Hodgesas: dabar Jungtinėms Valstijoms reikia, kad Europa mus išgelbėtų nuo mūsų pačių

Vėl garsėjant nuogąstavimams, kad Vašingtonas gali mėginti jėga užimti Grenlandiją, į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas teigia, kad Jungtinėms Valstijoms reikia, jog Europa tvirtai priešintųsi Donaldo Trumpo administracijai, rašo naujienų portalas „TVP World“.

Pirmadienį Lenkijos televizijai duotame interviu jis taip pat pabrėžė, kad įsakymas siųsti JAV kariuomenę užimti Grenlandiją būtų neteisėtas ir išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė tokiam įsakymui nepaklustų.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas pažymėjo, kad praeityje Europa savo saugumu rūpinosi nepakankamai, o dabar turi nepatikimą partnerį Vašingtone. 

„Europa pernelyg ilgai manė, kad Jungtinės Valstijos užtikrins visą jos apsaugą. Todėl Europos šalys nesugebėjo padaryti to, ką turėjo padaryti, ir tapo priklausomos nuo Rusijos energijos. (JAV – ELTA) nebelaikomos patikimomis (…) Europos šalys turės prisiimti atsakomybę už savo saugumą“, – sakė jis.

Visgi, jo teigimu, dabartinė politika neabejotinai kenkia ir JAV interesams.

„Manau, kad mes, JAV, ilgai gailėsimės prarasto pasitikėjimo“, – teigė B. Hodgesas.

„Jungtinės Valstijos (…) ištisus dešimtmečius skyrė milijardus dolerių padėti Europai, ir aš labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad tai padarėme. Dabar, manau, esame tokioje situacijoje, kai Jungtinėms Valstijoms reikia Europos pagalbos, kad ji išgelbėtų mus nuo mūsų pačių (…) kad tvirtai pasipriešintų šiai administracijai“, – paaiškino buvęs generolas..

B. Hodgesas interviu Lenkijos televizijai taip pat sakė, kad po JAV reido Venesueloje galimas D. Trumpo sprendimas siųsti karius į Grenlandiją „atrodo labiau tikėtinas“.

„Anksčiau manydavau (…) kad tai absurdiška (…) Danai ir grenlandiečiai mus priėmė draugiškai, todėl maniau, kad jis jokiu būdu to nepadarys. Tačiau po šio savaitgalio (toks scenarijus – ELTA) atrodo labiau tikėtinas. Mano vertinimu, panašu, kad jis suinteresuotas kažką tokio padaryti… Tai, mano požiūriu, būtų neteisėtas įsakymas JAV kariuomenei, ir viliuosi, kad jų požiūris bus toks pat“, – kalbėjo B. Hodgesas.

Atlanto vandenyne esanti Grenlandija priklauso NATO narei Danijos Karalystei. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pirmadienį sakė, kad D. Trumpo žodžiai, jog jis nori Grenlandijos, „turėtų būti vertinami rimtai“ ir pridūrė, kad „jei Jungtinės Valstijos užpuls kitą NATO šalį, viskas sustos“.

Jai antrino ir B. Hodgesas, sakydamas, kad toks scenarijus kariniam aljansui iš tiesų būtų katastrofiškas.

„Manau, kad tai būtų katastrofa mums visiems, visiems NATO nariams, jei tai būtų laikoma NATO pabaiga… Tai yra svajonių scenarijus rusams“, – perspėjo buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas.

Kaip skelbta anksčiau, po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, JAV sausio 3 d. netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje ir nuvertė autoritarinį kairiųjų pažiūrų lyderį Nicolą Maduro. JAV pajėgos jį su žmona suėmė ir nugabeno Niujorką teismo procesui.

Po smūgių Venesuelai ir jos lyderio N. Maduro suėmimo surengtoje spaudos konferencijoje savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ šeštadienį kalbėjęs Donaldas Trumpas pasiuntė įspėjimą ir Kolumbijos prezidentui, kuris esą „turėtų pasisaugoti“. JAV prezidentas gruodį buvo pažėrės kaltinimų Kolumbijai dėl narkotikų gamybos ir kontrabandos bei užsiminęs apie galimybę surengti karinę operaciją ir ten.

D. Trumpas sausio 4 d. dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją, interviu žurnalui „The Atlantic“ pareikšdamas, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“. Danijos ministrė pirmininkė M. Frederiksen sureagavo pareikšdama, kad Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies. 

Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.

Marius Jakštas (ELTA)