Ko nežinote apie podagrą? Vaistininkė atsakė, ko dažniausiai klausia pacientai

Statistika rodo, kad podagra paliečia iki 4 proc. pasaulio gyventojų. Nors ši liga dažniausiai pasireiškia 40-ies metų arba vyresniems žmonėms, netinkamas gyvenimo būdas ir su amžiumi kintantis organizmas gali lemti ir ankstesnį jos išsivystymą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad klausimų apie podagrą ir ją lydinčius simptomus sulaukia reguliariai. Tad ko pacientai vaistininkės klausia dažniausiai ir kokių atsakymų sulaukia?

Ar man – podagra?

Podagra yra sąnarius paveikianti lėtinė liga, dažniausiai išryškėjanti įkopus į ketvirtąją ar penktąją dešimtį. Vaistininkė paaiškina, kad podagra išsivysto organizmui gaminant per daug šlapimo rūgšties ir jai nespėjant pasišalinti iš organizmo. Perteklinė šlapimo rūgštis virsta smailiais kristalais ir kaupiasi sąnariuose sukeldama uždegimą: oda aplink sąnarį tampa skausminga, patinusi ir paraudusi, pasidaro sunku judinti galūnę ir net nustygti vietoje.

„Podagrą galima atskirti iš staigių skausmo priepuolių ir dažniausiai paveikiamos vietos, kurios diskomfortas gali būti jaučiamas nuolat. Daugeliui pacientų būna pažeidžiamas sąnarys tarp pėdos ir didžiojo kojos piršto. Vėliau podagra gali paveikti ir daugiau sąnarių, pavyzdžiui, riešo, alkūnės, kelio ar kulkšnies sąnarį“, – vardija J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Ji paaiškina, kad susiduriant su panašiais simptomais vertėtų apsilankyti pas gydytoją-specialistą, kuris atliks fizinę apžiūrą ir reikalingus tyrimus diagnozei išsiaiškinti.

Kaip suprasti, kad prasidėjo podagros priepuolis?

Pasak vaistininkės, podagros priepuoliai prasideda staiga, dažniausiai naktį, ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ar net savaičių. Skausmas būna lokalus ir įprastai labai stiprus, kartu atsiranda odos raudonis, patinimas, kaitrumas, padidėjęs jautrumas prisilietimui ir judėjimo apribojimas. Kai kuriems žmonėms podagros priepuolio metu pasireiškia karščiavimas, nuovargis, bendras organizmo silpnumas.

Kodėl ši liga išsivysto?

„Viena dažniausių podagros vystymosi rizikų yra netinkamas gyvenimo būdas. Didelę įtaką turi alkoholio vartojimas, negydomos lėtinės hormonų, kepenų bei žarnyno ligos, taip pat antsvoris, tad svarbu valgyti sveikai ir subalansuotai, pakankamai judėti“, – paaiškina „Camelia“ vaistininkė.

Podagrą gali lemti ir su amžiumi susijusios sveikatos būklės. Pavyzdžiui, prasidėjus menopauzei, moterims padidėja podagros rizika, taip pat vartojant tam tikrus vaistus, ypač skirtus širdies ir kraujagyslių ligoms valdyti. Mokslininkai mano, jog jei artimas šeimos narys sirgo ar serga podagra, tikimybė ja susirgti yra didesnė.

Kas nutiks, jei nuspręsiu nesigydyti?

J. Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kad negydant podagros kyla rizika, kad skausmo priepuoliai kartosis dažniau ir tęsis ilgiau, tad pacientui kasdienybė taps gerokai sudėtingesnė. Negana to, vėliau podagra gali paveikti daugiau sąnarių, tad būklė su laiku sunkėja. 

„Ignoruojant simptomus ar gydytojų rekomendacijas, gali išsivystyti sąnarių išsikraipymas, artritas, inkstų akmenligė ar inkstų funkcijos sutrikimai, taip pat įvairūs širdies ir kraujagyslių funkcijų sutrikimai“, – įspėja vaistininkė.

Ar susirgus podagra reikia keisti gyvenimo būdą?

J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad siekiant sumažinti podagros simptomus ir paretinti skausmo priepuolius, labai svarbu vadovautis gydytojų ir vaistininkų rekomendacijomis, vartoti paskirtus medikamentus, nepamiršti ne tik tinkamos mitybos, bet ir fizinio aktyvumo.

„Net ir sergant podagra, judėjimas yra būtinas – labai svarbu rūpintis savo kaulų, raumenų ir sąnarių sveikata, reguliariai mankštintis. Tai padės stiprinti kaulinę struktūrą, raumenų ir sąnarių audinius. Viena efektyviausių gydymo detalių neretai būna įvardijama ir tinkama mityba, alkoholio, saldumynų atsisakymas, gyvūninės kilmės produktų ir raudonos mėsos mažinimas“, – paaiškina vaistininkė.

Kokių medžiagų, susiduriant su podagra, organizmui reikia labiausiai?

Svarbu, kad kartu su mityba organizmas gautų pakankamai reikalingų medžiagų, tokių kaip vitaminas D, magnis, kalcis, kolagenas, vitaminai A ir C. Jei tinkamos mitybos užtikrinti nepavyksta, galima į pagalbą pasitelkti maisto papildus.

„Itin svarbu gauti pakankamai kolageno, kuris padeda palaikyti audinių elastingumą, stangrumą, sąnarių lankstumą ir stiprina apsaugą nuo pastarųjų dilimo. Jis taip pat skatina įvairių audinių, kaulų ir sąnarių atsinaujinimo procesus. Kolageną vartojant kartu su vitaminu A, gali sumažėti uždegiminiai procesai“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė ir priduria, jog prieš renkantis bet kokius maisto papildus, visada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.