Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) mokymai švietimo bendruomenei

Daiva Maknienė, Žiežmarių gimnazijos mokytoja

Artėjant mokslo metams, rugpjūčio 19-21 dienomis, Birštone vyko tradicinis renginys švietimo bendruomenei – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos mokymai ,,Dialogo galia švietime – tarp idėjų, iššūkių ir galimybių“. Kelios intensyvios dienos buvo kupinos ir asmeninės patirties pasidalijimų, ir įdomių, profesionalių paskaitų, kaip valdyti konfliktus (Dr. Julius Neverauskas), mokytis derybų meno (dr. M. Žebrauskas).
LŠDPS valdyba pateikė ataskaitą, buvo kalbėta apie aktualijas – mokinių mobiliųjų telefonų ir r kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose rekomendacijas – ar jos iš tikrųjų sprendžia problemas, apie mokytojų saugumą, kai darbe susiduriama su psichologinėmis ir net fizinėmis grėsmėmis, apie etatinio darbo apmokėjimo sistemą, kuri reikalauja neatidėliotinų pokyčių.

Ataskaitoje pateikta informacija, kas LŠDPS atstovų susitikimuose su Švietimo, mokslo ir sporto ministre ir jos komanda sutarta – trumpinama ugdymo proceso trukmė, skirta pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti: nemažinant bendro metinių valandų skaičiaus, mokslo metai bus baigiami 36 –ą savaitę, o 37 – os savaitės valandos perkeliamos prie pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti (jas mokyklos galės paskirstyti pagal poreikį per visus mokslo metus). Nesant galimybių ar poreikio skirti kontaktinių valandų, mokytojui turi būti numatyta papildomų nekontaktinių valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenėje. Pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientas dėl veiklos sudėtingumo padidintas 8 procentais (mokytojams už atnaujinto ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimą, ikimokyklinio ugdymo mokytojams už ikimokyklinių ugdymo programų parengimą ir įgyvendinimą, švietimo pagalbos specialistams už įtraukties švietime plėtrą).

Primintos Šakos kolektyvinės sutarties nuostatos: papildomos 3 darbo dienų kasmetinės atostogos per vienerius kalendorinius metus, kurie skaičiuojami nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. per mokinių atostogas. Profesinės organizacijos narys, pasijutęs prastai ar suplanuotam vizitui į gydymo įstaigą, turi teisę informavęs darbdavį gauti iki 5 darbo dienų einamaisiais metais sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Jei darbuotojo narystė LŠDPS tęsiasi ne mažiau kaip 6 mėnesius, jam sudaroma galimybė dalyvauti LŠDPS rengiamuose seminaruose, konferencijose, mokymuose ir kituose renginiuose, suteikiant per metus 3 darbo dienas, už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis. 10 darbo dienų apmokamų mokymosi atostogų, kurios gali būti naudojamos mokytis pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas. Taip pat profesinės sąjungos narys turi teisę pasirinkti iki 20 darbo dienų tokių mokymosi atostogų, tačiau apmokant pusę darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Pedagoginiams darbuotojams skirtos 3 darbo dienos saviugdai, kurios įskaitomos į minėtas 10 darbo dienų mokymosi atostogas paliekant už jas vidutinį darbo užmokestį. Profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai turi teisę į 75 darbo valandas per metus profesinės sąjungos posėdžiams ir jų pareigoms atlikti, už šį laiką turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Mokymuose svečiavosi ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras J. Petkevičius, ministrės patarėjas T. Bičiūnas. Švietimiečiai nekantriai laukė susitikimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministre R. Popoviene. Ministerijos atstovai antrino, kad 2025-2026 mokslo metai trumpės viena savaite, bet bus išlaikytos mokytojo darbo užmokesčio valandos, didinamas pareiginės algos koeficientas už darbų sudėtingumą įgyvendinant atnaujinto ugdymo programas, kalbėta, kad reikia gerinti socialinį – emocinį klimatą mokykloje, kad mokytojas klasėje jaustųsi saugus.
Pabrėžta, kad pavasarį Vyriausybės nutarimu priimti pakeitimai leido nuo šių metų rugsėjo 1 d. formuoti III ir IV gimnazijos klases, jei tokiose klasėse susidaro ne mažiau kaip 12 mokinių ir steigėjas prideda 50 proc. lėšų ugdymo planui įgyvendinti. Šiuo sprendimu išsaugotos 48 klasės 42 miestelių gimnazijose. Akcentavo, kad vadovėliams skirta 35 milijonai eurų, suburta darbo grupė dėl vadovėlių leidybos sistemos tobulinimo. Ministrė kalbėjo, jog nesitikėjo, kad tiek daug bus problemų su egzaminais, buvo didelis egzaminų neišlaikymo procentas, ypač matematikos dalyko – net 60 proc. mokinių būtų neišlaikę šio egzamino. Matosi, kad 35 taškų egzamino išlaikymo kartelė per aukšta. Ministrė teigė, kad vyksta daug diskusijų dėl privalomo matematikos egzamino stojant į aukštąsias mokyklas. Buvo kalbama, jog vaikų skaičiaus klasėje mažinimas yra siekiamybė, trūksta mokyklų Vilniuje, tam dar ministerija nėra pasiruošusi, bet tokių sprendimų reikia ieškoti. Planuose ir mokytojavimo patrauklumo didinimas. Suplanuota biudžeto projekte 156 mln. eurų 2026 m. mokytojų atlyginimo kėlimui. Labai svarbus lygias galimybes suteikiantis įtraukusis ugdymas, socialinių – emocinių kompetencijų ir pilietinis ugdymas, prisidedantis prie asmens ir valstybės saugumo didinimo.

Ministrė dėkojo LŠDPS valdybai už bendradarbiavimą, o visiems švietimiečiams linkėjo sėkmingų mokslo metų, kad mokyklų bendruomenėse būtų jauki atmosfera, gražus bendravimas, kad nesunku būtų rasti bendrus sprendimus.