Išmanieji suoliukai – nuo Žiežmarių iki Šakių

Pasak inovatyvių viešųjų erdvių pritaikymo sprendimų įmonės „BIPA“ projektų vadovės Vaivos Adomaitienės, šią tendenciją išjudino ne vien technologijų mada, o ir visai žemiškos priežastys – Europos Sąjungos finansavimo priemonės kaimo plėtrai. „Šie projektai remiasi vadinamuoju „iš apačios į viršų“ principu – patys gyventojai siūlo idėjas, balsuoja, teikia paraiškas. Tai suteikia žmonėms daugiau galios formuoti savo aplinką – jie ne tik laukia pokyčių, bet ir patys juos inicijuoja“, – sako V. Adomaitienė.

Įgyvendintų projektų geografija plati – nuo Žiežmarių, Kapčiamiesčio iki Šakių ir Žemaičių Naumiesčio. Pastarajame visai neseniai pastatyti net septyni išmanūs suoliukai. Projektą „Žemaičių Naumiesčio miestelio infrastruktūros atnaujinimas įdiegiant sumanius sprendinius“ įgyvendino pati miestelio bendruomenė su Irena Vismantiene, dabar jau buvusia pirmininke, priešakyje. 

Anūkus nusives klausyti pasakų

Pirmą kartą išmanųjį suoliuką ji pamatė Varšuvoje. Grįžusi į Lietuvą pasidomėjo – jų esama visai netoliese, Kintuose. Nuvažiavo pasižiūrėti ir įsitikino: tokio reikėtų ir Žemaičių Naumiestyje. Idėja greitai pavirto veiksmais – bendruomenė ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi dėl finansavimo, sprendė, kur statyti suoliukus ir kokių funkcijų jiems reikėtų.

„Pagalvojau – pirmadieniais muziejus nedirba, tai atvykę žmonės galėtų apie miestelį sužinoti tiesiog prisėdę. Visi septyni mūsų suoliukai ne tik įkrauna prietaisus ar siūlo „Wi-Fi“, bet ir transliuoja įrašus – pasakas, istorinius pasakojimus, vietinio kompozitoriaus kūrinius, ansamblio dainas“, – pasakoja I. Vismantienė.

Suoliukai įrengti žmonių lankomose vietose: miestelio centre, prie muziejaus, skverelyje, prie užtvankos ir kitur. Pasak, I. Vismantienės, juos ypač pamėgo jaunimas, bet po truputį atranda ir vyresni gyventojai. „Kartą po mišių pakviečiau senjorus apžiūrėti. Šie maloniai nustebo  – sakė būtinai atsives anūkus pasakų paklausyti“, – kalba I. Vismantienė. Šiandien ji jau svarsto, kokiomis funkcijomis ar įrenginiais, vertėtų išmaniuosius suoliukus papildyti – idėjų netrūksta, tereikia finansavimo.

Skirtumai tarp miestelių ir didmiesčių

V. Adomaitienės teigimu, bene labiausiai miestelių bendruomenes traukia matomas efektas ir greitas rezultatas.  Miesteliuose statomi išmanieji suoliukai veikia savarankiškai – energiją gamina iš saulės, todėl nereikia elektros įvadų ar kabelių. Dauguma jų turi USB jungtis, belaidžio įkrovimo padus, kai kurie – ir „Wi-Fi“ ryšį bei garso sistemą, transliuojančią pasirinktą turinį.

„Lietuviai vertina natūralumą, todėl dažniausiai renkasi švelnesnio dizaino medinius suoliukus. Nors technologija išmani, išvaizda turi derėti su miestelio aplinka. Todėl metaliniais variantais gerokai mažiau domisi“, – pastebi V. Adomaitienė. Rečiau miesteliuose įrengiami dviračių servisai ar suoliukai su dviračių parkavimo vietomis – tai labiau būdinga didmiesčiams, kur aktyvesnis eismas. Ten dažniau investuojama į visos infrastruktūros atnaujinimą, o suoliukai tampa tik viena bendro paveikslo dalimi. 

Kur statyti, kad pasiteisintų ir ko nereikia bijoti?

Kodėl vieni išmanieji suoliukai tampa traukos vieta, o kiti lieka pamiršti? Pasak „BIPA“ projektų vadovės dažniausia klaida – netinkama vieta. Suoliukas ten, kur nėra nei žmonių srauto, nei tako, tiesiog neveiks. Jie pasiteisina tik ten, kur natūraliai būriuojasi žmonės – prie mokyklos, bibliotekos, miestelio centre.

Taip pat svarbu protingai paskirstyti funkcijas: jei teritorijoje keli suoliukai, nebūtina visiems diegti „Wi-Fi“. „Geriau viską suplanuoti iš anksto ir pasitarti su žinovais, kad nebūtų nereikalingų investicijų. Juk svarbiausia, kad tie sprendimai tarnautų žmonėms, o ne atvirkščiai“, – pabrėžia V. Adomaitienė. Dar vienas niuansas – išmaniųjų įrenginių moduliai turi gauti saulės, todėl nereikėtų jų statyti arti pastatų, po tankia medžių laja, o įrengiant atvirose erdvėse, svarbu, jog moduliai nebūtų atsukti į šiaurę.

Pasak V.  Adomaitienės, įrenginiais besidomintiems gyventojams kyla ir baimių. Viena pagrindinių – kad išmanieji suoliukai žiemą neveiks dėl saulės trūkumo. „Šaltuoju metų laiku suoliukai natūraliai mažiau naudojami, tad ir energijos poreikis sumažėja. Kita baimė – vandalizmas. Žinoma, nuo piktavalių neapsaugotas joks viešumoje stovintis daiktas. Tačiau išmaniuosiuose suoliukuose visa sistema paslėpta ir apsaugota. Tik vieną kartą teko važiuoti taisyti“, – sako pašnekovė. Ji pastebi, kad žmonės tampa vis sąmoningesni, ypač kai patys dalyvauja sprendimuose.

Technologija – ne stebuklas, o įsipareigojimas

Kaip ir bet koks elektroninis įrenginys, išmanusis suoliukas reikalauja bent minimalaus dėmesio. Apie tai, kaip reiktų prižiūrėti miestelius džiuginančius įrenginius, kalba V. Adomaitienė. Saulės moduliai turi būti švarūs – neuždengti šakomis, dulkėmis ar sniegu. Bent kartą per metus rekomenduojama atlikti profilaktinę patikrą ir įsitikinti, ar visos funkcijos veikia tinkamai. 

Nors išmanių įrenginių tendencija siejama su ES finansavimui, V. Adomaitienės maymu, technologijų pritaikymas nėra laikina mada. „Pastebime, kad žmonės vis labiau domisi individualiais sprendimais savo namų ar sodybų aplinkoje. Vieni nori įsirengti LED apšvietimą ir įkrovimo jungtis pavėsinėje, ant jos įtaisę saulės modulius ar apšviesti vaikiškas sūpynes” , – apie lietuvių susidomėjimą kurti jaukesnę ir patogesnę namų apinką pasitelkiant technologijas, sako „BIPA“ projektų vadovė.

Pranešimą parengė agentūra „We Are Marketing“.