Kaišiadorių globos centro vasara: akimirkos, kurios kuria ryšį

Vasara Kaišiadorių globos centro bendruomenei buvo kupina spalvų, susitikimų, juoko ir gražių akimirkų. Tačiau už visų renginių, veiklų ir švenčių slypėjo kur kas svarbesnė mintis – globa yra apie žmogų, ryšį ir buvimą šalia.

Vasarą pradėjome prasmingai – Kaišiadorių miesto šventėje atidengėme postamentus su tobulo vaiko ir tobulo suaugusiojo skulptūromis. Šis simbolinis akcentas tapo kvietimu kalbėti apie žmogų, jo unikalumą ir tai, kad tikras ryšys prasideda nuo priėmimo bei buvimo šalia.

Netrukus vasaros akimirkas jautrumu ir prasmingais susitikimais papildė Laimos Sakalauskaitės fotografijų paroda „Kur prasideda gyvybė?“, eksponuota Žiežmarių gimnazijoje. Fotografijos kvietė sustoti, pažvelgti atidžiau ir susimąstyti apie gyvybę, artumą bei tai, kas iš tiesų svarbu. Parodos autorė vaikams ir globėjų bendruomenei dovanojo cianotipijos edukaciją, leidusią susipažinti su senovine fotografijos technika. Parodos uždarymo šventė buvo jauki ir prasminga – kupina pokalbių, bendrystės ir akimirkų, primenančių, kad svarbiausi dalykai dažnai prasideda visai paprastai – nuo žmogaus, nuo ryšio ir nuo buvimo kartu.

Po parodos tęsėme Vaikų globos savaitės veiklas. Savaitę atidarėme padėkos vakaru globėjams kartu su Renata ir Deiviu. Vėliau miesto parke žiūrėjome animacinį filmą „Bjaurios lėlės“, su globėjų bendruomene gaminome lūpų balzamus, dalyvavome Šv. Mišiose Darsūniškio bažnyčioje, o savaitę užbaigėme Šiauliuose, perimdami globos simbolį.

Vasaros akimirkas papildė „Con Tempo for Kids“ festivalis, suteikęs vaikams galimybę patirti muziką, kultūrą ir kūrybą, bei Karališka puota, trumpam nukėlusi į pasakų pasaulį. Vaikai persirengė mėgstamais personažais, žaidė, šoko, atliko įvairias užduotis ir tiesiog mėgavosi buvimu kartu. Tokios akimirkos primena, kaip svarbu vaikystėje turėti vietos ne tik atsakomybei, bet ir žaidimui, juokui, svajonėms bei galimybei būti savimi.

Šią mintį pratęsė penkių dienų kūrybiškumo ir savęs pažinimo stovyklėlė „Pažink save ir kitus“. Joje netrūko žaidimų, kūrybinių veiklų, komandinių užduočių ir pokalbių apie emocijas. Vaikai mokėsi pažinti save, suprasti kitą, bendrauti ir bendradarbiauti, priimti savo bei kitų skirtumus. Nes svarbiausia ne būti geriausiam ar tobuliausiam – svarbiausia išdrįsti būti savimi.

O vasarą užbaigėme renginiu „Palydėk vasarą linksmai“, kuriame kartu su globėjų bendruomene dalyvavome komandinėse varžytuvėse. Mūsų komanda „Tobulumo kodas“ iškovojo pirmąją vietą. Simboliška, kad būtent šis pavadinimas tapo gražia vasaros minties tąsa. Juk tobulumo nėra. Yra žmonės – su savo istorijomis, stiprybėmis, klaidomis, jautrumu ir netobulumais.

Tikroji bendrystė gimsta tuomet, kai priimame vienas kitą tokį, koks esame. Kai nebandome pakeisti, pataisyti ar sutalpinti į tobulo žmogaus paveikslą. Kai tiesiog esame šalia.

Gal todėl ši vasara mums buvo ne tik apie renginius. Ji buvo apie santykį – apie vaikus, globėjus, šeimas ir visus bendruomenės žmones, kurie renkasi būti šalia. Apie tai, kad kiekvienam vaikui svarbu turėti žmogų, kuris priima, išklauso ir tiki. Apie tai, kad nereikia būti tobulam, kad būtum mylimas, svarbus ir priimtas.

Ir galbūt būtent čia slypi tikrasis mūsų vasaros „Tobulumo kodas“ – gebėjimas būti žmogumi žmogui.

Jei kada nors svarstėte ar vis dar svarstote apie globą – susisiekime. Galbūt būtent šis pokalbis taps kažko naujo pradžia.