Maltiečių vaikų dienos centrai: saugūs namai po pamokų ir padrąsinimas augti

Lietuvos maltiečiai labiausiai atpažįstami dėl pagalbos senjorams – „Maltiečių sriuba“ tapo jų veiklos simboliu. Svarbi maltiečių veiklos dalis yra pagalba vaikams ir jaunimui iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Pirmieji vaikų dienos centrai pradėti kurti prieš daugiau nei 20 metų, ir šiandien tai yra maltiečių misijos dalis – suteikti saugią erdvę, kurios vaikams trūksta ne visada saugioje jų kasdienybėje. Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į tokių centrų poreikį, maltiečiai inicijuoja kampaniją „Drąsiau į gyvenimą“.  

 Maltiečiai ten, kur jų laukia vaikai

 Maltiečių pagalbos vaikams tinklas šiandien apima 15 vaikų dienos centrų, taip pat paauglių dienos namus Kaune, atvirą jaunimo erdvę Vyžuonose, Utenos rajone, ir palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugas vyresnio amžiaus jaunuoliams, teikiamas Kaune, Marijampolėje ir Telšiuose. Tačiau svarbiausia ne centrų skaičius. Svarbiausia, kad jie atsiranda būtent toje vietoje ir tuo laiku, kai pagalbos reikia labiausiai.

Maltiečių patirtis rodo, kad nėra vieno recepto, kiekviena vietovė turi savo bendruomenę ir savo vaikų poreikius, tad maltiečiai ateina tada, kai vietos žmonės pasirengę kartu kurti saugią erdvę vaikams. „Šiemet duris atvėrė 3 nauji vaikų dienos centrai Prienuose, Telšiuose ir Šiluvoje, – sako maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis. – Ir visi jie atsirado dėl skirtingų priežasčių: Telšiuose centrą paskatino savivaldybės įvardytas poreikis, Šiluvoje – parapijos ir bendruomenės susitelkimas, o Prienuose – ilgametė maltiečių grupės iniciatyva ir galimybės teikti paslaugas visų amžiaus grupių sunkumus patiriantiems žmonėms.”

Kur didesnis maltiečių pagalbos poreikis – miestuose ar miesteliuose?

Viską lemia paslaugų poreikio dinamika. Pradžioje daugiau maltiečių vaikų dienos centrų veikė miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Raseiniuose ir kt., dabar daugiau jų duris atveria mažesnėse vietovėse. „Sakyti, kad miestuose užsidarome, o miesteliuose poreikis auga, nebūtų visai tikslu, – pasakoja E. Regelskis. – Pavyzdys Telšiai – ten turėjome vieną centrą, apie organizacijos vertybes ir kompetencijas visiems buvo žinoma, tad iš savivaldybės naujas pasiūlymas atėjo kaip pasitikėjimo įrodymas. O su Raseiniais nutiko taip – buvo įvardyta, kad mieste veikęs maltiečių centras tampa nebeaktualus, todėl pasiūlyta steigti mažesniuose miesteliuose – Šiluvoje ir Sujeiniuose. Pradėjome nuo Šiluvos.”

Jei kuriame mieste maltiečių paslaugos netenka aktualumo, nes savivaldybė rūpinasi neformaliuoju vaikų ugdymu, veikia daug būrelių, psichologų konsultacijų ir tėvams skiriamas finansavimas jų paslaugoms apmokėti, maltiečiai nukreipia savo pagalbą ten, kur vaikų ir šeimų poreikis didžiausias.

„Maltiečių paslaugų geografiją nulemia ne teritorijos dydis, o realus poreikis, kai vaikų dienos centras tampa tarpine saugia erdve tarp mokyklos ir šeimos, o pats centras užima ne papildomą vaikų užimtumo nišą, o atlieka bazinę funkciją. Kita vertus, mūsų centrus lanko sunkumus patiriančių, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai, tad maltiečių nemokamos paslaugos tampa viena iš nedaugelio realiai šeimoms prieinamų saugių galimybių“, – apie tai, kodėl maltiečiai vadovaujasi ne iš anksto parengta geografija, o konkrečiai įsiklauso, kur šeimoms reikalinga pagalba, pasakoja maltiečių vadovas.

Apie maltiečių paslaugų kokybę atskleidė tyrimas: beveik 9 iš 10 tėvų mato vaiko pokytį  

Kad vaikų dienos centras nėra tik vieta, kur vaikas praleidžia laiką po pamokų, patvirtina ir maltiečių atliktas vaikų dienos centrų paslaugų kokybės vertinimo tyrimas. Jame dalyvavo 211 maltiečių vaikų dienos centrus lankančių vaikų tėvų.

88,6 proc. tėvų pastebėjo teigiamus vaikų pokyčius – vaikai tapo savarankiškesni, labiau pasitikintys savimi, pagerėjo jų socialiniai įgūdžiai ir bendravimas, jie geriau ruošia namų darbus. 94 proc. vaikų centrą lanko noriai, o 96,2 proc. tėvų išleidžia vaikus jausdami, kad jie centre yra fiziškai ir emociškai saugūs.

Tėvų atsakymai rodo, kad centras vaikui suteikia ne tik užimtumą. Jis padeda kurti socialinius ryšius, mokytis spręsti konfliktus, prasmingai leisti laiką, stiprina savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Kartu stiprinamas ir visos šeimos atsparumas: tėvai žino, kad vaikas saugus, gauna pagalbą ir yra pastebėtas.

Reikia visuomenės palaikymo

Maltiečiai gali būti ten, kur labiausiai reikia, bet kad centras gyvuotų, reikia visuomenės palaikymo. Todėl maltiečiai inicijuoja kampaniją „Drąsiau į gyvenimą“, kuri yra kvietimas ne tik pastebėti maltiečių teikiamas paslaugas, bet ir prisidėti prie jų.

Surinktos lėšos bus panaudotos vaikams ir jaunimui: erdvių kūrimui ir išlaikymui, specialistų konsultacijoms, maitinimui, turiningam užimtumui užtikrinti ir kt. Maltiečių centrus lanko ir vaikai su specialiaisiais poreikiais ar sutrikimais, o tokiems reikia ypatingo dėmesio, pritaikytų patalpų ir kompetentingų darbuotojų. Kita vertus, vaikams iš sunkių šeimų vieniems namuose pamokų pasiruošti ar papildomai ugdytis nėra galimybių.

Pasaulinės organizacijos skaičiuoja, kad investavus 1 eurą į socialinės rizikos veiksnius patiriančius vaikus grąža grįžta dešimteriopai: savimi pasitikintis ir save realizavęs jaunas žmogus netampa visuomenei našta.

Vykdant šią veiklą maltiečiams reikia pagalbos, tad nuoširdžiai kviečiame Jus paremti ir tokiu būdu padėti vaikams drąsiau eiti į gyvenimą. Aukoti galima trumpuoju numeriu 1495 (5 eurai), didesnė suma Maltiečių programa „Drąsiau į gyvenimą” Ačiū!