Maltiečiai mini 35 metų kelią: nuo humanitarinės pagalbos iki atsako į valstybės poreikius

Maltiečiai mini 35 metų kelią: nuo humanitarinės pagalbos iki atsako į valstybės poreikius

Prieš 35 metus, Lietuvai atkuriant nepriklausomybę ir stokojant net būtiniausių medicinos bei buities priemonių, maltiečių veikla prasidėjo nuo humanitarinės pagalbos siuntų. Šiandien Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai) – visoje šalyje veikianti organizacija, vienijanti daugiau kaip 2 300 savanorių, kurianti socialines paslaugas ir pasirengusi padėti ne tik atskiram žmogui, bet ir visuomenei, kai ištinka krizė. Per visus šiuos metus keitėsi pagalbos formos ir žmonių poreikiai, tačiau jos kryptis išliko ta pati – žmogus žmogui.

Pirmasis etapas – pagalba valstybei, kuriai trūko visko

Maltiečių istorija Lietuvoje prasidėjo kartu su atkurtos nepriklausomybės istorija. 1991 m. spalio 29 d. įkurta Maltos ordino pagalbos tarnyba veiklą vykdė su Vokietijos maltiečių pagalba ir pamokomis. Šaliai tuo metu teko įveikti ne tik politinius, bet ir ekonominius sunkumus: Maskvos blokada, augantis nedarbas, įmonių bankrotai ir kasdienių prekių stoka darė gyvenimą sudėtingą. Trūko vaistų, medicinos įrangos, buities priemonių, pagalbos reikėjo ligoninėms ir socialinėms įstaigoms.

Vokietijos maltiečiai į Lietuvą siuntė ligoninių lovas, medicinos aparatūrą, vaistus, drabužius ir kitą humanitarinę paramą. Po 1991 m. Sausio įvykių jie lankė sužeistuosius ligoninėse, padėjo kai kuriems pacientams gauti gydymą užsienyje. Pirmaisiais metais maltiečių veikla daugiausia buvo susijusi su paramos priėmimu ir paskirstymu. Pradžioje ji telkėsi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Vilkaviškyje, Ignalinoje ir Šiauliuose.

Tai buvo laikas, kai reikėjo greitai reaguoti į būtiniausius poreikius. Kartu augo supratimas, kad pagalba negali apsiriboti vien atvežtomis ir išdalytomis gėrybėmis. Reikėjo pažinti žmonių poreikius ir ieškoti būdų, kaip juos atliepti ilgalaikėje perspektyvoje.

Antrasis etapas – nuo paramos dalijimo prie savų paslaugų kūrimo

Lietuvai stiprėjant, keitėsi ir pagalbos poreikiai. Organizacija vis daugiau dėmesio skyrė konkrečių socialinių poreikių atpažinimui, pagalbos kūrimui ir savanorių telkimui.

Svarbiu lūžiu tapo 2004-ieji, kai maltiečiai pasirinko patys aktyviau kurti ir plėtoti pagalbos veiklas, bendradarbiauti su partneriais. Organizacija vis labiau tapo ne tik paramos teikėja, bet ir socialinės pagalbos kūrėja.

Plėtėsi pagalba senjorams – nuo maisto pristatymo į namus iki kasdienės priežiūros, palydėjimo pas gydytoją, senjorų užimtumo dienos centruose. Prieš penkerius metus atidaryti pirmieji maltiečių globos namai. 2004 m. įkuriami maltiečių vaikų dienos centrai, vėliau plėtėsi veikla su paaugliais ir jaunimu: buvo atidaryti paauglių dienos namai, jaunimo erdvės, pradėtos palydėjimo paslaugos jaunuoliams, išeinantiems iš globos sistemos.

Svarbia šios raidos dalimi tapo jaunieji maltiečiai. Jų įsitraukimas – tai ne tik pagalba šiandien, bet ir investicija į ateitį, vertybių perdavimą bei naujos savanorių kartos augimą. Šiandien jaunųjų maltiečių gretose daugiau kaip 600 jaunimo.

Per šį laikotarpį išaugo ir pati organizacija. 1991 m. metais maltiečiai turėjo daugiau kaip 100 savanorių, o šiandien jų – daugiau kaip 2 300. Veikla, pradėta 6 miestuose, išsiplėtė iki 44 Lietuvos vietovių. Tačiau svarbiausias pokytis – ne vien didesnis veiklų ar savanorių skaičius. Tai gebėjimas žmogui pasiūlyti tokią pagalbą, kurios jam iš tiesų reikia.

Trečiasis etapas – kai pagalbos reikia visai visuomenei

Maltiečių veiklos istoriją žymi ir laikotarpiai, kai rimtų iššūkių patyrė visa valstybė ir pagalbos reikėjo ne tik socialiai pažeistiems žmonėms. Tokiais momentais organizacija tęsė kasdienę pagalbą senjorams, vaikams ir žmonėms su negalia ir telkėsi naujoms užduotims, bendradarbiavo su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis, valstybės institucijomis ir vietos bendruomenėmis.

2020 m. COVID-19 pandemija pareikalavo naujų sprendimų. Maltiečiai prisidėjo prie pagalbos medikams, rinko lėšas asmens apsaugos priemonėms, telkė savanorius budėti oro uostuose, dirbti skambučių centre ir padėti globos namuose. Pandemija parodė, kaip greitai žmogus gali likti izoliuotas ir kaip svarbu išlaikyti pagalbos ryšį net pasikeitus įprastoms sąlygoms.

2021 m., susidūrus su neteisėtos migracijos krize prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, maltiečiams teko prisidėti prie pagalbos valstybei. 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje sukūrė naują humanitarinės pagalbos poreikį. Maltiečiai kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis telkė paramą Ukrainai ir nuo karo pasitraukusiems žmonėms.

Šios patirtys rodo, kad krizei ištikus svarbu veikti kartu, tačiau visais atvejais maltiečių vaidmuo išlieka toks pat – būti ten, kur pagalbos reikia konkrečiu metu. Vieną dieną tai gali būti senelių namai, kitą – vaikų dienos centras, o krizei ištikus – pagalba žmonėms, kurių gyvenimus sukrėtė netikėti įvykiai.

Savanorystė – organizacijos stiprybė

Maltiečių veiklos pagrindas visus 35 metus yra žmonės, kurie skiria savo laiką kitam. Pagal savanorių skaičių maltiečiai Lietuvoje užima ketvirtą vietą tarp savanoriškų organizacijų. 2025 metais 2 329 savanoriai – 1 729 suaugusieji ir 600 jaunųjų maltiečių – veiklai skyrė 188 520 valandų. Įvertinus šį laiką, jo vertė siekė beveik 1,9 mln. eurų.

„Savanorystės prasmę geriausiai atskleidžia ne tik skaičiai, bet ir tai, kiek ilgai žmonės lieka organizacijoje. Maltiečių savanorystės tyrimas parodė, kad savanoriai vidutiniškai organizacijoje lieka ilgiau nei ketverius metus. Tai patvirtina, ką kasdien matome maltiečių veikloje: žmones savanorystėje išlaiko ne vien noras padėti, svarbu jausti bendrystę, matyti savo veiklos prasmę ir žinoti, kad esi reikalingas. Kai savanorystė tampa ilgalaikiu santykiu su žmogumi ir bendruomene, ji neapsiriboja viena akcija ar vienu geru darbu. Ji tampa veikla, kuri augina ir tą, kuris padeda, ir tą, kuris sulaukia pagalbos“, – sako maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis.

Istorija, kuri tęsiasi

35 metus maltiečiai auga kartu su Lietuva. „Mes augame ne tik skaičiais. Augame atliktais darbais, žmonėmis, kurių gyvenimus palietėme, ir rėmėjais, kurie patikėjo maltiečiais. Prieš 35 metus Lietuvoje buvo pasėta gerumo sėkla. Per tuos metus ją augino tūkstančiai žmonių – savo darbu ir savo tikėjimu. Šiandien ji auginama toliau“, – sako maltiečių prezidentas Bronius Einars.

Maltiečių kelias tęsiasi. Organizacija ir toliau stiprina savanorių bendruomenę, kuria pagalbos paslaugas ir ruošiasi naujiems iššūkiams. Nesvarbu, ar pagalbos reikia vienam žmogui, ar visai bendruomenei – svarbiausia laiku pastebėti poreikį ir veikti kartu.

Daiva Grikinienė

Nuotraukos E. Knispelio ir iš maltiečių archyvo.