Lietuvoje daugėja gaisrų: visuomenės įpročiai tampa pavojingiausiu veiksniu

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo daugiau nei 6000 gaisrų – beveik 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys. Atliekų sektorius tampa viena jautriausių rizikos zonų – perdirbimo įmonėse, rūšiavimo aikštelėse ar net transportuojant atliekas kyla vis daugiau incidentų.

Šių metų vasaros pradžioje Kaune užsidegė komunalines atliekas gabenęs automobilis. Nors oficialios priežastys nėra žiniomis, ekspertai primena, kad vis dažniau prie tokių incidentų prisideda netinkamai išmetamos ličio jonų baterijos. Gaisrų pavojaus šiemet neišvengė ir atliekų tvarkytojai, rūšiuojantys bei perdirbantys atliekas. Tokie atvejai aiškiai rodo, kad grėsmė egzistuoja visoje atliekų kelionėje – nuo gyventojo iki tvarkytojo.

„Ličio jonų baterijos yra vienas didžiausių pavojų. Ne taip seniai turėjome atvejį, kai užsidegė žaislas – sprogus baterijai kilo gaisras, o skaudžiausia – buvo sužalotas mažametis vaikas. Tai rodo, jog rizika slypi dar tuomet, kai daiktas tebėra naudojamas, o pasiekęs atliekų srautą tampa dar pavojingesnis“, – sako aplinkosaugos konsultantė Marija Lippa, Druskininkų forumo „Atliekų tvarkymas“ viena turinio autorių.

Pasak jos, visuomenė vis dar nepakankamai sąmoninga: „Žmonės dažnai išmeta baterijas kartu su mišriomis atliekomis, nors yra gausiai įrengtų surinkimo taškų. Net nedidelis gaisras gali tapti taršos šaltiniu, o jo poveikis aplinkai gali išlikti ilgam. Klausimas, ar institucijos pakankamai aktyviai ieško sprendimų – švietimas, prevencija, patogi sistema turi būti prioritetai, bet kol kas nematome užtikrintos strategijos.“

Tuo pačiu M. Lippa pabrėžia, kad nors rizikų daugėja, gaisrų suvaldymo lygis gerėja: „Matome, kad ličio baterijų keliama grėsmė tik auga, tačiau turime pripažinti – atliekų tvarkytojų taikomos prevencijos priemonės, gesinimo technologijos ir ugniagesių pasirengimas leidžia incidentus lokalizuoti greičiau, mažinant žalą aplinkai ir žmonėms.“

Panašiai situaciją vertina ir bendrovės „Toksika“ vykdantysis direktorius Lukas Andronavičius: „Šiuo metu neturime sistemos, kuri realiai veiktų ir paskatintų gyventojus atskirti pavojingąsias atliekas nuo komunalinio srauto. Ličio jonų baterijos, elektroniniai prietaisai ar net užterštos šluostės, dažnai keliauja į buitinių atliekų konteinerius, ir tai yra viena didžiausių grėsmių. Čia slypi pagrindinė gaisrų užuomazga.“

Jo teigimu, net moderniausios atliekų tvarkymo įmonės susiduria su rizikomis: „Pavojingosios atliekos linkusios į savaiminį užsidegimą. Mes galime stiprinti prevenciją, diegti gesinimo sistemas, bet visiškai išvengti tokių įvykių neįmanoma. Reikia pripažinti, kad gaisrų ateityje išvengti nepavyks – todėl turime būti pasiruošę laiku reaguoti, juos suvaldyti ir sumažinti žalą,“ – teigia įmonės „Toksika“ vykdantysis direktorius.

Kartu L. Andronavičius atkreipia dėmesį, kad pažanga matoma: „Jeigu prieš kelerius metus panašūs incidentai užsitęsdavo valandomis ar net dienomis, šiandien juos dažniau pavyksta suvaldyti gerokai greičiau. Modernios gesinimo sistemos, rizikų valdymo planai ir glaudesnis bendradarbiavimas su PAGD leidžia veikti efektyviau.“

Tiek M. Lippa, tiek L. Andronavičius pabrėžia, kad atsakomybė neturi būti permetama vien atliekų tvarkytojams. Tai – bendras uždavinys, kuriame turi dalyvauti ir gyventojai, ir gamintojai, ir valstybinės institucijos. Tačiau šiandien kyla klausimas, ar valstybės, savivaldybių strategija pakankamai aiški ir orientuota į prevencinius sprendimus.

Praėjusiais metais Druskininkuose vykusiame kasmetiniame forume „Atliekų tvarkymas“ sektoriaus ekspertai perspėjo, kad augantis ličio baterijų naudojimas neišvengiamai didins ir gaisrų riziką. Šiandien, praėjus vos metams, matome, jog neramios prognozės pildosi.

„Visi kartu turime imtis realių priemonių – nuo griežtesnės gamintojų atsakomybės principo taikymo iki efektyvesnės pavojingųjų atliekų surinkimo sistemos kūrimo. Atsakomybė yra visų. Jeigu to nesuprasime, gaisrai atliekų sektoriuje deja, bet kartosis“, – įspėja L. Andronavičius.

Pagal pranešimą spaudai