas.

„Pėdas rekomenduočiau pamirkyti 10–15 minučių šiltame, bet ne karštame vandenyje – galima įberti jūros druskos ar naudoti specialius pėdų vonelės priedus. Tokias voneles pakanka daryti 1–2 kartus per savaitę, prieš pedikiūrą ar kai pastebime sukietėjimų. Po to suminkštėjusią odą galima atsargiai pašalinti pėdų dilde ar pemza, tačiau procedūros metu oda neturėtų būti pažeidžiama iki skausmo ar kraujavimo. Sergant cukriniu diabetu ar turint kraujotakos sutrikimų, savarankiškai šalinti suragėjusią odą reikėtų ypač atsargiai ir dėl tinkamos priežiūros pasitarti su specialistu”, – pataria I. Šulskytė.

Pūslės – ženklas, kad avalynė netinka

Vasarą dažniau avint basutes, šlepetes, aukštakulnius ar naują avalynę, padaugėja ir nutrynimų. Pūslė susiformuoja dėl pasikartojančios trinties – viršutiniai odos sluoksniai atsiskiria, o tarp jų susikaupia skysčio, kuris padeda apsaugoti giliau esančius audinius.

„Nedidelės, nepažeistos pūslės geriau nepradurti – ją dengiantis odos sluoksnis natūraliai saugo nuo nešvarumų ir infekcijų. Trintį ir skausmą gali sumažinti hidrokoloidiniai pleistrai, kurie apsaugo pažeistą vietą ir sugeria išsiskiriantį skystį. Jei pūslė jau pratrūko, vietą reikėtų švelniai nuplauti, nusausinti, galima naudoti odai skirtą antiseptiką, pavyzdžiui, su oktenidinu, ir uždengti švariu tvarsčiu ar tinkamu pleistru”, – pataria „Camelia” vaistininkė.

I. Šulskytė primena, kad pūslių neatsirastų, naują avalynę geriausia pratinti palaipsniui, o žinant, kurios vietos dažniausiai nutrinamos, dar prieš ilgesnį pasivaikščiojimą jas galima apsaugoti specialiais pleistrais. Svarbu ir tinkamas batų dydis – tiek pernelyg ankšta, tiek per laisva avalynė didina trintį ir pūslių susidarymo riziką.

Drėgmė sudaro palankias sąlygas infekcijoms

Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad diskomfortą sukelti gali ne tik pėdų ar kulnų sausumas. Karštomis dienomis daugiau prakaituojant, avint uždarą, prastai orui pralaidžią avalynę ar ilgai vaikštant su drėgnomis kojinėmis, pėdos gali nuolat likti drėgnos. Tokia aplinka palanki odos iššutimui ir grybelinėms infekcijoms.

„Po prausimosi svarbu gerai nusausinti ne tik pėdas, bet ir tarpupirščius. Kojines reikėtų keisti kasdien, o stipriau prakaituojant – ir dažniau. Galima rinktis pėdoms skirtus antiperspirantus su aliuminio druskomis, prakaitą ir drėgmę sugeriančias pudras, o avalynei – specialius higieninius purškalus. Taip pat nereikėtų avėtų sudrėkusių batų – verta leisti jiems visiškai išdžiūti”, – sako I. Šulskytė.

Jei tarp pirštų oda pradeda niežėti, pleiskanoti, skilinėti ar balkšvėti, o pakitimai nepraeina, viena iš galimų priežasčių gali būti pėdų grybelis. Tokiu atveju „Camelia” vaistininkė rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku dėl priešgrybelinių preparatų su terbinafinu ar klotrimazoliu. Svarbiausia gydymą tęsti pagal konkretaus preparato vartojimo rekomendacijas, o ne nutraukti vos pagerėjus odos išvaizdai.

Basomis – ne visur

I. Šulskytė pažymi ir tai, kad vasarą pėdos dažniau susiduria su įvairiais aplinkos pavojais. Vaikštant basomis galima ne tik įsipjauti ar įsidurti, bet ir nudeginti padus ant stipriai įkaitusio smėlio ar kitų paviršių.

„Baseinuose, bendruose dušuose, persirengimo kambariuose ar pirtyse geriau avėti savo šlepetes. Drėgnose bendro naudojimo erdvėse didėja kontakto su grybelines infekcijas ar padų karpas sukeliančiais mikroorganizmais tikimybė. Jei pėdoje yra įtrūkimų, pūslių ar kitų odos pažeidimų, apsauginis barjeras jau yra susilpnėjęs, todėl tinkama higiena tampa dar svarbesnė”, – sako vaistininkė.

Atvirą avalynę avintiems žmonėms nereikėtų pamiršti ir ultravioletinių saulės spindulių keliamų pavojų. Pėdų viršutinė dalis taip pat gali nudegti saulėje, todėl ilgiau būnant lauke atviras vietas reikėtų patepti SPF priemone.

Rūpinkimės iš anksto

Pasak vaistininkės I. Šulskytės, vasarą pėdų priežiūros rutina neturi būti sudėtinga – svarbiausia reguliarumas. Pėdas reikėtų kasdien nuplauti, kruopščiai nusausinti, o atsiradus išsausėjimams – odą reguliariai drėkinti. Kremą geriausia tepti ant švarios ir sausos odos, tačiau tarpupirščiuose riebių priemonių geriau nepalikti, kad ten nesikauptų perteklinė drėgmė.

„Svarbu pėdas reguliariai apžiūrėti. Jei įtrūkimai tampa gilūs, skausmingi ar kraujuoja, aplink žaizdelę atsiranda paraudimas, patinimas ar pūliavimas, pūslė atrodo užkrėsta, o įtariamas grybelis nepraeina arba plinta, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ypač atidžiai bet kokius pėdų pažeidimus turėtų vertinti cukriniu diabetu sergantys žmonės”, – pabrėžia „Camelia” vaistininkė.

Anot jos, tinkama pėdų priežiūra dažnai padeda išvengti problemų dar prieš joms atsirandant, todėl pėdomis verta rūpintis ne tik avint basutes, bet visą vasarą.

Pranešimas spaudai