Kepenys – tylusis organas, kurio siunčiamus signalus išgirstame per vėlai: kaip galime jas apsaugoti?

Ar žinojote, kad vienas svarbiausių mūsų organų – kepenys – gali tyliai sirgti metų metus, o mes apie tai nė neįtariame? Jokio skausmo, jokio perspėjimo – pirmieji ženklai pasirodo tik tada, kai žala jau būna didelė. Ne veltui kepenys vadinamos „tyliuoju organu“ – jos kasdien kantriai valo, skaido ir filtruoja tai, ką valgome, geriame ar vartojame, tačiau mes retai susimąstome, kiek daug nuo jų iš tiesų priklauso.
Kodėl šiandien kepenų ligos tampa viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų ir ką galime padaryti, kad šis organas išliktų sveikas, pasakoja „Aconitum“ konsultuojanti medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.

Sergamumo rodikliai nuolat auga

Sergamumas lėtinėmis kepenų ligomis pasaulyje nuolat auga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet dėl jų miršta apie 2 milijonus žmonių, o kepenų cirozės paplitimas siekia net 9 proc. visos populiacijos. Nepaisant šių grėsmingų skaičių, apie kepenų ligas vis dar kalbama nepakankamai.

„Kepenų ligos atsiranda dėl įvairių priežasčių – jos gali būti paveldimos, ūminės ar lėtinės, pirminės arba susiformavusios kaip kitų ligų pasekmė. Tačiau nemažą dalį rizikos lemia ir mūsų mityba: per mažai baltymų bei vitaminų, per daug riebaus, cholesterolio gausaus maisto ar paprasčiausi persivalgymai“, – sako V. Ligeikaitė.

Simptomai pasireiškia tik vėlyvose stadijose

Gydytoja pabrėžia, kad kepenys vadinamos „tyliuoju organu“ – jos neturi skausmo receptorių, todėl žmogus dažnai nejaučia jokio diskomforto iki tol, kol liga jau būna smarkiai pažengusi.

„Kepenų ligos klastingos tuo, kad ankstyvosiose stadijose dažniausiai nesukelia jokių ryškių simptomų. Dėl to jos neretai nustatomos tik vėliau, kai kepenų pažeidimai jau būna negrįžtami. Kadangi šiame organe nėra skausmo receptorių, žmogus ilgai gali nė neįtarti, kad serga“, – aiškina medicinos mokslų daktarė.

V. Ligeikaitė priduria, kad kepenų ligai progresuojant, gali atsirasti įvairių požymių. Pasak jos, žmogų gali imti varginti nuolatinis nuovargis ir silpnumas, pykinimas ar vėmimas, be aiškios priežasties gali pradėti kristi svoris. Kai kurie pastebi pasireiškiančius pilvo skausmus ar diskomfortą dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, odos ir akių baltymų pageltimą, pakitusias šlapimo ir išmatų spalvas. Taip pat gali atsirasti niežulys, pilvo pūtimas, skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, kojų ir kulkšnių tinimas, o kartais – lengvai susidarančios mėlynės.

Kepenų vaidmuo – gyvybiškai svarbus

Pasak specialistės, kepenys – didžiausia žmogaus virškinimo liauka, atliekanti daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: nuo toksinų šalinimo ir baltymų sintezės iki energijos apykaitos bei temperatūros reguliavimo. Viena iš pagrindinių šio organo užduočių – tulžies gamyba.

„Kepenys kasdien atlieka daugybę užduočių, o viena svarbiausių – tulžies gamyba. Per parą jos pagamina apie litrą tulžies, kuri vėliau kaupiama tulžies pūslėje. Tulžis būtina tam, kad plonojoje žarnoje galėtume suvirškinti riebalus ir pasisavinti vitaminus, ji taip pat neutralizuoja skrandžio rūgštį bei palaiko žarnyno veiklą. Kai tulžies gamyba sutrinka, žmogų pradeda varginti įvairios bėdos: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, sunkiau virškinamas riebesnis maistas, didėja akmenligės rizika ir net greičiau juntamas alkoholio poveikis“, – pasakoja gydytoja V. Ligeikaitė.

Riziką susirgti didina netinkamas gyvenimo būdas

Kaip teigia medicinos mokslų daktarė, galimiems kepenų pažeidimams įtaką daro šiuolaikinis gyvenimo būdas. Nesubalansuota mityba, alkoholio ir tabako vartojimas, mažas fizinis aktyvumas žymiai padidina riziką susirgti kepenų ligomis.

„Lietuvoje kepenų ligų skaičius nuolat auga, o tam didelę įtaką daro gyventojų pasirinktas gyvenimo būdas. Per pastarąjį dešimtmetį sergamumas lėtinėmis kepenų ligomis padidėjo net du kartus. Atliktas Lietuvos gyventojų sveikatos statistinis tyrimas atskleidė nerimą keliančius rodiklius: daugiau kaip pusė žmonių nevartojo pakankamai vaisių ir daržovių, trys ketvirtadaliai vartojo alkoholį, penktadalis kasdien rūkė, o tik 8,5 proc. skyrė laiko fiziniam aktyvumui. Be to, daugiau nei pusei gyventojų buvo nustatytas antsvoris ar nutukimas, daugiau nei pusė sirgo lėtinėmis ligomis, o beveik penktadalis – virškinamojo trakto sutrikimais. Statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau nei 10 tūkstančių kepenų ligų atvejų, iš jų daugiau kaip 3 tūkstančiai – pažengusi kepenų cirozė ir apie 200 – kepenų vėžys“, – liūdna statistika dalijasi gydytoja.

Kepenys sugeba atsistatyti

Tiesa, nors daugelis įsivaizduoja, kad kepenų pažeidimai gresia tik piktnaudžiaujantiems alkoholiu, realybė yra kiek kitokia. V. Ligeikaitė įspėja, kad net ir nevartojantys alkoholio dideliais kiekiais, vis tiek gali susidurti su reikšmingais kepenų sutrikimais.

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL) – viena dažniausių šiuolaikinių kepenų ligų, diagnozuojama net ir tiems, kurie nevartoja alkoholio. Ji dažniausiai siejama su metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, dislipidemija, arterine hipertenzija ar nutukimu, tačiau gali išsivystyti ir normalaus svorio žmonėms. Ši liga ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl dažnai nustatoma per vėlai. Negydomas kepenų suriebėjimas gali progresuoti į steatohepatitą, cirozę ar net kepenų vėžį, o kai kuriais atvejais vienintelė išeitis būna kepenų transplantacija. Lietuvoje NASKL kasmet nustatoma tūkstančiams žmonių, o Vakarų Europoje ir JAV ja serga apie ketvirtadalis gyventojų. Vis dėlto ši būklė laikoma grįžtama, jei laiku imamasi veiksmų: keičiama mityba, mažinamas riebaus maisto, alkoholio, rafinuotų angliavandenių vartojimas, ribojami transriebalai, o racionas papildomas viso grūdo produktais, kruopomis, daržovėmis ir skaidulomis gausesniu maistu. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda kepenims „atsikvėpti“, nes riebalai panaudojami energijai gaminti. Kepenys yra unikalus organas – jos turi gebėjimą atsistatyti, tad, įdėjus pastangų ir pakeitus gyvenseną, sveikimo tikimybė išlieka didelė“, – teigia specialistė.

Labiausiai kenkia antibiotikų vartojimas

V. Ligeikaitė pabrėžia, kad kone didžiausią neigiamą įtaką kepenims daro neracionalus vaistų, ypač antibiotikų, vartojimas.

„Neracionalus vaistų vartojimas – rimta problema, galinti skaudžiai pakenkti kepenų sveikatai. Skaičiuojama, kad vien antibiotikai lemia apie 45 proc. visų vaistų sukeltų kepenų pažeidimų, o medikamentai apskritai sudaro trečdalį kepenų nepakankamumo priežasčių. Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 85 metų kasdien vartoja vaistus, tačiau net 36 proc. jų nesilaiko vartojimo instrukcijų. Kepenis gali pažeisti ne tik antibiotikai, bet ir priešgrybeliniai, priešuždegiminiai, nuo tuberkuliozės ar alergijų skirti preparatai. Riziką kelia ir vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio, depresijos, epilepsijos, psichozės, taip pat anaboliniai steroidai, hormoninė kontracepcija bei statinai. Pagal antibiotikų vartojimą Lietuva užima dešimtą vietą Europos Sąjungoje, o tai rodo, kad gyventojai vis dar neįvertina šių medikamentų šalutinio poveikio ir dažnai netgi gydosi savarankiškai. Retas susimąsto, kad vaistai alina kepenis, nors žinoma apie tūkstantį skirtingų preparatų, galinčių sutrikdyti jų veiklą. Laimei, tam tikri augaliniai junginiai gali padėti sušvelninti vaistų daromą žalą“, – sako medicinos mokslų daktarė.

Pagalba iš augalų

Gydytoja priduria, kad pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama natūraliems sprendimams, stengiamasi išvengti cheminių vaistų. Augaliniai preparatai tampa patrauklia alternatyva, nes jie lengviau įsisavinami, turi mažiau šalutinių poveikių nei cheminiai vaistai, veikia švelniau ir saugiau. Anot specialistės, vienas plačiausiai tyrinėtų augalų kepenų sveikatai – tikrasis margainis, augantis pietvakarių Europoje ir Viduržemio pajūrio šalyse. Jo vaisiuose randamas biologiškai aktyvus flavonolignanų mišinys, vadinamas silimarinu.

„Silimarinas – biologiškai aktyvi tikrojo margainio sėklų veiklioji medžiaga. Tai natūralus junginys, saugantis kepenų ląsteles ir padedantis joms atsinaujinti. Silimarinas veikia kaip stiprus antioksidantas – neutralizuoja laisvuosius radikalus, nukenksmina toksinus ir apsaugo kepenis nuo jų žalingo poveikio, trukdo nuodingoms medžiagoms prasiskverbti į ląsteles. Silimarinas jau seniai naudojamas gydant lėtines kepenų ligas – moksliniai tyrimai rodo, kad šis junginys gali beveik trečdaliu sumažinti vaistų sukeltos kepenų pažaidos riziką, stiprinti natūralius kepenų apsaugos mechanizmus ir padėti išlaikyti jų sveikatą“, – sako gydytoja V. Ligeikaitė.

Pagal pranešimą spaudai