Gydytojai pataria, kaip stiprinti organizmą, išvengti traumų ir apsisaugoti nuo virusų

Šaltajam sezonui įsibėgėjant, fiksuojamas augantis peršalimo ligų skaičius. Permainingos oro sąlygos ir nuolatinis buvimas uždarose patalpose sudaro palankias sąlygas infekcijoms plisti. Specialistai atkreipia dėmesį į prevencines priemones ir dalijasi patarimais, kaip pasirūpinti savo bei kitų sveikata.

Dažniausios sezoninės ligos

Anot šeimos gydytojos, „Compensa Life Vienna Insurance Group” Lietuvos filialo sveikatos žalų gydytojos ekspertės Renatos Aleknienės, rudenį bei žiemą gyventojai dažniausiai susiduria su viršutinių kvėpavimo takų infekciniais susirgimais. Šios sezoninės ligos pasireiškia tokiais simptomais, kaip sloga, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas.

Virusinės infekcijos greičiausiai plinta ten, kur yra didelis žmonių srautas ir kontaktas su įvairiais paviršiais – visuomeniniame transporte ir uždarose patalpose, ypač mokymo įstaigose. „Kadangi mokiniai nuolat būna mokykloje, yra daug žmonių vienoje patalpoje, tai tikimybė plisti infekcijoms oro lašiniu būdu yra didesnė”, – akcentuoja R. Aleknienė.

Ekspertų teigimu, efektyviausia apsauga nuo sezoninių ligų yra elementarios prevencinės priemonės – rankų higiena, tinkamas čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, atstumo laikymasis. Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės skubios pagalbos gydytojas Šarūnas Maciulevičius teigia, jog medicininės priemonės, t. y. vakcinacija, taip pat padeda apsisaugoti nuo infekcijų arba jų sukeliamų komplikacijų.

Imuniteto stiprinimas

Šaltuoju sezonu susirgimų skaičiui augant, ypač svarbu pasirūpinti imuniteto stiprinimu. Organizmo atsparumui gerinti gali padėti tokie maisto papildai, kaip vitaminas D, omega riebalų rūgštys, žuvų taukai ar magnis, tačiau gydytojai pabrėžia, kad papildai yra tik viena iš priemonių.

Kaip teigia šeimos gydytoja R. Aleknienė, kasdieniai įpročiai išlieka svarbiausiu imuniteto pagrindu. Geras miegas, sportas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, subalansuota mityba ir socialinis gyvenimas padeda organizmui lengviau kovoti su virusais ir greičiau atsigauti susirgus.

Visuomenėje itin paplitę grūdinimosi būdai – ledinis vanduo ar kontrastinis dušas – taip pat gali prisidėti prie geresnės savijautos, tačiau Š. Maciulevičius atkreipia dėmesį, jog šaltis organizmui tampa stresiniu dirgikliu. Tad, toks grūdinimosi būdas galimas tik įvertinus savo būklę. „Jeigu pavargę, po bemiegės nakties ar sunkaus egzamino, bandysime save atgaivinti šaltu vandeniu, galime prisišaukti peršalimą. Tačiau jeigu jaučiamės gerai, esame pailsėję ir geros fizinės formos, tokia praktika, saikingai taikoma, tikrai nėra žalinga”, – sako gydytojas.

Traumos – šaltojo sezono rizika

Nors šaltasis metų laikas daugiausia asocijuojasi su peršalimu, atsiradus pirmajam ledui neišvengiamai prasideda ir traumų sezonas. Ekspertai pabrėžia, kad sveikatai pavojingiausi yra pereinamieji laikotarpiai – vėlyvas ruduo ir ankstyva žiema bei rytai, kai oras permainingas ir dauguma yra priversti skubėti į darbus ar mokyklą.

Rizika paslysti ir susitraumuoti atsiranda tada, kai dėl šlapio paviršiaus dieną ir staigaus atšalimo naktį susiformuoja ledas. „Kaita yra labai pavojinga. Jeigu būtų vien tik minusinė temperatūra arba vien tik drėgmė, traumų būtų mažiau”, – teigia Š. Maciulevičius.

Norint išvengti tokių nelaimingų atsitikimų, Š. Maciulevičius pataria rinktis tinkamą, oro sąlygoms pritaikytą avalynę. Gydytojas akcentuoja, kad svarbu dėvėti nevaržančius batus, turinčius aukštą aulą ir žiemai pritaikytą protektorių. Be to, traumų riziką mažina ir fizinis pasirengimas – stipresni raumenys užtikrina geresnę laikyseną, todėl, anot Š. Maciulevičiaus, sumažėja ne tik tikimybė susižeisti, bet ir galimų traumų sunkumas.

Vaiko trauma ar liga, reikalaujanti specialaus gydymo ar reabilitacijos, tampa dideliu išbandymu visai šeimai: sutrinka kasdienis ritmas, vaikui skauda ir jis kurį laiką negali užsiimti įprastomis veiklomis, o vienam iš tėvų tenka slaugyti ligoninėje ar namuose ir dėl to nedirbti – tai apsunkina šeimos finansus.

„Papildomas traumų dėl nelaimingo atsitikimo draudimas galėtų sumažinti šį finansinį diskomfortą”, – pabrėžia R. Aleknienė. Pasak jos, dalis tėvų draudimu pasirūpina tik po nelaimės, tačiau vis dažniau vaikai apdraudžiami dar kūdikystėje – traumoms amžiaus ribų nėra: susižaloja ir patys mažiausieji, ir paaugliai, o kai kurie į priėmimo skyrių sugrįžta ne vieną kartą. Daugiau laidoje-pamokoje mokiniams – „Rizika – ne fizika”.