Matoma tapusi muzika: Vievyje skambėjo M. K. Čiurlionio paveikslų įkvėpti choriniai kūriniai

Lapkričio 20 d. Vievio kultūros centre klausytojai buvo pakviesti į ypatingą kelionę per garsą ir vaizdą – koncertą „Skambantys M. K. Čiurlionio paveikslai“. Jį dovanojo Valstybinis choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas). Vakarą vedė muzikologė Lukrecija Stonkutė.

Šis renginys – Vievio kultūros centro įgyvendinamo projekto „Keli žvilgsniai į Čiurlionį“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Elektrėnų savivaldybė bei remia UAB „Finėjas“, dalis. Koncerto idėja buvo ambicinga: pakviesti klausytoją ne tik klausytis muzikos, bet ir ją pamatyti. Kviestiniai kompozitoriai iš Lietuvos ir užsienio pasirinko jiems artimus M. K. Čiurlionio paveikslus ir sekdami jų temomis bei nuotaikomis, sukūrė naujus kūrinius mišriam chorui.

Koncerto metu erdvę pripildė ne tik chorinis skambesys – ekrane buvo rodomos Viliaus Narvilo sukurtos vaizdo projekcijos, kuriose dirbtinio intelekto pagalba buvo atgaivinami Čiurlionio tapybos motyvai. Taip žiūrovas atsidūrė tarp dviejų meno pasaulių: gyvai skambančios muzikos ir judančių, tarsi iš sapno išnyrančių vaizdų.

Kelionė prasidėjusi nuo paties Čiurlionio

Vakaro pradžioje skambėjo M. K. Čiurlionio daina „Beauštanti aušrelė“ – tarsi raktas į visą tolesnę programą. Švintančios aušros motyvas čia tapo ir gamtos, ir žmogaus vidinio nubudimo simboliu, o chorui „Vilnius“ ji buvo proga prabilti paties Čiurlionio muzika, iš kurios ir išaugo visas koncertas.

Lietuvos kompozitorių dialogas su paveikslais

Pirmasis iš naujųjų kūrinių – Donato Zakaro kompozicija „Ar tai kartais ne sapnas?“, įkvėpta paveikslo „Ramybė“ ir Čiurlionio laiškų žmonai Sofijai. Kompozitorius čia perskaitė jautrų, trapų kūrėjo žodį – pasaulį, kuriame šviesios dienos su mylima žmona persipynė su vienišomis, rūškanomis akimirkomis. Paveikslo „Ramybė“ hipnotizuojanti tyla ir įtampa tarp sapno ir tikrovės virto nuolat mirguliuojančia chorine muzika, ieškojusia atsakymo į klausimą, ar tai sapnas, ar kasdienybė.

Gerai žinomas chorinės muzikos kūrėjas ir dirigentas Vytautas Miškinis projekte dalyvavo su kūriniu „REX“, paremtu vienu iš didingiausių Čiurlionio tapybos darbų. Monumentaliame paveiksle persipynė gamtos stichijos, kosminiai ženklai ir teologinės nuorodos, o poeto Vlado Braziūno tekstas šiuos simbolius pavertė tankiu, metaforišku žodynu. Miškinio muzikoje skambėjo ir žmogaus trapumas, ir didinga, daugiabalsė kosmoso polifonija.

Kompozitoriui Mykolui Natalevičiui, kadaise svajojusiam tapti dailininku, Čiurlionio tapyba buvo artima ne mažiau nei muzika. Jo kūrinys „Žinia“ gimė žvelgiant į to paties pavadinimo paveikslą. Lakoniška, minimalistinė drobės raiška Natalevičiui tapo partitūra – iš šviesesnių ir tamsesnių pastelinių tonų išaugo stiprus šviesos ir tamsos kontrastas. Tai atsispindėjo ir muzikoje: nedaug priemonių, tačiau kiekviena pauzė ir kiekvienas garsas turėjo svorį, tartum trumpa, bet labai tiksli žinia iš Čiurlionio pasaulio.

Jaunosios kartos kūrėjas Deividas Edas Kukta koncerte buvo pristatytas kūriniu „Night“, inspiruotu paveikslo „Naktis“. Tai buvo muzikinis nakties peizažas, kuriame ramūs choriniai sąskambiai pamažu perėjo į dramatiškesnę, įtampą keliančią muziką, išryškinusią nakties paslaptis, baimes ir vidinę kovą. Galiausiai viskas nurimo švelnioje šviesoje – naktis virto dvasinio susikaupimo ir vidinės harmonijos erdve.

Koncerto pabaigoje skambėjo Zitos Bružaitės kūrinys „Angelas“, įkvėptas to paties pavadinimo paveikslo. Jame vaizduoti rūkas, kalnai, žemės gėlės ir į dangų vedantys tiltai, kuriuos kompozitorė susiejo su „Dievo angelo“ malda. Ši malda kūrinyje suskambo keliomis kalbomis: lietuvių, lotynų, ispanų, anglų, vokiečių, arsi primindama – kad ir kur būtume, svarbiausia pasitikėjimas mus lydinčiu angelu sargu.

Čiurlionis tarptautiniu žvilgsniu

Projektas „Skambantys Čiurlionio paveikslai“ atvėrė ir tarptautinę perspektyvą – į lietuvių kūrėją čia pažvelgė kompozitoriai iš Estijos, Lenkijos ir Japonijos.

Jaunosios kartos estų kompozitorius ir chorvedys Pärt Uusberg savo kūrinyje „Upon the Wings of the Wind“ rėmėsi Čiurlionio trijų dalių kompozicija „Audra – Ramybė – Jehova“. Ieškodamas tekstų, atliepusių šias vizijas, jis kreipėsi į jam artimus dvasininkus. Taip atsirado biblinio pobūdžio tekstai, padėję muzikai atskleisti audros, ramybės ir Dievo artumo patirtis. Uusbergo muzika, kaip ir kituose jo kūriniuose, alsavo vidine tyla, dvasiniu susikaupimu ir šviesa.

Iš Čiurlionio gimtosios kultūrinės kaimynės Lenkijos atvyko Jan Krutul kūrinys „Drugiai“, paremtas paveikslu, kuriame buvo matomi plaukiojantys, skraidantys sparnuočiai. Jie dažnai buvo interpretuojami kaip dvasinės būtybės, sielos, keliautojai tarp pasaulių. Kompozitoriaus muzikoje drugiai virto žmogaus dvasinės kelionės simboliu – judėjimo, perėjimo, atgimimo ir kūrybinio įkvėpimo metafora, meditacija apie grožio trapumą ir akimirkos laikinumą.

Dar vienas žvilgsnis į Čiurlionį kilo iš tolimosios Japonijos. Kompozitorius Ko Matsushita kūrinyje „Et facta est lux“ („Ir tebūna šviesa“) atsigręžė į pasaulio sutvėrimo temą, inspiruotą Čiurlionio „Sutvėrimo“ vizijų. Muzikoje išryškėjo tamsos ir šviesos dialogas, judėjimas nuo pirmapradžio chaoso link harmonijos, o detalus, iš paprastų linijų ir formų kuriamas pasaulis artimai susišaukė su paties Čiurlionio mąstymu.

Kelionė, vedusi į šviesą

Per vieną vakarą klausytojai nukeliavo nuo „Beauštančios aušrelės“ iki nakties tylos, nuo audros iki ramybės, nuo žemiškos kasdienybės iki kosminių ir dangiškų erdvių. Muzika ir vaizdas čia susijungė į vientisą pasakojimą apie žmogaus vidinį pasaulį, kūrybą ir šviesos paieškas.

Valstybinis choras „Vilnius“, dirigentas Artūras Dambrauskas, projekcijų autorius Vilius Narvilas ir projekte dalyvavę kompozitoriai pakvietė žiūrovus pamatyti Čiurlionį naujai, ne tik kaip genialų dailininką ir kompozitorių, bet ir kaip įkvėpimo šaltinį šiuolaikinei chorinei muzikai.

Parengė Lukrecija Stonkutė

Koncerto metu skambėjo Edo Kuktos (priekyje) kūrinys „Night“.

Koncerto metu skambėjo Edo Kuktos (priekyje) kūrinys „Night“.