Karščio banga – išbandymas širdžiai: medikė įspėja nepervertinti savo jėgų

Sinoptikams prognozuojant iki 36 laipsnių karštį, medikai įspėja – pavojus kyla ne tik lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Aukšta temperatūra pavojinga ir tiems, kurie jaučiasi visiškai sveiki, tačiau pervertina savo galimybes dirbdami ar sportuodami lauke. Specialistai primena: per karščius svarbiausia ne tik gerti pakankamai vandens, bet ir laiku įsiklausyti į organizmo siunčiamus įspėjamuosius signalus.

Karštis pavojingas ir sveikam žmogui

Kaip paaiškino „Vilnelės klinikų” kardiologė prof. dr. Vilma Dženkevičiūtė, karščiai gali būti pavojingi kiekvienam, ypač jei geriama per mažai skysčių, intensyviai dirbama ar sportuojama.

„Per ilgai būnant karštyje net ir anksčiau sveikata nesiskundusiems žmonėms gali pasireikšti silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, sąmonės pritemimas, širdies plakimo epizodai ar padidėti širdies ritmo sutrikimų rizika. Esant dideliam skysčių trūkumui žmogus gali net nualpti, todėl pasijutus blogai būtina kreiptis į gydytoją”, – sako kardiologė.

Gydytojas įvertins bendrą žmogaus būklę, pamatuos kraujospūdį, prireikus paskirs kraujo ir elektrolitų tyrimus bei nuspręs, kokia pagalba reikalinga.

Specialistė pabrėžia, kad intensyvus fizinis darbas ar sportas ypač karštą dieną, net ir geriant pakankamai skysčių, didina širdies apkrovą. Dėl gausaus prakaitavimo organizmas netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų – kalio, magnio bei natrio. Sutrikusi jų pusiausvyra didina širdies ritmo sutrikimų riziką.

Karščiai ypač pavojingi ir žmonėms, vartojantiems vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio. Šie vaistai mažina kraujospūdį, o dėl gausaus prakaitavimo ir skysčių netekimo jis gali kristi dar labiau. Tokiais atvejais gali pasireikšti silpnumas, svaigimas ar net alpimas, todėl kai kuriems pacientams, pasitarus su gydytoju, gali prireikti koreguoti vaistų dozę.

Pasitaiko ir priešingų atvejų – daliai žmonių karštis gali išprovokuoti kraujospūdžio padidėjimą, todėl gydymą taip pat gali tekti koreguoti.

Kodėl per karščius staiga sutrinka sveikata?

Per karščius neretai pasirodo pranešimų apie staiga sukniubusius žmones. Pasak prof. dr. V. Dženkevičiūtės, didelis karštis ir dehidratacija gali tapti veiksniais, išprovokuojančiais ūmius širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus – miokardo infarktą ar insultą. Vidutinio amžiaus žmonėms tokiais atvejais neretai nustatoma iki tol nediagnozuota aterosklerozė.

„Ypač pavojingi staigūs temperatūrų svyravimai, kai vieną dieną oro temperatūra siekia 16 laipsnių šilumos, o kitą – jau 30 ar daugiau. Tokie orų pokyčiai tampa vis dažnesni. Žmonių, turinčių antsvorio, sergančių cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, organizmui prisitaikyti prie tokių pokyčių yra gerokai sunkiau, todėl jie dažniau susiduria su sveikatos problemomis”, – aiškina kardiologė.

Kada padeda elektrolitai?

Jei žmogus gausiai prakaituoja, ilgai būna saulėje ar dirba fizinį darbą, gali būti naudingi elektrolitų gėrimai – jie padeda atkurti su prakaitu prarastus mineralus ir sumažinti dehidratacijos riziką.

Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad elektrolitų gėrimai tinka ne visiems. Žmonės, sergantys lėtinėmis inkstų ligomis ar vartojantys tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, didinančius kalio koncentraciją organizme, turėtų būti atsargūs – per didelis elektrolitų kiekis gali būti žalingas.

„Jei žmogus nėra veikiamas didelio karščio, mažai prakaituoja, papildomas elektrolitų vartojimas gali būti nereikalingas ar net žalingas. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Prireikus verta ištirti kalio ir magnio koncentraciją kraujyje”, – pabrėžia specialistė.

Kardiologė primena svarbiausias taisykles per karščius

• Venkite ilgai būti tiesioginėje saulėje – ypač vidurdienį. Jei tenka būti lauke, stenkitės karštyje neužsibūti ilgiau nei 15–20 minučių.

• Dėvėkite šviesius, laisvus ir orui pralaidžius drabužius.

• Gerkite pakankamai skysčių. Gausiai prakaituojant jų gali prireikti 2–3 litrų per dieną ar daugiau, taip pat svarbu pasirūpinti elektrolitų pusiausvyra.

• Intensyvų fizinį darbą ar sportą planuokite anksti ryte arba vakare, kai oro temperatūra yra žemesnė.

• Jei sportuojant ar dirbant pajutote neįprastai stiprų širdies plakimą, silpnumą, galvos skausmą ar svaigimą, fizinį krūvį būtina nedelsiant nutraukti, atsivėsinti ir atsigerti vandens. Jei simptomai nepraeina, kreipkitės į gydytoją.