Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija pažymėjo sukaktį ir įžengė į naują šimtmetį

Ugnė Petrauskaitė

100 metų – tai daug ar mažai? 100 metų pilni istorijos, prisiminimų, džiaugsmo, liūdnų akimirkų ir visko, iš ko susideda gyvenimas. Šiais metais šimtmečio gimtadienį švenčia Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija. Šis gimtadienis yra ypatingas, jis simbolizuoja ilgaamžiškumą, atkaklaus darbo rezultatus ir bendruomenės indelį. Nes būtent šios sudedamosios dalys ir leidžia švęsti netgi 100 -ąjį gimtadienį.

Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija įkurta 1924 m. vasario 1 d.. Prieš šimtą metų, kuomet mokykla tik buvo įkurta, ji vadinosi kitaip – Kaišiadorių vidurine mokykla. Tuo metu mokykloje buvo tik dvi klasės, kuriose mokėsi nei daug nei mažai – apie 50 mokinių ir buvo 9 mokytojai. 2010 metų rugsėjo pirmą dieną vidurinė mokykla tapo gimnazija. Simboliškai, nuo gimnazijos inauguracijos dienos buvo pasodintas pirmasis iš daugelio ąžuoliukų.

Tačiau kodėl būtent gimnazijai suteiktas prezidento Algirdo Brazausko vardas? Algirdas Mykolas Brazauskas – garbingas žmogus, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, kuris 1951 m. baigė būtent Kaišiadorių vidurinę mokyklą. Dėl šios priežasties vidurinė mokykla ir tapo Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija, išdidžiai nešanti šį garbingą vardą.

Šiuo metu, 2024 -aisiais metais, gimnazijoje dirba 30 mokytojų – pedagoginių darbuotojų ir mokosi 417 mokinių: 117 pirmokai, 108 antrokai, 79 trečiokai ir 108 ketvirtokai.

O koks gi buvo šis – 100 metų gimtadienis gimnazijai?

Gimtadienis prasidėjo iš pačio ryto, kuomet visi gimnazijos mokytojai, mokiniai, darbuotojai bei svečiai buvo pasitikti su muzika, saldainiais ir gera nuotaika. Juos pasitiko gimnazijos mokinių prezidentūros nariai, gimnazijos prezidentė ir gimnazijos direktorė. Vėliau šventinė nuotaika tęsėsi ir vyko 4 – ios netradicinės pamokos po 30 minučių. Jų metu kiekvienas gimnazijos mokytojas turėjo galimybę pasikviesti po svečią – mokinį, kuris jau baigęs mokyklą. Mokiniams toks pamokų formatas labai patiko, kadangi pamokose apsilankė labai įvairūs svečiai, kurie dalijosi savo skirtingomis darbinėmis, studijų patirtimis bei istorijomis. Svečiai pasakojo apie meno, istorijos, kariuomenės, medicinos, politikos, įvairių mokslo sričių temas, dalijosi patirtimi. Taip pat dienos eigoje vyko keturios pamokos aktų salėje. Čia pamokos vyko koncentrais: iš pradžių į pamoką ėjo pirmokai, vėliau antrokai, trečiokai ir galiausiai ketvirtokai. Šiose pamokose aktų salėje buvo pasakojama visa gimnazijos istorija, kiekviena klasė pristatė savo sveikinimą gimnazijai: vieni dainavo, kiti šoko, o dar kiti tarė gražų sveikinimo žodį. Šių pamokų metu tradiciškai buvo įteiktos nominacijos gimnazistams už nuopelnus bei metų pasiekimus. Taip pat, šiai gražiai progai paminėti, buvo sukurtas naujas vaizdo įrašas su gimnazijos himnu – nauja gimnazijos himno versija. Praėjus visiems koncentrams ir pasibaigus šventinėms pamokoms, visa gimnazijos bendruomenė išėjo į lauką, kur išklausė gimnazijos himną, gimnazijos direktorės Jolitos Morkūnaitės, mokytojo Česlovo Kriščiūno bei gimnazijos direktorės sveikinimus. Po sveikinimų sekė iškilmingas šviečiančio ženklo virš pagrindinio mokyklos įėjimo „GIMNAZIJAI – 100“ įžiebimas, kurį vainikavo, taip pat tradicija tapęs, transvero šokis. Vėliau visų gimnazistų bei mokytojų laukė siurprizas – tortas. Tad gimtadienis truko visą dieną, džiugino svečių istorijomis, alternatyviomis pamokomis, sveikinimais ir linksmybėmis!

Kiek simboliška, kad šie 2024 – ieji metai ypatingi ne vien gimnazijai, bet ir Kaišiadorių miestui. Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė, o gimnazijai – 100 metų. Gimnazija planuoja didelį renginį pavasarį, kuomet Kaišiadoryse vyks kultūros dienos. Renginio metu gimnazija kvies svečius pokalbiui, kurių galės klausytis ne vien gimnazistai, tačiau ir visi kaišiadoriečiai. Taigi praėjusi gimtadienio šventė – tik pradžia!

Man, kaip buvusiai gimnazistei, ketveri metai mokykloje prabėgo labai greitai. Atrodo, ką tik žengiau pirmuosius žingsnius gimnazijos koridoriuose, ieškojau savęs mylimose veiklose bei sėmiausi žinių pamokose – tačiau staiga tai baigėsi. Rankoje laikiau mokyklos baigimo atestatą ir su nekantrumu laukiau, ką atneš ateitis. Gimnazijoje stengiausi būti aktyvi visur, tiek akademiniuose reikaluose, tiek popamokinėse veiklose. Didžiausią džiaugsmą kėlė šokiai, gimnazijoje tai buvo didžiulė dalis manęs, savęs kitaip ir neįsivaizdavau. Iš pamokų labiausiai mėgau anglų kalbą, istoriją bei geografiją. Šiose srityse sekėsi geriausiai, nors stengiausi ir kituose dalykuose. Kiekvienas gimnazijos mokytojas, su kuriuo teko bendrauti ar mokytis pamokose,  savaip ypatingas. Kiekvienas išmokė ne vien savo dėstomo dalyko akademinių objektų, tačiau suteikė ir daug gyvenimiškų patirčių, išklausiau jų pamokymų, kuriuos atsimenu iki šiol. Gal būt tuo metu tai atrodė nereikšminga, tačiau po kiek laiko supranti, ką iš tikrųjų reiškė kiekvienas žodis.

Gyvuok, mylima ir šauni Algirdo Brazausko gimnazija, pradėjusi antrą šimtmetį!

Už pokalbį bei nuotraukas dėkoju mokytojai Onai Jodonytei.