Laiko sau nebeturi kas septintas lietuvis: specialistai perspėja dėl pasekmių

Nors apie poilsio svarbą kalbama vis dažniau, naujausia „Spinter tyrimų” apklausa atskleidė, kad beveik pusė lietuvių per dieną sau skiria ne daugiau kaip valandą, o 15 proc. prisipažįsta tokio laiko neturintys visai. Kaip teigia mokslininkas prof. dr. Arūnas Emeljanovas, problema slypi ne laiko kiekyje, o gebėjime bent trumpam atsitraukti nuo nuolatinio informacijos ir pareigų srauto. 

„Dažnai girdžiu žmones sakant, kad jie neturi laiko sau. Tačiau problema nebūtinai yra laiko trūkumas. Problema ta, kad net ir tomis akimirkomis, kai galėtume pailsėti, mes neatsijungiame. Galvoje vis dar sukasi nebaigti darbai, rytojaus planai ir kiti įvairūs rūpesčiai. Organizmui tampa sunku atsigauti, kai jis nuolat yra pasirengęs reaguoti į dirgiklį”, – sako prof. dr. A. Emeljanovas. 

Laiko sau turime, bet ne visada pailsime 

Tyrimas parodė, kad vos 8 proc. gyventojų per dieną sau skiria iki 10 minučių, 15 proc. – nuo 11 iki 30 minučių, o 23 proc. – nuo pusvalandžio iki valandos. Dar 27 proc. nurodė, kad sau skiria valandą ir daugiau, tačiau net 15 proc. teigia laiko sau neturintys apskritai. 

Pasak prof. dr. A. Emeljanovo, šie skaičiai atskleidžia ne tik užimtumo problemą, bet ir pasikeitusį požiūrį į poilsį. 

„Daugelis mūsų šiandien fiziškai galime būti vieni, tačiau mintimis vis tiek esame kažkur kitur. Vos tik atsiranda laisva minutė, instinktyviai paimame telefoną, skaitome naujienas, tikriname žinutes ar tiesiog ieškome kuo užpildyti tylą. Todėl net ir likę vieni su savimi dažnai iš tikrųjų nepailsime”, – aiškina jis. 

Pašnekovo teigimu, būtent trumpi atsitraukimo momentai leidžia sumažinti įtampą, efektyviau susidoroti su stresu ir atkurti emocinius resursus. 

„Žmogui reikalingi periodai, kai nereikia nieko įrodyti, nieko spręsti ir niekur skubėti. Tokiose akimirkose atsistato dėmesio koncentracija, mažėja vidinė įtampa, o ilgainiui gerėja ir emocinė savijauta”, – sako tyrėjas. 

Jaunesniems laiko sau rasti sunkiau 

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad valandą ir daugiau sau dažniau skiria vyresnio amžiaus gyventojai. Tuo metu jaunesni respondentai gerokai rečiau nurodo turintys tiek laiko tik sau. Pasak prof. dr. A. Emeljanovo, tai nėra atsitiktinumas. 

„Jaunesniame amžiuje žmonės paprastai gyvena intensyviausiu gyvenimo etapu – kuria karjerą, augina vaikus, sprendžia būsto, finansinius ir kitus kasdienius klausimus. Todėl natūralu, kad būtent jie dažniau linkę savo poreikius nustumti į antrą planą ir pirmiausia rūpintis tuo, kas atrodo svarbiausia tuo metu”, – sako dėstytojas. 

Pasak prof. dr. A. Emeljanovo, ilgą laiką ignoruojant savo poreikius organizmas anksčiau ar vėliau pradeda siųsti signalus. 

„Dažnai galvojame, kad dar šiek tiek pakentėsime, dar šiek tiek palauksime, kol atsiras daugiau laiko. Tačiau nuolatinis poilsio atidėliojimas gali lemti emocinį išsekimą, didesnį dirglumą, miego problemas ar net perdegimą. Todėl labai svarbu išmokti sustoti ne tada, kai organizmas jau nebegali, o gerokai anksčiau”, – teigia A. Emeljanovas. 

Poilsį dažnai suprantame klaidingai 

„Pulsetto” klinikinių tyrimų vadovės Jūratės Jackytės-Kiršės teigimu, tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad daugelis žmonių vis dar poilsį sieja su ilgesnėmis atostogomis ar laisvadieniais, nors organizmui svarbūs ir trumpi kasdieniai atsistatymo momentai. 

„Dažnai manome, kad pailsėti galėsime tada, kai turėsime daugiau laiko – savaitgalį, per atostogas ar pasibaigus įtemptesniam laikotarpiui. Tačiau mūsų nervų sistemai daug svarbesnis reguliarumas nei vienkartinės poilsio „dozės”. Būtent todėl net ir trumpos akimirkos sau kasdien gali turėti didelę reikšmę savijautai”, – mintimis dalijasi pašnekovė.  

Anot J. Jackytės-Kiršės, viena dažniausių klaidų – poilsį tapatinti su pasyvumu arba galvoti, kad jis turi užtrukti ilgai. 

„Poilsis nebūtinai reiškia nieko neveikti. Vienam tai gali būti pasivaikščiojimas, kitam – kvėpavimo pratimai, trečiam tiesiog kelios minutės be telefono ir kitų dirgiklių. Svarbiausia, kad bent trumpam atsirastų erdvės atsitraukti nuo nuolatinio informacijos srauto”, – teigia ji. 

Pašnekovės vertinimu, šiandien kaip niekada svarbu išmokti pastebėti momentus, kai organizmui reikia pertraukos. 

„Esame įpratę reaguoti į viską iš karto – žinutes, naujienas, darbus ar įvairius prašymus. Todėl neretai pamirštame paklausti savęs, kaip jaučiamės patys. Kartais kelių minučių sustojimas dienos metu gali būti kur kas naudingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio”, – sako J. Jackytės-Kiršė.