Ežero dialogas: nuo žalios sriubos iki bendruomenės traukos centro

Vievio gyventojai jau ne vienerius metus aktyviai kovoja už miestelio centre esančio ežero išsaugojimą. Ir, nors daugybės pastangų ežero ekologinė būklė gerėja, problemų dar likę nemažai. 

Gyvena retos lašišinės žuvys

Vievyje vyko gyventojų, ekologų, aplinkosaugininkų, visuomenės sveikatos specialistų, savivaldos atstovų atvira diskusija „Ežero dialogai“. Kalbėta apie ežero užterštumą, išsaugojimą, diskutuota, kaip ežerą galima įveiklinti bendruomenėms poreikiams. 

Susitikimas prasidėjo ant ežero kranto – juk kalbėti apie ežerą geriausiai būnant prie jo. 

Vievio ežeras – ledyninės kilmės, giliausia jo vieta šiaurinėje dalyje, ir siekia net 33 metrus. Didžiausia bioįvairovė išlikusi pietinėje ežero pusėje, kur yra užpelkėjusių vietų. Į ežerą įteka net 8 upeliukai, o išteka – tik vienas. Visas ežero vanduo atsinaujina per 3-6 metus. Prie ežerų gyvena nemažai vandens paukščių, o pačiame ežere yra ir retų lašišinių žuvų – seliavų. 

„Tik keletas miestelių Lietuvoje turi iš pietų į centrinę dalį įsiterpusį didelį natūralios kilmės ežerą. Vis dėlto, tai didžiausia grėsmė pačiam ežerui – labiausiai jį teršia žmonių ūkinė veikla“, – Vievio ežero pakrantėje susirinkusiems gyventojams kalbėjo gamtos mokslų daktaras Ričardas Skorupskas. 

Teršalai nuo gatvių – tiesiai į ežerą

Prieš keletą metų Vievio ežero būklė buvo tikrai bloga. Ežero vanduo gausiai žydėdavo (vyko eutrofikacija) ir tuomet jau niekas nelipdavo į tą tirštą žalią sriubą. 

Vievio ežero tyrimai atliekami kas šešeri metai. Remiantis paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros tyrimais, atliktais 2018 metais, ekologinė Vievio ežero būklė įvertinta kaip vidutinė. Vandenyje nustatytas padidėjęs makrofitų (vandens augalų) kiekis, bet kiti vandens kokybės rodikliai (bendrasis azotas, bendrasis fosforas, organinių medžiagų kiekis ir pan.) neviršijo leistinų normų. 

Aplinkos apsaugos agentūra įvardijo ir taršos šaltinius: kelių priežiūros ir remonto įmonė. Išsamią ataskaitą rasite čia. 

Kitas tyrimas bus atliekamas 2024 metais. Kadangi prie Vievio ežero buvo identifikuoti taršos šaltiniai, ir jei naujas tyrimas parodys blogėjančią ežero būklę, pasak Aplinkos apsaugos agentūros atstovų, bus ieškoma galimybių tirti Vievio ežerą kas trejus metus. 

Vievis neturi centralizuotos lietaus nuotekų sistemos, todėl problematiškiausios vietos – prie pat miestelio, L. Giros gatvės. Visa tarša nuo gatvių, tręšiamų daržų, gyventojų sklypų su lietumi nuplaunama tiesiai į ežerą. Jį teršia ir magistralės Vilnius-Kaunas atkarpos paviršinės nuotekos, į ežerą per mažuosius intakus patenkantys naftos produktai.Tiesa, šiais metais, esant gana sausai vasarai, ežero vanduo itin skaidrus, nes į jį atitekėjo labai mažai užterštų paviršinių nuotekų.

Sutvarkyti lietaus nuotekų sistemas skirtas pilotinis iš ES fondų finansuojamas projektas, kurio vienas iš numatytų uždavinių – įdiegti bandomąsias natūralias paviršinių nuotekų valymo priemones Vievyje. Pilotinis projektas turėtų būti įgyvendintas per ateinančius trejus metus. 

Išeitis galėtų būti apsauginių želdynų juostų pakrantėje ir vandens augmenijos plotų formavimas priekrantėje. Pavyzdžiui, pakrantė apsodinta nendrių ruožais. Augalai sugertų dalįį ežerą patenkančių kenksmingų medžiagų. Tačiau, kad teršalai nepasklistų, žiemą nendres reikėtų nupjauti ir išvežti. 

Pietvakarineje ežero pakrantėje yra intensyvaus žemės ūkio teritorijos. Jos, anot gamtos mokslų daktaro R. Skorupsko, didelės įtakos ežero užterštumui neturi. Tačiau ir iš dirbamų laukų į vandenį patenka azoto, fostoro junginių, todėl dirbamų laukų pakraščiuose, ypač šalia melioracijos griovių, reikėtų medžių ir pievų juostų, kurios efektyviai sulaikytų taršą. Ir, žinoma, reikia kalbėtis su ūkininkais, skatinti laikytis nustatytų leistinų trąšų normų arba skatinti ekologinį ūkininkavimą. 

Gyventojų nuotekų ieškojo ir su robotais

Ne visi gyventojai prisijungę  prie centralizuotos miesto nuotekų sistemos. Kai kurie savo būste Vievyje nuolat negyvena, kiti turi savo valymo įrenginius, kai kurie – išsiurbiamas duobes, bet kaip jos prižiūrimos – jau pačių savininkų sąmoningumo reikalas.

Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius gamybai Vidmantas Mikalajūnas teigė, kad šiuo metu surasta didžioji dauguma nelegalių taršos šaltinių.

„Ieškojome ir patys, ir pasitelkę robotus. Gyventojai, kurie  leido nuotekas į lietaus  sistemą, jau prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Aišku, vis dar yra įtarimų, kas galimai teršia ežerą. Bet pabrėžiu – galimai, nes turime tiksliai nustatyti – diskusijoje kalbėjo V. Mikalajūnas.

Greitu metu gyventojams teks deklaruoti savo nuotekų valymo įrenginius. Tai gali padėti atrasti potencialius teršėjus, vis dar turinčius nelegalių nuotekų išleistuvų, ar tuos, kurie laiku nepasirūpina išvežti nuotekų iš šulinių ar valymo įrenginių po profilaktikos darbų.

Kad problemos sprendžiamos rodo ir vasaros sezono metu atliekami mikrobiologiniai vandens tyrimai. Pastaruosius metus žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių kiekis neviršijo normos, vandens kokybė buvo gera ir atitiko higienos normas – vadinasi Vievio ežere maudytis saugu. Tai užtikrino ir Elektrėnų visuomenės sveikatos biuro atstovė Julė Ramanauskaitė bei savivaldybės gydytoja Virginija Liepinytė-Medeikė.  

Traukos objektas

Nors diskusijoje daug dėmesio skirta ežero taršai ir ekologiniams bei aplinkosauginiams aspektams, paliesta ir socialinė ežero reikšmė. Ežero pakrantė – tai įvairių veiklų, poilsio, rekreacijos, susibūrimo, laisvalaikio praleidimo vieta. Čia gyventojai susitinka, bendrauja, eina pasivaikščioti. Visą vasarą pakrantėje vyksta nemokamos mankštos. 

Iki diskusijos ir jos metu gyventojai internetinėje slido apklausų platformoje reiškė nuomonę, kas jiems svarbu, kalbant apie Vievio ežerą ir ko jiems šioje vietoje trūksta. Labiausiai gyventojams trūksta tako aplink visą ežerą, vandens pramogų – valčių, baidarių nuomos, grilio zonos, kai kas mano, jog gera idėja būtų įrengti pakrantėje kelias atviras kilnojamas darbo vietas. 

Gyventojus domino ir Vievio pirties likimas. Diskusijoje dalyvavęs Elektrėnų meras Gediminas Ratkevičius teigė, kad dabartiniai pirties savininkai planuoja sutvarkyti Vievio pirtį ir atverti lankytojams. Tiesa, kada tai bus padaryta, priklauso tik nuo savininkų finansinių galimybių.

Baigiantis diskusijai renginio organizatorė Eglė Vankevičė tikino, gyventojų išsakytos pastabos bus išsaugotos, skelbiamos viešai.  „Gyventojų nuomonė gali tapti orientyru tiek savivaldos atstovams, tiek pačiai bendruomenei, kaip geriau galime apsaugoti Vievio ežerą, kaip padaryti ežerą dar patrauklesnį gyventojams ir išnaudoti ežero teikiamas galimybes poilsiui, sveikam gyvenimo būdui, bendruomeniškumo skatinimui“, – mano E. Vankevičė.