Medikė įspėja: mokyklos laikų stresas gali lydėti visą gyvenimą

Gegužė ir birželis dažnam tampa ne poilsio, o vienu įtempčiausių laikotarpių per metus. Šis laikotarpis išsiskiria kaip itin aukšto streso metas jaunimui ir jų šeimoms dėl egzaminų ir stojimų į aukštąsias mokyklas. Tyrimai rodo, kad apie 20 proc. Lietuvos jaunuolių patiria reikšmingus nerimo simptomus, o medikai įspėja – nevaldomas streso lygis gali virsti lėtine problema.

Tarptautinio HBSC tyrimo išvadose rašoma, kad akademinis spaudimas, socialiniai tinklai ir finansinis nesaugumas tiesiogiai siejasi su augančiu jaunimo nerimu bei depresijos simptomais. Pažymima, kad Lietuva tarp Baltijos šalių išsiskiria itin aukštais socialinės izoliacijos ir akademinio streso rodikliais.

„Džiaugsmo klinika” gydytoja Justina Aleksaitė sako, kad paauglystėje ir mokyklos laikotarpiu patiriamas nuolatinis stresas gali tapti ilgalaikiu biologiniu procesu, kuris didina jautrumą nerimui, depresijai ir emociniam išsekimui suaugus.

„Lėtinis stresas – tai tarsi tylus kenkėjas, kuris ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jis tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti širdies bei kraujagyslių ligų, depresijos, nerimo ar miego sutrikimų priežastis. Žmogus gali priprasti prie nuolatinės įtampos taip stipriai, kad pradeda ją laikyti savo charakterio dalimi, nors iš tiesų organizmas jau seniai gyvena lėtinio streso režimu”, – sako J. Aleksaitė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas veikia smegenų sritis, atsakingas už emocijų kontrolę, atmintį ir sprendimų priėmimą. Dėl ilgalaikio kortizolio poveikio blogėja koncentracija, atmintis ir gebėjimas susikaupti.  

„Lėtinis stresas silpnina imuninę sistemą – žmonės dažniau serga, lėčiau atsigauna po ligų, tampa jautresni uždegiminiams procesams”, – įspėja medikė.

Socialinių tinklų įtaka

Problema yra ne pats stresas, o tai, kad organizmas nebegrįžta į normalią būseną. Kūnas lieka nuolatinės aktyvacijos režime net tada, kai realus pavojus jau seniai pasibaigęs. Nuolatinę įtampą palaiko ir socialiniai tinklai bei nenutrūkstantis informacijos srautas, neleidžiantis smegenims pilnai pailsėti net vakare. 

„Šiandien stresas nesibaigia išėjus iš darbo ar mokyklos. Socialiniai tinklai, nuolatinis informacijos srautas ir visada pasiekiamo žmogaus kultūra palaiko smegenis nuolatinės parengties būsenoje”, – sako gydytoja ir startuolio „Pulsetto” medicinos ir klinikinių tyrimų strategė Jonė Pukėnaitė.

Prie nuolatinio emocinio nuovargio šiandien prisideda ne tik darbai ar socialiniai tinklai. Vis daugiau įtampos žmonėms kelia ir geopolitinis nestabilumas. Gyventojams nerimą kelia ne tik į Lietuvos teritoriją įskrendantys objektai ar dėl jų trikdomi kelionių planai, bet ir pasitaikančios oro pavojaus grėsmės. Pavyzdžiui, ankstesniais metais „Havas Group” ir „Norstat LT” tyrimuose įvardyta, kad karo grėsmė yra vienas pagrindinių lietuvių nerimo šaltinių – net 60 proc. gyventojų teigia jaučiantys karo grėsmę.

Tačiau tai tik vienas iš nerimo šaltinių. „Spinter tyrimų” duomenimis, net 28 proc. lietuvių įtampą patiria kasdien, dar 38 proc. – bent kartą per savaitę. Vos 11 proc. žmonių teigia su stresu susiduriantys retai. Siekdami nusiraminti žmonės stengiasi gerai išsimiegoti, daugiau bendrauti su draugais ir artimaisiais bei sportuoti.

Ne vengti streso, o mokėti atsistatyti

Pasak J. Pukėnaitės, vienas svarbiausių dalykų kovojant su lėtiniu stresu yra ne bandymas visiškai jo išvengti, o gebėjimas nervų sistemai grįžti į reguliacijos būseną. Būtent todėl specialistai vis dažniau kalba apie „stress fitness” – organizmo atsparumą stresui ir atsistatymo gebą.

„Mes kalbame ne apie streso panaikinimą, nes tai būtų neįmanoma ir  netgi nesveika. Kalbame apie gebėjimą padėti nervų sistemai greičiau suprasti, kad pavojus baigėsi, ir grįžti į stabilesnę būseną”, – sako gydytoja.

Specialistai pabrėžia, kad efektyviausiai stresą mažina reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, mažesnis ekranų naudojimas vakare, kvėpavimo praktikos ir sąmoningas poilsis.

Vis daugiau dėmesio sulaukia ir neuromoduliacijos technologijos, orientuotos į nervų sistemos veiklą bei atsistatymą. Viena aktyviausiai tyrinėjamų krypčių šiandien yra klajoklio nervo (vagus) stimuliacija, siejama su autonominės nervų sistemos reguliacija, atsipalaidavimo procesais ir mažesne fiziologine aktyvacija.

Ilgalaikis stresas keičia ne tik hormonų balansą, bet ir smegenų veiklą, todėl organizmui reikia laiko iš naujo išmokti, kad jis nebėra nuolatinio pavojaus būsenoje. Būtent todėl medikai akcentuoja ne greitą streso panaikinimą, o nuoseklų nervų sistemos reguliacijos atkūrimą – per miegą, fizinį aktyvumą, poilsį, mažesnį informacinį triukšmą ir sąmoningą atsistatymo rutiną. Didžiausia lėtinio streso problema ta, kad žmogus dažnai jį pastebi tik tada, kai organizmas jau nebemoka ilsėtis.

Ieva Vinickytė