Egzaminams vykstant stresas auga: psichoterapeutas patarė, kaip sau padėti ir kaip pagelbėti gali tėvai

Artėjant valstybinių brandos egzaminų pikui, įtampa auga ir namuose. Moksleiviams didėja lūkesčiai, baimė nesuspėti, pamiršti tai, ką mokėsi, ar pasirodyti prasčiau nei tikėtasi. Pasak psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, nerimas prieš svarbų išbandymą yra natūrali reakcija, tačiau yra būdų situaciją palengvinti.

Tačiau tai, kaip su šia įtampa tvarkomės dabar, gali turėti ilgesnį pėdsaką nei atrodo. Jei jaunystėje nesimokoma atpažinti streso ir jo valdymo įgūdžių, vėliau – ir darbo aplinkoje, ir santykiuose – jų gali tiesiog pritrūkti. Streso valdymas nėra įgimtas – tai įgūdis, kurį reikia lavinti.

Kad stresas Lietuvoje – opi problema, atskleidė „Eurovaistinės” inicijuotas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI). Net 38 proc. gyventojų kasdien jaučia stresą, o dažniausiai nurodo, kad jį kelia įtampa dėl darbo ar mokymosi (48 proc.). Per egzaminų sezoną ši problema itin pastebima vaistinėse.

„Egzaminų keliama įtampa tikrai matoma – padaugėja klientų, kurie teiraujasi, kaip padėti nerimą patiriantiems vaikams ar jaunuoliams. Situacijos panašios: artėja egzaminai, daug streso, atsiranda nerimas, irzlumas, baimė. Kreipiasi ir patys jauni žmonės – ypač tada, kai yra patyrę nesėkmių. Tokiais atvejais įtampa dar labiau sustiprėja: atsiranda drebulys, stiprus jaudulys, sunku nusiraminti. Prieš kiekvieną svarbų gyvenimo išbandymą tas „užspaudimo” jausmas yra natūralus – tačiau kartais jis tampa per stiprus ir žmogui prireikia pagalbos”, – sako „Eurovaistinės” vaistininkas Vygintas Milašius.

Didžiausia klaida – bandyti išmokti viską paskutinę naktį

Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, viena dažniausių moksleivių klaidų – viską palikti paskutinei minutei. Tuomet pasiruošimas virsta bandymu suvaldyti ir didelį informacijos kiekį, ir kylantį nerimą.

„Moksleiviai dėl mokymosi neretai aukoja miegą, fizinį aktyvumą ir mitybą – o tai tik pablogina rezultatus. Prastai išsimiegojus atmintis veikia prasčiau, o nerimas tampa intensyvesnis. Dažna klaida ir per didelis kofeino kiekis – energetiniai gėrimai ar kava gali dar labiau išbalansuoti organizmą ir sustiprinti nerimastingumą”, – sako D. Jakučionis.

Jo teigimu, svarbu nepamiršti ir pertraukų – smegenims reikia poilsio, kad jos galėtų įtvirtinti informaciją. Stresą didina ir perfekcionizmas, kai bandoma viską išmokti iki paskutinės raidės. „Svarbu nepaversti streso dar vienu priešu. Jei moksleivis įtampą mato tik kaip grėsmę, nerimas stiprėja. Bet jei pavyksta ją suprasti kaip paskatinimą ir ženklą, kad laukia svarbus iššūkis, kuriam kūnas mobilizuojasi, mokytis gali būti lengviau”, – pataria psichoterapeutas.

Planavimas veikia geriau nei „kalimas”

Norint mažinti stresą ne tik egzamino išvakarėse, bet viso pasiruošimo metu, D. Jakučionis pirmiausia pataria susidaryti aiškų mokymosi planą – susidėlioti temas, prioritetus ir jų laikytis nuosekliai. Informacija geriausiai įsimenama tada, kai ji reguliariai kartojama, o ne bandoma „iškalti” pernakt.

„Dar viena strategija – testuoti ir tikrinti save, nes vien informacijos perskaitymas nebūtinai padeda. Užduokite sau kontrolinius klausimus – tai sužadina atmintį ir padeda efektyviau įsiminti žinias”, – patarimu dalijasi specialistas.

Nors laiko prieš egzaminus, atrodo, visada trūksta – svarbu nepamiršti daryti pertraukų, bet neleisti laiko soc. tinkluose. Pasimokius 45 min. – pajudėti, išeiti pasivaikščioti, padaryti trumpą mankštą.

„Svarbu nepamiršti išsimiegoti. Miego aukojimas dėl mokymosi nepadeda – tai tik silpnina atmintį ir didina nerimą. Ir prisiminkite, kad egzaminų rezultatas neapibrėžia asmenybės vertės. Tą turėtų priminti ir tėvai, nes dažnai šie įsitikinimai ateina būtent iš jų”, – pabrėžia D. Jakučionis.

Kaip tėvai gali padėti – ir ko geriau nedaryti

Tėvams vaikų egzaminų laikotarpiu psichoterapeutas taip pat turi patarimų. Jų vaidmuo yra milžiniškas, todėl tėvams svarbu ne didinti spaudimą, o padėti vaikui jaustis saugiau.

„Reikia vaikui duoti autonomijos ir pasitikėti juo. Nuolatiniai klausimai „ar pasiruošei?”, „kiek išmokai?”, lyginimas su kitais vaikui tik didina spaudimą ir bejėgiškumo jausmą. Geriau klausti: „Kuo galiu padėti?” ir rodyti ramybę: jei tėvai yra ramūs, geba konstruktyviai spręsti problemas ir iššūkius, tai vaikai tokį elgesio modelį perima”, – patarimu dalijasi D. Jakučionis.

Tėvams tenka užduotis ir pasirūpinti vaiko fiziniais poreikiais: saugoti vaikų poilsį, užtikrinti gerą maitinimąsi, neplanuoti šeimos renginių per intensyviausią laikotarpį. „Svarbiausia – vaikams reikia žinoti, kad tėvai yra ne teisėjai, o saugus uostas, į kurį galima kreiptis. Svarbu priimti jų emocijas ir jas validuoti – pasakyti, kad taip jaustis yra normalu, ir išklausyti vaiką neskubant įsikišti. Vietoj „nėra ko bijoti, tu tikrai išlaikysi” geriau pasakyti: „suprantu, kad tau dabar sunku”, – sako psichoterapeutas.

Kaip padėti, jei egzaminų stresas tampa per stiprus

Vaistininkas V. Milašius sako, kad normalus egzaminų stresas yra laikinas. Tačiau jei atsiranda nemiga, nuolatinis dirglumas ar konfliktai su artimaisiais (pavyzdžiui, tėvai pastebi, kad „kažkas atsitiko”, darosi sunku susikalbėti), tai jau gali rodyti didesnę problemą.

„Svarbus skirtumas – trukmė. Jei įtampa pasireiškia tik prieš egzaminus, tai normalu. Bet jei vaikas nuolat gyvena įtampoje nepriklausomai nuo situacijos, niekas nebedžiugina, viskas tampa neįdomu – tai signalas, kad stresas jau peržengia normos ribas”, – sako vaistininkas V. Milašius.

Įtampai ir nerimui mažinti, pasak V. Milašiaus, gali būti naudingi natūralūs preparatai su valerijonu, melisa, apyniais ar katžole. Jei sutrinka miego ritmas, galima pasitelkti melatoniną. Nervų sistemai ilgalaikėje perspektyvoje svarbūs įvairūs vitaminų kompleksai (ypač – B grupės), o atminčiai skirti preparatai su ginkmedžiu gali būti svarstomi individualiai, tačiau jauniems žmonėms jie ne visada būtini.

„Tačiau reikia įsidėmėti – jokie papildai nepakeis poilsio. Ilgalaikis pervargimas gali turėti rimtų pasekmių net ir sėkmingai išlaikius egzaminus. Jei įtampa nepraeina ir po egzaminų ar jau jų metu sunku su ja dorotis – verta pasikalbėti su specialistu”, – pabrėžia vaistininkas V. Milašius.