Naujus mokslo metus pasitinkant – dėmesys saugiai mokyklai, mokytojo autoritetui ir švietimo darbų nuoseklumui

Artėjant naujiems mokslo metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akcentuoja pasitikėjimo mokykla stiprinimą, pagarbą mokytojui, saugią ugdymo aplinką ir nuoseklų darbą. Nauji mokslo metai, pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės, turi būti pradėti susitelkiant į tai, kas mokykloje svarbiausia – vaikų pažangą bei palankų emocinį klimatą, mokytojų palaikymą ir bendruomenės saugumą.

„Nuolat girdžiu ir visiškai suprantu švietimo bendruomenės lūkestį tobulinti dabartinę sistemą, tačiau nedaryti skubotų ir staigių reformų. Šios Vyriausybės siekis – kurti švietimo sistemą, kurioje kiekvienas vaikas gali pasiekti pažangos, o kiekvienas mokytojas turi galimybių augti. Todėl daug dėmesio skiriame ne tik akademiniam mokinių tobulėjimui, šiuolaikinių kompetencijų stiprinimui, bet ir mokinių bei mokytojų socialiniam emociniam saugumui. Nuo to, kaip mokyklos bendruomenė jaučiasi, kaip priimamas kiekvienas jos narys, priklauso ir vaikų, taip pat ir mokytojų, motyvacija bei rezultatai”, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Daugiau pasitikėjimo mokyklomis ir mažiau perteklinės kontrolės

Pasak ministrės, nors mokymosi aplinka, technologijos ir įrankiai keičiasi labai sparčiai, tačiau nesikeičia vaiko poreikis būti suprastam ir mokytojo svarba.

„Todėl naujais mokslo metais kviečiu švietimo bendruomenę grįžti prie dviejų pamatinių atramų: pasitikėjimo mokykla ir pagarbos mokytojui”, – sako R. Popovienė.

Ministerija siekia atsisakyti smulkmeniškos mokyklų kontrolės ir veiklos kokybės užtikrinimą labiau orientuoti į pagalbą mokyklai. Kartu su Nacionaline švietimo agentūra pradėtas mokyklų išorinio vertinimo koncepcijos ir tvarkos atnaujinimas, o parengtas koncepcijos projektas numato didesnį pasitikėjimą pačių mokyklų vidiniu įsivertinimu.

„Turime padėti mokykloms augti, o ne vien jas tikrinti. Pasitikėjimas mokykla reiškia ir daugiau atsakomybės, ir daugiau pagalbos ten, kur jos labiausiai reikia”, – pažymi ministrė.

Saugi aplinka: nulinė tolerancija smurtui ir patyčioms

Ypatingas dėmesys naujų mokslo metų pradžioje bus skiriamas mokinių ir mokytojų socialiniam emociniam saugumui. Mokyklos kviečiamos pirmosiomis savaitėmis daugiau kalbėtis su mokiniais apie tarpusavio pagarbą, saugumą ir atsakomybę. Klasių vadovams jau anksčiau parengtos rekomendacijos „Pirmoji pamoka: mokslo metų pradžios rekomendacijos klasių vadovams”.

Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijomis bei policija bus atnaujinami ir suvienodinami veikimo algoritmai reaguojant į patyčias ir smurtą. Mokyklas taip pat pasieks rekomendacijos pedagogams ir tėvams, informacija apie smurtą, patyčias ir pagalbą teikiančias įstaigas bei kontaktus.

„Mokykla turi būti vieta, kurioje kiekvienas vaikas ir kiekvienas mokytojas jaučiasi saugiai. Smurtui ir patyčioms mokyklose negali būti vietos – tam reikia aiškių susitarimų, greitos reakcijos ir visos bendruomenės įsitraukimo”, – sako ministrė.

Mokytojams – daugiau pagalbos, saugumo ir aiškesnės karjeros galimybės

Ministerija pradėjo įgyvendinti Pedagogų pritraukimo ir išlaikymo darbo vietoje planą, kuriuo siekiama kurti nuoseklų mokytojo profesinį kelią – nuo apsisprendimo rinktis pedagogo profesiją iki ilgalaikio darbo mokykloje. Nuo spalio Lietuvoje pradės veikti Mokytojų linija, teiksianti psichologines konsultacijas ir pirminę teisinę pagalbą pedagogams.

Nuo šių mokslo metų daugiau specialistų galės dirbti Europos Sąjungos kalbų mokytojais Lietuvos mokyklose. Švietimo įstaigose, kuriose trūksta reikiamos kvalifikacijos mokytojų, užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų) galės mokyti ir kitų sričių specialistai, puikiai mokantys kalbą, – tiek aukštąjį išsilavinimą turintys gimtakalbiai užsieniečiai, tiek ir kiti asmenys, turintys ne žemesnį kaip C1 lygio atitinkamos kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Numatyta, kad tokie specialistai pedagogo kvalifikaciją galės įgyti per dvejus metus nuo darbo mokykloje pradžios, o dalyko kompetencijas – per ketverius metus.

Numatoma tobulinti ir mokytojo karjeros sistemą: nuo 2027 m. sausio planuojama atsisakyti darbo stažo reikalavimo aukštesnei kvalifikacinei kategorijai gauti, o magistro ar daktaro laipsnį turintiems pedagogams sudaryti galimybes greičiau įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją.

„Vien pritraukti mokytoją nepakanka – turime sukurti tokias sąlygas, kad jis norėtų likti mokykloje, jaustųsi saugus, vertinamas ir turėtų aiškią profesinio augimo perspektyvą. Mokytojo savijauta tiesiogiai susijusi su mokinių mokymusi ir ugdymo kokybe”, – teigia ministrė.

Nuo rugsėjo – keletas patikslinimų

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, pagal Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos iki rugsėjo 1 d. turi nustatyti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką.

Nuo šių mokslo metų socialinė-pilietinė veikla bus labiau diferencijuojama pagal mokinių amžių, į socialinę-pilietinę veiklą įskaitomas mokinių dalyvavimas konkursuose, koncertuose, kituose renginiuose, o III–IV gimnazijos klasių mokiniams privalomų valandų skaičius sumažintas nuo 70 iki 40 valandų per dvejus mokslo metus.

Tautinių mažumų mokyklų 1–4 klasių mokiniai nuo naujų mokslo metų lietuvių kalbos mokysis intensyviau – valstybinės kalbos pamokų skaičius didinamas nuo 5 iki 7 valandų per savaitę.

„Tai darbas, apie kurį ankstesnės Vyriausybės daug kalbėjo, tačiau nepadarė nuo pat 2013 metų”, – sakė ministrė.

Taip pat patikslintos kelių dalykų bendrosios programos, mažinant perteklinį sudėtingumą ir gerinant mokymosi nuoseklumą. Mokomųjų dalykų tarybos parengė matematikos, biologijos, fizikos, istorijos, geografijos, informatikos bei lietuvių kalbos ir literatūros bendrųjų programų patikslinimus. Atlikti bendrųjų programų patikslinimai įsigalios nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.   

Rengiamos ir dar iki naujų mokslo metų pradžios bus paskelbtos atmintinės dalykų mokytojams. Jose mokytojai ras naujausią ir aktualiausią informaciją, reikalingą pasirengti naujiems mokslo metams, susijusią su jų mokomu dalyku.   

Išliks 25 taškų kartelė

Ministerija tęsia darbus, kad valstybinių brandos egzaminai vyktų sklandžiai.

„Dvejų pastarųjų metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai leidžia teigti, kad 25 taškų VBE išlaikymo riba yra optimali. Ji nesukelia didžiulių neišlaikymų šuolių, kaip įvyko po eksperimento su 35 taškų kartele, tačiau yra žymiai aukštesnė už dar anksčiau buvusią – 16-os taškų – kartelę. Numatome, kad 25 taškų išlaikymo riba bus taikoma ir ateityje”, – sako ministrė R. Popovienė.

Taip pat toliau bus stiprinama VBE užduočių kokybė ir nuosekliai plėtojamas Užduočių bankas. Jame prieinamos mokinių pasiekimų patikrinimų užduotys, padedančios mokiniams ruoštis patikrinimams ir egzaminams, o mokytojams – naudoti medžiagą pamokose.

Dėmesys įtraukties stiprinimui

Tęsiamas Užduočių banko užduočių pritaikymas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. 2027 m. vasario mėn. švietimo portale emokykla planuojama paskelbti daugiau kaip 3 000 pritaikytų gamtos mokslų, biologijos, informatikos, fizikos, chemijos, geografijos ir istorijos užduočių 5–10 klasių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Užduotys bus pritaikytos atsižvelgiant į mokinių skaitymo, kalbėjimo ir kalbos poreikius, taip pat į mokinių, turinčių intelekto sutrikimą, ugdymosi poreikius. 

Be to, įtraukties srityje numatoma peržiūrėti specialiosios pagalbos teikimo tvarką, svarstyti nuotolinių psichologo konsultacijų galimybes, atnaujinti reikalavimus mokinio padėjėjo pareigybei.  Rengiama kvalifikacijos tobulinimo programa švietimo pagalbos specialistams apie agresyvaus mokinių elgesio rizikos atpažinimą, reagavimo strategijas mokykloje ir prevencinį elgesį.

2026 m. rugsėjį mokyklos galės rinktis specialiąsias mokymo priemones iš Lietuvos įtraukties švietime centro patvirtinto katalogo, o priemonėms centralizuotai įsigyti skirta 3 mln. eurų.

Sporto klasės

Nuo šių mokslo metų bendrojo ugdymo mokykloms sudaryta galimybė steigti sportininkams skirtas klases, kad aukšto meistriškumo sporto programas lankantys mokiniai galėtų lengviau derinti pamokas ir treniruotes.

Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis,  kitą savaitę duris atveria 20 sporto klasių 4 Lietuvos savivaldybėse: 13 Vilniuje, 4 Kauno rajone, 2 Kėdainiuose, 1 Panevėžio mieste.

Saugumo pratybos

Mokslo metų pradžioje mokyklos taip pat bus kviečiamos peržiūrėti ekstremalių situacijų tvarkas ir algoritmus, juos aiškiai pristatyti bendruomenėms bei atlikti pratybas.

„Praėjusiais mokslo metais, jiems besibaigiant, patyrėme išbandymą įskridus dronui ir paskelbus oro pavojų. Dauguma švietimo įstaigų šioje ekstremalioje situacijoje žinojo, kaip elgtis, ir viską atliko teisingai, tačiau buvo ir sutrikimo. Todėl prašau persižiūrėti algoritmus, juos aiškiai ir ramiai pristatyti mokyklų bendruomenėms. Tai neturi būti nerimą keliantis procesas. Pratybos – tai rutina, kuri visiems leidžia jaustis ramiai ir aiškiai žinoti konkrečius žingsnius, kaip elgtis, jei nutiktų nenumatyta situacija.  Kai jausimės žinantys, jausimės tvirtai ir saugiai,”  – sako ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius