Higienos institutas informuoja apie oro taršą kietosiomis dalelėmis

Higienos institutas, gavęs Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą, informuoja, kad kovo 20 d. kietųjų dalelių KD₁₀ paros ribinės vertės viršijo nustatytas Kauno Dainavos oro kokybės tyrimų stotyje. Taip pat šio teršalo koncentracija aplinkos ore buvo padidėjusi ir kituose šalies miestuose. Kovo 21–22 dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui. Kietųjų dalelių koncentracija miestų aplinkos ore išliks padidėjusi – išaugs KD₁₀ paros ribinės vertės viršijimo tikimybė.

Oro užterštumo padidėjimo priežastys yra nepalankios meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis (įsivyravo sausi, be kritulių orai), pagrindinė priežastis – transporto intensyvumas ir jo pakeltoji tarša (dulkės gausiai pakeliamos nuo išdžiūvusių gatvių, kelkraščių, aikštelių ir kt.).

Rizika sveikatai, susijusi su kietosiomis dalelėmis

Kietųjų dalelių normos Lietuvoje reguliuojamos nacionalinėmis ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktų nuostatomis, kurios nustato leistinas kietųjų dalelių koncentracijos ore ribas. Pagal ES direktyvas leistina kietųjų dalelių koncentracija yra nustatoma siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Leistinos KD10 koncentracijos ribos yra 50 μg/m³ vidutinės paros vertės (negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus) ir 40 μg/m³ metinės vidutinės vertės, o KD2,5 koncentracijos ribos yra 20 μg/m³ metinės vidutinės vertės. Šios normos keičiamos ir koreguojamos pagal naujausius tyrimų rezultatus ir sveikatos poveikio vertinimus.

Kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Rizika sveikatai susijusi su kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo 10 (KD₁₀ )  ir 2,5 (KD_2,5) mikrono. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. Didesnės KD₁₀ dalelės – tokios, kurių dydis ore yra iki 10 μm, sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos, o smulkiausios KD_2,5, kurių dydis iki 2,5 μm, kelia didesnę grėsmę, nes nusėda plaučiuose ir tam tikra dalelių dalis per plaučių alveoles patenka į kraują ir audinius, sukeldamos lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas, sisteminę žalą audiniams ir ląstelėms.

Priklausomai nuo kietųjų dalelių aplinkos ore koncentracijos, jos gali sudirginti kvėpavimo takus (ima perštėti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl to gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito), priežastimi, sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą, išprovokuoti insultą.  

Aplinkos ore esančios kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka ne tik per kvėpavimo sistemą, bet gali patekti ir per akių gleivinę (sukelia konjunktyvitus) ar dirginti odą (užkemša prakaito liaukas, todėl gali prasidėti pūliniai procesai).

Kietųjų dalelių oro taršos poveikis, ypač ilgalaikis, gali būti reikšmingas sveikatai, tačiau trumpalaikis poveikis taip pat neigiamai veikia sveikatą.

Trumpalaikio (trunkančio kelias valandas ar dienas) poveikio atveju žymus teršalų koncentracijos padidėjimas gali sukelti ūmių sveikatos pakitimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, todėl peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas, o sergantieji kvėpavimo, širdies ar kraujagyslių ligomis gali pajusti sveikatos pablogėjimą (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuolius, širdies veiklos sutrikimus).

Esant ilgalaikiam poveikiui net ir nedidelis kietųjų dalelių padidėjimas gali tapti lėtinių negalavimų priežastimi: gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos (astma, bronchitas, emfizema), susilpnėti plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla,  išsivystyti plaučių vėžys.

Oro taršos poveikis žmonėms

Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis pasireiškia nevienodai. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui. Vaikams šis poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt.

Net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti  laikinų simptomų, tokių  kaip akių, nosies ir gerklės dirginimas, kosulys, spaudimas krūtinėje, dusulys, galvos skausmas, nuovargis.

Svarbu saugotis nuo oro taršos. Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje geriau neatidaryti orlaidžių, langų, o patalpoms vėdinti naudoti oro kondicionierius su filtrais. Važiuojant transporto priemonėmis sandariai uždaryti langus. Keliaujant dviračiu vengti intensyvaus eismo gatvių.

Apsisaugoti nuo kietųjų dalelių įkvėpimo gali padėti kaukės su specialiuoju filtru.

Oro taršos indeksą galima sekti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje arba įvairiose mobiliosiose programėlėse.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko el. paštu jolanta.rybalko@hi.lt arba mob. + 370 658 86 749.

Šaltinis – Higienos institutas