Kalifornijos gubernatorius Newsomas konferencijoje COP30 negailėjo kritikos Trumpui

JAV prezidentui Donaldui Trumpui nusprendus nedalyvauti Amazonijoje vykstančiame Jungtinių Tautų viršūnių susitikime klimato klausimais COP30, konferencijos dėmesio centre antradienį atsidūrė Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas, nepagailėjęs kritikos savo politinio oponento pozicijai iškastinio kuro atžvilgiu.

Šis pasitempęs demokratas, laikomas potencialiu kandidatu į prezidentus 2028 m. vyksiančiuose rinkimuose, sukritikavo D. Trumpą už tai, kad pastarasis pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo ir už tai, kad visai sukvailiojo, laikydamasis palankios pozicijos dėl naftos.

G. Newsomas pareiškė, kad demokratų administracija be jokių abejonių vėl sugrįš į Paryžiaus susitarimą.

„Tai moralinis įsipareigojimas, tai ekonominė būtinybė, tai ir viena, ir kita – ir tai bjauru, kad jis ne vieną, o du kartus atsisakė laikytis susitarimų“, – Brazilijos Amazonijos Belemo mieste, kuriame vyksta klimato viršūnių susitikimas COP30, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą sakė G. Newsomas.

Miesto dokuose vykusiame renginyje G. Newsomas pasirodė kartu su Para valstijos, kurios sostinė yra Belemas, gubernatoriumi Helderiu Barbalho.

Vaišių metu jis smarkiai gyrė Kalifornijos ekologiškumą, pažymėdamas, kad dabar du trečdaliai šios valstijos elektros energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Tai buvo pirmoji ketvirtos pagal dydį pasaulio ekonomikos lyderio stotelė, kurioje jo dar laukia sutarties su Vokietijos Badeno-Viurtembergo žeme pasirašymo ceremonija ir spaudos konferencija su aukščiausiojo rango Brazilijos bei kiti renginiai.

D. Trumpas, sausio mėnesį vėl grįžęs į prezidento postą, pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo ir pasišaipė iš žmogaus sukelto planetos atšilimo idėjos, pavadindamas ją apgaule.

Tačiau, organizacijos „Climate Group“, kuri vadovauja pasaulinių valstybių ir regionų koalicijai „Under2“, vykdomasis direktorius vyriausybių ir politikos klausimais Champa Patelis sakė, kad JAV valstijos vis dar gali toliau įgyvendinti buvusio prezidento Joe Bideno administracijos paliktus klimato planus, net ir nedalyvaudamos susitikimo metu vykstančiose derybose.

„Valstijos turi tą veiksmų planą, jos vis dar gali jo laikytis ir išsaugoti Paryžiaus susitarimo dvasią“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ch. Patelis, pridurdamas, kad svarbu parodyti solidarumą.

„Net jei nacionalinės vyriausybės nevykdytų savo įsipareigojimų, jų įgyvendinimo priešakyje stovi vietos valdžios institucijos, miestai, valstijos ir regionai.“

Valstijų galia

„Prezidentas negali tiesiog paspausti mygtuką ir viską išjungti – mūsų sistema taip neveikia“, – pridūrė Nate‘as Hultmanas, buvęs Baracko Obamos ir Joe Bideno administracijų pareigūnas, dabar dirbantis mokslininku Merilendo universiteto Pasaulinio tvarumo centre.

Neseniai šios institucijos atlikta analizė parodė, kad jei pirmaujančios valstijos ir miestai imsis aktyvesnių veiksmų – ir jei 2028 m. bus išrinktas klimatu besirūpinantis prezidentas – išmetamųjų teršalų kiekis JAV galėtų sumažėti iki 50 procentinių punktų ir priartėti prie J. Bideno vyriausybės užsibrėžto 61–66 proc. tikslo.

Didžioji to dalis priklauso nuo valstijų įgaliojimų energetikos ir statybos politikos srityje bei to, kaip miestai kontroliuoja atliekų tvarkymą, metano mažinimą, viešąjį transportą ir kitas sritis, naujienų agentūrai AFP paaiškino N. Hultmanas.

Į rinką orientuotas perėjimas prie ekologiškos ekonomikos išlieka stipriu veiksniu, be kita ko ir tose JAV valstijose, kurių vadovai yra priešiškai nusiteikę klimato atžvilgiu, tarp jų ir Teksase, kuris praėjusiais metais buvo atsinaujinančiosios energijos gamybos lyderis šalyje.

Konferencijoje COP30 dalyvauja ir demokratų gubernatorė Michelle Lujan Grisham iš Naujosios Meksikos. Ji valdo valstiją, kurioje pagaminama labai daug iškastinio kuro, tačiau siekia plėsti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir mažinti metano išmetimą naftos ir dujų sektoriuje.

Naftos ir dujų pramonę remiančios grupės „Power the Future“ atstovai sukritikavo Naujosios Meksikos lyderę už tai, kad ji „kraunasi krepšius į dar vieną tarptautinę valstybės finansuojama klimato iškylą“, tokiomis savo remarkomis atspindėdami susiskaldžiusią Amerikos politiką klimato klausimais.

Tiesa, vis dar kyla klausimų dėl to, kokios yra atskirų valstijų veiksmų ribos. D. Trumpo valdomi respublikonai neseniai priėmė įstatymą, kuriuo pirmiau laiko nutraukiamas J. Bideno įvestas mokesčių kreditas už švarią energiją, o tai laikoma potencialiai pražūtingu smūgiu atsinaujinančiosios energijos sektoriui.

Be to, D. Trumpo vyriausybė atšaukė švarios energijos diegimo finansavimą ir labai apsunkino leidimų išdavimą, ypač vėjo energijos projektams, kurių prezidentas asmeniškai labai nemėgsta.

Ir nors valstijų ir regionų koalicijos gali daryti politinį spaudimą klimato viršūnių susitikimuose, kol kas jos oficialių tekstų rengimo procese nedalyvauja.

Jūras Barauskas (AFP-ELTA)